Kaip santuoką padaryti laimingą?

Ar tu rizikuotum šokti į upę pirmiau neišmokęs plaukti? Toks kvailas poelgis būtų žalingas — net pražūtingas. Tačiau pagalvok, kiek daug žmonių skuba tuoktis menkai tesuvokdami apie šeimos pareigas.

JĖZUS pasakė: „Kas iš jūsų, norėdamas pastatyti bokštą, pirmiau atsisėdęs neskaičiuoja išlaidų, kad įsitikintų, ar turės iš ko užbaigti?“ (Luko 14:28) Kaip yra statant bokštą, taip ir su santuoka. Tie, kurie nori tuoktis, turi gerai apgalvoti, ar jie tikrai pasiruošę santuokai.

Žvilgsnis į santuoką

Turėti partnerį, su kuriuo galima dalytis gyvenimo džiaugsmais ir vargais, yra tikra palaima. Santuoka gali užpildyti tuštumą, sukeltą vienatvės ar nevilties. Ji gali patenkinti mūsų įgimtą meilės, draugystės bei intymumo troškimą. Sukūręs Adomą, Dievas pagrįstai pasakė: „Negera žmogui būti vienam. Padarykime jam padėjėją į jį panašią“ (Pradžios 2:18; 24:67; 1 Korintiečiams 7:9).

Santuoka išties išsprendžia kai kurias problemas. Bet atsiranda naujų. Kodėl? Todėl, kad santuoka yra sąjunga dviejų skirtingų asmenybių, kurios galbūt panašios, tačiau nevienodos. Taigi net gerai sutinkančios poros kartais susipyksta. Krikščionių apaštalas Paulius rašė, jog susituokę asmenys turės „kūno vargų“, arba, kaip sakoma The New English Bible, „gyvenimo skausmų ir sielvartų“ (1 Korintiečiams 7:28).

Ar Paulius buvo pesimistas? Visiškai ne! Ketinančius tuoktis jis ragino būti realistais. Džiugus susižavėjimo kitu asmeniu jausmas nėra tikrasis matas, koks santuokinis gyvenimas bus po mėnesių ar metų. Kiekviena santuoka turi savų sunkumų ir problemų. Esmė ne ta, ar tų problemų bus, bet kaip įveikti jas, jei jos iškils.

Iškilę sunkumai yra gera proga parodyti, kiek nuoširdi vyro ir žmonos tarpusavio meilė. Pavyzdžiui, prieplaukoje stovintis keleivinis laivas gali atrodyti didingai. Tačiau, ar jis tinkamas, paaiškės jūroje — galbūt pakilus audringoms bangoms. Taip ir su santuoka: jos ryšių stiprumas atsiskleidžia ne vien taikiais romantiškos tylos momentais. Kartais jos tvirtumas išbandomas sunkiomis aplinkybėmis, kai porai tenka atlaikyti sunkumų audras.

Todėl sutuoktinių pora turi įsipareigoti, nes, pagal Dievo numatymą, vyras „susijungs su savo žmona“ ir du „taps vienu kūnu“ (Pradžios 2:24, Brb red.). Mintis apie įsipareigojimą daugelį šiandien gąsdina. Vis dėlto protinga manyti, jog du tikrai vienas kitą mylintys žmonės iškilmingai pasižadės likti kartu. Įsipareigojimas derinasi su santuokos kilnumu. Jis teikia pasitikėjimo, kad vyras ir žmona palaikys vienas kitą bet kokiomis aplinkybėmis.a Jeigu tu nelinkęs taip įsipareigoti, tu nepasiruošęs tuoktis. (Palygink Ekleziasto 5:3, 4.) Netgi susituokusios poros turėtų labiau vertinti įsipareigojimą; nuo jo labai priklauso santuokos tvirtumas.

Žvilgsnis į save

Tu, be abejo, išvardysi savybes, kuriomis turėtų pasižymėti tavo sutuoktinis. Tačiau daug sunkiau nuspręsti, kuo galėtum pats prisidėti prie santuokos sėkmės. Savityra labai svarbi ir prieš duodant santuokos priesaiką, ir po to. Štai užduok sau tokius klausimus.

