Ar tavo maldos „paruoštos kaip smilkalai“?

„Tebūna mano maldos Tau priimtinos [„paruoštos“, NW] kaip smilkalai“ (PSALMIŲ 141:2, ŠvR).

1, 2. Ką simbolizavo smilkymas?

JEHOVA DIEVAS liepė savo pranašui Mozei paruošti šventus smilkalus izraelitų garbinimo padangtei. Dievas prisakė pagaminti mišinį iš keturių aromatingų medžiagų (Išėjimo 30:34-38). Tų smilkalų kvapas tikrai buvo malonus.

² Įstatymo sandoroje, sudarytoje su Izraelio tauta, buvo numatytas kasdieninis smilkymas (Išėjimo 30:7, 8). Ar smilkymas reiškė ką nors ypatinga? Taip, nes psalmininkas giedojo: „Tebūna mano maldos Tau [Jehova Dieve] priimtinos [„paruoštos“, NW] kaip smilkalai, mano rankų pakėlimas kaip vakarinė auka“ (Psalmių 141:2, ŠvR). Apreiškimo knygoje apaštalas Jonas kalba apie tuos, kurie stovi aplink Dievo dangiškąjį sostą laikydami aukso indus, pilnus smilkalų. „O tai, — sakoma įkvėptame pranešime, — buvo šventųjų maldos“ (Apreiškimas 5:8). Todėl malonaus aromato smilkalų deginimas simbolizavo priimtinas maldas, dieną naktį sakomas Jehovos tarnų (1 Tesalonikiečiams 3:10; Žydams 5:7).

3. Kas padės mums ‛paruošti savo maldas kaip smilkalus Dievui’?

³ Kad mūsų maldos būtų priimtinos Dievui, turime melstis jam Jėzaus Kristaus vardu (Jono 16:23, 24). Tačiau kaip mūsų maldos galėtų būti prasmingesnės? Atkreipkime dėmesį į kai kuriuos Rašte paminėtus pavyzdžius, padedančius paruošti savo maldas kaip smilkalus Jehovai (Patarlių 15:8, Brb red.).

Melskis tikėdamas

4. Kaip tikėjimas nulemia maldų priimtinumą?

⁴ Kad mūsų maldos kiltų pas Dievą kaip kvapnūs smilkalai, privalome melstis tikėdami (Žydams 11:6). Jei dvasiškai nusilpęs žmogus priima Raštą pasitelkusių krikščionių vyresniųjų paramą, jų „tikėjimo malda išgelbės ligonį“ (Jokūbo 5:15). Tikėjimo maldos, kaip ir maldingas Dievo Žodžio studijavimas, patinka mūsų dangiškajam Tėvui. Puikų požiūrį išreiškė savo giesmėje psalmininkas: „Kelsiu rankas į Tavo įsakymus, kuriuos pamilau, mąstysiu apie Tavo nuostatus. Teisingo išmanymo ir žinojimo mokyk mane, nes aš pasitikiu tavo paliepimais“ (Psalmių 119:48, Brb red.; 118:66). ‛Ištieskime rankas’ nuolankiai maldai ir įrodykime tikį laikydamiesi Dievo įsakų.

5. Ką reikia daryti, jei mums trūksta išminties?

⁵ Tarkim, pritrūkome išminties pakliuvę į išbandymą. Galbūt nesame tikri, jog kaip tik šiuo laiku išsipildo kuri nors Biblijos pranašystė. Užuot dėl to sugniužę dvasiškai, melskime išminties (Galatams 5:7, 8; Jokūbo 1:5-8). Žinoma, neturime manyti, jog Dievas stebuklingai mums atsakys. Maldos nuoširdumą įrodykime darydami tai, ko jis tikisi iš visų savo žmonių. Būtinas tikėjimą stiprinantis Rašto studijavimas pasitelkus „ištikimo ir protingo vergo“ leidinius (Mato 24:45-47, Naujasis Testamentas, vertė A. Jurėnas; Jozuės 1:7, 8). Taip pat turime augti pažinimu reguliariai dalyvaudami Dievo tautos sueigose (Žydams 10:24, 25).

6. a) Ką visi turime suprasti apie mūsų dienas bei Biblijos pranašysčių išsipildymą? b) Melsdami dėl Jehovos vardo šventumo, ką drauge turėtume daryti?

