Kaip Kyras užkariavo Babiloną?
BIBLIJOS pranašystėse apie Babilono užkariavimą vadovaujant Kyrui buvo nusakyta, kad Babilono upės išseks, vartai liks neuždaryti, o netikėtiems įsiveržėliams miesto kareiviai menkai tesipriešins (Izaijo 44:27; 45:1, 2; Jeremijo 50:35-38; 51:30-32). Herodotas aprašo gilų, platų griovį, juosusį Babiloną, ir nurodo, kad įeiti į miestą buvo galima pro daugybę varinių vartų, įrengtų vidinėse sienose palei per miestą tekančią Eufrato upę. Pasak Herodoto, apgulęs miestą, Kyras „kanalu sujungė ją [upę] su ežeru [dirbtiniu ežeru, kaip manoma, anksčiau padarytu karalienės Nitokridės], kuris iki tol buvo pelkė; upė nuslūgo, ir jos senoji vaga pasidarė perbrendama. Tada persai, kurie buvo išrikiuoti palei upę, vandeniui nuslūgus tiek, kad buvo tik iki kelių, jos vaga įsiveržė į Babiloną. Jeigu babiloniečiai iš anksto būtų sužinoję Kyro sumanymą arba pastebėję, ką jis daro, ne tik nebūtų leidę persams įsiveržti į polį [miestą], bet netgi būtų visiškai sunaikinę priešą. Juk jie galėjo užversti visus vartus, vedančius į upę, ir, užsilipę ant sienos išilgai upės, uždaryti persus į spąstus. Bet dabar persai juos netikėtai užgriuvo. Kadangi polis buvo labai didelis, tai, pasak babiloniečių, pakraščių gyventojai jau buvo paimti į nelaisvę, o gyvenantieji viduryje dar [apie tai] nieko nežinojo ir šoko bei linksminosi (tuo laiku jie šventė šventę) tol, kol patys pamatė, kas atsitiko. [Palygink Danieliaus 5:1-4, 30; Jeremijo 50:24; 51:31, 32.] Šitaip tada pirmą kartą buvo paimtas Babilonas“ (Herodotas. Istorija. Vilnius, 1988, vertė J. Dumčius, 80—81 puslapiai).
Ksenofonto pranešime detalės pateiktos kiek kitaip, tačiau iš esmės jis nesiskiria nuo Herodoto pranešimo. Ksenofontas aprašo, kaip Kyras, manydamas, jog beveik neįmanoma šturmuoti stiprių Babilono sienų, apgula miestą, nukreipia Eufrato vandenis į kanalus ir, kai miestas švenčia, pasiunčia savo pajėgas upės vaga aukštyn palei miesto sienas. Gobrijo ir Gadato vadovaujama kariuomenė netikėtai užklumpa sargybinius ir nevaržoma įeina pro pačius rūmų vartus. Per vieną naktį „miestas buvo paimtas ir karalius nužudytas“, o kitą rytą pasidavė ir keliose tvirtovėse įsitvirtinę Babilono kareiviai (Cyropaedia, VII, v, 33; palygink Jeremijo 51:30).
Žydų istorikas Juozapas Flavijus apie Kyro pergalę pateikia tokį babiloniečių šventiko Beroso (trečiame šimtmetyje p. m. e.) užrašytą pranešimą: „Septynioliktaisiais jo [Nabonido] karaliavimo metais Kyras atžygiavo iš Persijos su didžiule armija ir, pavergęs likusią karalystės dalį, įžengė į Babiloniją. Sužinojęs apie jo įsiveržimą, Nabonidas nuvedė savo armiją prieš jį, kovojo ir buvo nugalėtas, po to su keliais pasekėjais pabėgo ir pasislėpė Borsipoje [viename iš Babilono miestų]. Kyras paėmė Babiloną ir davė įsakymą iki pamatų nugriauti jo sienas, nes iš išorės miestas atrodė labai grėsmingas ir sunkiai įveikiamas; tada, norėdamas apsupti Nabonidą, ėmėsi Borsipos. Nabonidas pasidavė nelaukdamas apgulties ir dėl to Kyras pasielgė su juo humaniškai — išvarė iš Babilonijos, tačiau leido jam įsikurti Karmanijoje. Čia Nabonidas praleido savo likusį gyvenimą ir mirė“ („Prieš Apijoną“, I, 150—153 [20], anglų k.). Šis aprašymas skiriasi nuo kitų, nes jame kalbama apie Nabonido veiksmus bei Kyro elgesį su juo. Tačiau jis sutampa su Biblijos pranešimu, kad Belšacaras, o ne Nabonidas buvo tas karalius, kurį nužudė tąnakt, kai krito Babilonas.
Nors archeologų rastose dantiraščio lentelėse nėra tikslių detalių apie užkariavimą, jose patvirtinama, kad Kyras paėmė Babiloną staiga. Pasak Nabonido metraščio, paskutiniaisiais Nabonido karaliavimo metais (539 m. p. m. e.) tišrio (rugsėjo—spalio) mėnesį Kyras užpuolė babiloniečių pajėgas prie Opio ir jas sutriuškino. Įraše toliau sakoma: „14-ą dieną be mūšio buvo paimtas Siparas. Nabonidas pabėgo. 16-ą dieną Gutiumo valdytojas Gobrijas (Ugbaras) bei Kyro armija be mūšio įžengė į Babiloną. Vėliau Nabonidas sugrįžo ir buvo suimtas Babilone... Arašamno [marčesvano (spalio—lapkričio)] mėnesio 3-ią dieną Kyras įžengė į Babiloną“ (Ancient Near Eastern Texts, p. 306). Remiantis šiuo įrašu galima nustatyti, kad Babilonas krito 539 m. p. m. e. tišrio 16-ąją, o po 17 dienų, marčesvano 3-iąją, į jį įžengė Kyras.
Taigi Biblijos pranašystės apie Babilono užkariavimą tikrai išsipildė.