• Ar aš noriu duoti pažadą savo sutuoktiniui visam gyvenimui? (Mato 19:6)

Biblijos pranašo Malachijo dienomis daug vyrų paliko savo žmonas, tikriausiai norėdami vesti jaunesnes. Jehova pasakė, kad jo altorių užliejo pamestų žmonų ašaros; jis pasmerkė vyrus, kurie „klastingai elgėsi“ su savo sutuoktinėmis (Malachijo 2:13-16, NW).

• Jei ketinu tuoktis, ar sulaukiau amžiaus, kai seksualiniai jausmai nebe tokie stiprūs ir nesukliudys man tinkamai apsispręsti? (1 Korintiečiams 7:36, NW)

„Rizikinga tuoktis per anksti“, — sako Niki, ištekėjusi 22-jų. Ji perspėja: „Kol praeis paauglystė ir sulauksi 25-erių, tavo jausmai, tikslai ir pomėgiai nuolat keisis.“ Žinoma, pasiruošimas tuoktis nematuojamas vien amžiumi. Tačiau tuokiantis labai anksti, seksualiniai jausmai, vos prabudę ir ypač stiprūs, gali užtemdyti protą bei užgožti galimas problemas.

• Kokie mano teigiami bruožai padėtų padaryti santuoką laimingą? (Galatams 5:22, 23)

Apaštalas Paulius rašė kolosiečiams: „Apsivilkite nuoširdžiu gailestingumu, gerumu, nuolankumu, romumu ir kantrumu“ (Kolosiečiams 3:12). Šis patarimas tinkamas ir besiruošiantiems tuoktis, ir jau susituokusiems asmenims.

• Ar esu pakankamai subrendęs, kad palaikyčiau savo sutuoktinį sunkiu laiku? (Galatams 6:2)

„Iškilus sunkumams, — sako vienas gydytojas, — tuoj kaltinamas sutuoktinis. Kuris iš jų kaltas, ne tiek svarbu. Daug svarbiau, kaip vyras ir žmona galėtų bendradarbiauti, kad jų šeimyniniai santykiai pagerėtų.“ Sutuoktinių poroms tinka išmintingojo karaliaus Saliamono žodžiai. „Du yra geriau negu vienas, — rašė jis. — Jei vienas kristų, kitas jį pakeltų. Bet vargas vienam, jei jis krinta, nes nėra kam padėti“ (Ekleziasto 4:9, 10, Brb red.).

• Ar aš linksmas ir optimistiškas, o gal dažniausiai niūrus ir pesimistiškas? (Patarlių 15:15)

Neigiamai mąstančiam asmeniui visos dienos blogos. Tokio požiūrio santuoka stebuklingai nepakeičia! Jei viengungis asmuo — vyras ar moteris — yra pernelyg kritiškas ir pesimistiškas, toks pat jis bus ir susituokęs. Toks neigiamas požiūris gali blogai paveikti santuoką. (Palygink Patarlių 21:9.)

• Ar prislėgtas sunkumų išlieku ramus, o gal pasiduodu nevaldomam įniršiui? (Galatams 5:19, 20)

Krikščionims patariama būti ‛lėtiems pykti’ (Jokūbo 1:19). Iki santuokos ir po to vyras ar moteris turi ugdytis sugebėjimą laikytis patarimo: „Rūstaudami nenusidėkite! Tegul saulė nenusileidžia ant jūsų rūstybės!“ (Efeziečiams 4:26)

Žvilgsnis į būsimąjį partnerį

„Išmintingas apsvarsto kiekvieną žingsnį“, — sako Biblijos patarlė (Patarlių 14:15, Brb red.). Tai ypač svarbu renkantis santuokos partnerį. Išsirinkti sutuoktinį — tai vienas svarbiausių sprendimų vyro ar moters gyvenime. Tačiau akivaizdu, kad daug žmonių ilgiau svarsto, kokį pirkti automobilį ar kokią lankyti mokyklą, negu su kokiu asmeniu tuoktis.

