„Aš jaučiau taikingą atmosferą“

VIENAS vokiškai kalbantis vyras apsilankė Jehovos Liudytojų kongrese, norėdamas „šnipinėti“ Liudytojus. Kodėl? Jis siekė „demaskuoti šią sektą ir gelbėti draugus nuo paklydimo“. Po kongreso savo draugams jis parašė tokį laišką:

„Prisiartinęs prie kongreso vietos suabejojau, ar čia jis vyksta. Nesimatė nė vieno žmogaus, niekur nebuvo šiukšlių ar alaus skardinių. Priėjęs arčiau, prie įėjimo į stadioną pamačiau du ponus. Jie pasveikino mane ir leido įeiti.

Tikėjausi išgirsti triukšmą, keliamą tūkstančių žmonių, kurie turėjo čia būti, tačiau buvo visiškai tylu. ‛Ką gi, — pamaniau, — gal čia yra tik saujelė žmonių, išsisklaidžiusių po visą stadioną.’

Kai įėjau, mano dėmesį tuojau užvaldė scenoje vykstantis vaidinimas. Tiktai vėliau supratau, kad stadionas perpildytas tūkstančių atidžių klausytojų. Aš jaučiau taikingą atmosferą. Tai, ką girdėjau, mačiau ir jaučiau kongrese likusį laiką, padarė man neišdildomą įspūdį.

Sukinėdamasis tarp Liudytojų, negalėjau nepastebėti jų laimingų veidų bei malonios kalbos. Netikėtai mano galvoje ėmė suktis mintis: ‛Jie iš tikrųjų yra Dievo žmonės!’“

Užuot ‛gelbėjęs savo draugus nuo paklydimo’, tas jaunuolis paprašė, kad jie vestų jam Biblijos studijas. Koks buvo rezultatas? Dabar jis — krikščionių vyresnysis ir drauge su šeima darbuojasi viename iš susirinkimų Cūge (Šveicarija).