Krikščionių susirinkimo atsakingi broliai „pirmiau [buvo] išbandyti, ar tinkami“ (1 Timotiejui 3:10, NW). Jeigu ketini tuoktis, turėtum įsitikinti, ar kitas asmuo ‛tinkamas’. Apsvarstyk toliau nurodytus klausimus. Nors tie principai pateikti moters požiūriu, daugelis jų tinka ir vyrui. Šiuos punktus naudinga aptarti netgi susituokusiems asmenims.

• Kokia jo reputacija? (Filipiečiams 2:19-22)

Patarlių 31:23 (Brb red.) kalbama apie vyrą, kuris „žinomas vartuose, kai sėdi su krašto vyresniaisiais“. Senesnieji miesto vyrai sėdėdami vartuose teisdavo. Taigi minėtuoju vyru žmonės pasitikėjo. Apie žmogaus reputaciją galima spręsti ir iš kitų nuomonės. Jeigu tinkama, sužinok, kaip į tavo būsimą vyrą žiūri jo pavaldiniai. Galbūt tu panašiai žiūrėsi į jį būdama jo sutuoktinė. (Palygink 1 Samuelio 25:3, 23-25.)

• Kokia jo moralė?

Dievo išmintis „pirmiausia yra tyra“ (Jokūbo 3:17). Kas labiau rūpi tavo būsimam sutuoktiniui: ar jo paties seksualiniai troškimai, ar jūsų abiejų padėtis Dievo akyse? Jeigu jis nesistengia laikytis Dievo moralinių normų dabar, vargu ar pasikeis po santuokos (Pradžios 39:7-12).

• Kaip jis elgiasi su manimi? (Efeziečiams 5:28, 29)

Biblijoje, Patarlių knygoje, kalbama apie vyrą, kuris „pasitiki“ savo žmona. Be to, „jis giria ją“ (Patarlių 31:11, 28). Jis nėra liguistai pavydus ir nepuoselėja nepagrįstų lūkesčių. Jokūbas rašė, jog iš aukštybių kilusi išmintis yra „taikinga, supratinga, ... pilna gailestingumo ir gerų vaisių“ (Jokūbo 3:17, NW).

• Kaip jis elgiasi su savo šeimos nariais? (Išėjimo 20:12)

Gerbti tėvus turi ne tik maži vaikai. Biblijoje sakoma: „Klausyk savo tėvo, kuriam tu gimei, ir neniekink savo pasenusios motinos“ (Patarlių 23:22). Įdomios dr. V. Hju Misildino mintys: „Daug santuokinių problemų bei nesutarimų galima būtų išvengti — ar bent numatyti, — jeigu būsimasis jaunikis ir nuotaka kartais apsilankytų vienas kito namuose ir stebėtų savo būsimo partnerio santykius su tėvais. Kaip jis elgiasi su savo tėvais, panašiai elgsis ir su žmona. Derėtų paklausti: ‛Ar norėčiau patirti tai, ką patiria jo tėvai?’ O tėvų požiūris į jį aiškiai rodys, kuo jis laikys save ir kokio elgesio tikėsis iš tavęs po medaus mėnesio.“

• Ar jis turi polinkį staiga supykti ar įžeidžiamai kalbėti?

Biblijoje patariama: „Tebūna toli nuo jūsų visokie šiurkštumai, piktumai, rūstybės, riksmai ir piktžodžiavimai su visomis piktybėmis“ (Efeziečiams 4:31). Paulius perspėjo Timotiejų, jog atsiras krikščionių, kurie ‛sirgs nuo ginčų ir nuo svaidymosi žodžiais’ bei pasiduos „pavydui, nesutarimui, piktžodžiavimui, blogiems įtarinėjimams ir kivirčams“ (1 Timotiejui 6:4, 5).

Paulius dar rašė, jog vyras, gaunantis ypatingų privilegijų susirinkime, turi būti „ne kivirčius“, arba, pagal graikiškąjį originalą, „ne smogikas“ (1 Timotiejui 3:3; NW, išnaša). Jis neturi žaloti žmonių fiziškai ar gąsdinti jų žodžiais. Asmuo, kuris įpykęs griebiasi smurto, nėra tinkamas santuokinis partneris.

• Kokie jo tikslai?

Kai kas siekia turto ir pjauna neišvengiamas pasekmes (1 Timotiejui 6:9, 10). Kiti plaukia pasroviui ir nesiekia jokio tikslo (Patarlių 6:6-11a). Tačiau dievobaimingas žmogus parodo tokį ryžtą kaip Jozuė: „Aš gi ir mano namai tarnausime Viešpačiui“ (Jozuės 24:15).

Atpildas ir atsakomybė

Santuoka yra Dievo institucija. Ją įkūrė ir įteisino Jehova Dievas (Pradžios 2:22-24). Jo numatymu, santuoka turėjo būti tvirtas vyro ir moters ryšys, kad jie galėtų paremti vienas kitą. Jeigu abu sutuoktiniai laikosi Biblijos principų, jų gyvenimas tikrai bus džiaugsmingas (Ekleziasto 9:8-10).

Vis dėlto turime pripažinti, kad dabar yra „sunkūs laikai“. Biblijoje išpranašauta, kad šiuo laikotarpiu žmonės bus „savimylos, godūs pinigų, pasipūtę, išdidūs, ... nedorėliai, nemeilūs, nesutaikomi, ... išdavikai, pramuštgalviai, pasipūtėliai“ (2 Timotiejui 3:1-4). Šie bruožai gali pasireikšti santuokoje. Todėl ketinantys tuoktis asmenys turi viską blaiviai apsvarstyti. O sutuoktiniai gali toliau stiprinti savo santuokos ryšius mokydamiesi ir taikydami Biblijos principus.

Besiruošiantiems tuoktis naudinga galvoti ne tik apie santuokos dieną. Juk svarbiausias ne pats susituokimo momentas, o santuokinis gyvenimas. Prašyk Jehovos vadovavimo realiai mąstyti, o ne pasiduoti romantiškiems jausmams. Taip tu turėsi daugiau galimybių džiaugtis laiminga santuoka.

[Išnaša]

[Rėmelis 5 puslapyje]

„Pats puikiausias mano skaitytas meilės aprašymas“

„Iš kur man žinoti, ar aš tikrai myliu? — klausia dr. Kevinas Lemanas. — Vienoje senovinėje knygoje yra meilės apibūdinimas. Tai knygai beveik du tūkstančiai metų, bet tai pats puikiausias mano skaitytas meilės aprašymas.“

Dr. Lemanas turėjo omenyje krikščionių apaštalo Pauliaus žodžius, esančius Biblijoje, 1 Korintiečiams 13:4-8:

„Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. Meilė niekada nesibaigia.“

[Rėmelis 8 puslapyje]

Jausmai gali apgauti

Bibliniais laikais gyvenusi jaunoji šulamietė, matyt, gerai žinojo, kokie apgaulingi romantiški jausmai. Kai galingasis karalius Saliamonas jai pasipiršo, ji pasakė savo draugėms ‛nebudinti, nežadinti meilės, kol ji pati neprabus’ (Giesmių giesmė 2:7, Šventasis Raštas, vertė A. Rubšys). Ši išmintinga mergina nenorėjo, kad jos draugės verstų ją vadovautis jausmais. Tai sektinas požiūris tiems, kurie ketina tuoktis. Valdyk savo jausmus. Tuokis todėl, kad esi įsimylėjęs kitą asmenį, o ne pačią santuokos idėją.

[Iliustracija 6 puslapyje]

Net seniai susituokę asmenys gali stiprinti savo santuokos ryšius

[Iliustracija 7 puslapyje]

Kaip jis elgiasi su savo tėvais?