⁶ Šiandieną kai kurie krikščionys užimti asmeniniais siekiais bei karjera, ir iš to matosi, kad jie užmiršo, jog jau baigiasi „paskutinieji laikai“ (Danieliaus 12:4, ŠvR). Jų bendratikiams verta melsti, kad vėl įsižiebtų tokių žmonių tikėjimas Rašto įrodymais, jog nuo 1914 metų Jehova paskyrė Kristų dangiškuoju Karaliumi ir jis valdo savo priešų tarpe (Psalmių 109:1, 2; Mato 24:3). Visiems mums būtina suprasti, kad tokie išpranašauti įvykiai, kaip klaidingų religijų, „didžiosios Babelės“, sunaikinimas, Šėtono — Gogo iš Magogo — antpuolis prieš Jehovos tautą bei jos išvadavimas įsikišus Visagaliui Dievui Armagedono kare, gali prasidėti visai netikėtai ir trukti palyginti trumpai (Apreiškimas 16:14, 16; 18:1-5; Ezechielio 38:18-23). Todėl prašykime Dievo padėti neprarasti dvasinio budrumo. Visi karštai melskime, kad būtų šventai gerbiamas Jehovos vardas, kad ateitų jo Karalystė ir kad jo valia būtų kaip danguje taip ir žemėje. Nepaliaukime rodyti tikėjimą ir savo maldų nuoširdumą (Mato 6:9, 10). Juk visi Jehovos mylėtojai pirmiausia turi ieškoti Karalystės bei jo teisybės ir kiek begalėdami skelbti gerąją naujieną, kol ateis pabaiga (Mato 6:33; 24:14).

Girk Jehovą ir dėkok jam

7. Kokias mintis tau sukelia Dovydo malda, užrašyta iš dalies 1 Kronikų 29:10-13?

⁷ Svarbus būdas ‛paruošti savo maldas kaip smilkalus’ yra išreikšti Dievui nuoširdų gyrių bei padėką. Tokia buvo karaliaus Dovydo malda, kai jis ir Izraelio tauta aukojo Jehovos šventyklos statybai. Dovydas meldėsi: „Garbė Tau per amžius, Viešpatie, mūsų tėvo Izraelio Dieve! Tavo, Viešpatie, yra didybė ir galybė, ir pergalė, ir šlovė, ir išaukštinimas, nes Tau priklauso visa danguje ir žemėje. Viešpatie, Tavo yra karalystė ir Tu esi valdovas virš visko. Iš Tavęs ateina turtai ir garbė, Tu viskam karaliauji. Tavo rankoje yra jėga ir galybė, Tu gali išaukštinti ir suteikti stiprybės. Mūsų Dieve, mes dėkojame Tau ir giriame Tavo šlovingą vardą“ (1 Kronikų 29:10-13, Brb red.).

8. a) Kokie žodžiai iš 148—150 psalmių ypač paliečia tavo širdį? b) Ką būsime paskatinti daryti, jei mūsų jausmai tokie, kaip išreikšta Psalmių 26:4?

⁸ Kokie puikūs gyriaus ir padėkos žodžiai! Mūsų maldos gali būti ne tokios iškalbingos, bet jos turi būti nuoširdžios. Psalmių knyga pilna padėkos bei gyriaus maldų. Rinktiniai gyriaus žodžiai yra 148—150 psalmėse. Daugelyje psalmių skamba padėka Dievui. „Vieno dalyko prašau Viešpatį, — giedojo Dovydas. — To aš ieškau: kad galėčiau gyventi Viešpaties namuose per visas mano gyvenimo dienas, kad džiaugčiaus Viešpaties saldumu ir žiūrėčiau į jo šventnamį“ (Psalmių 26:4). Tegu su tokiomis maldomis derinasi mūsų darbai — uolus triūsas visose Jehovos susirinkimo veiklos srityse (Psalmių 25:12). Tai darydami ir kasdien apmąstydami Dievo Žodį, galėsime daug kartų artintis prie Jehovos su širdingu gyriumi bei padėka.

Nuolankiai prašyk Jehovos paramos

9. Kaip meldėsi karalius Asa ir kokio susilaukė atsako?

⁹ Jei mes nuoširdžiai tarnaujame Jehovai kaip jo Liudytojai, galime būti tikri, kad jis išklauso mūsų prašymus padėti (Izaijo 43:10-12). Taip buvo su Judo karaliumi Asa. Iš 41 jo karaliavimo metų (977—937 m. p. m. e.) pirmas 10-metis buvo taikus. Paskui Judą užpuolė etiopas Zerachas su milijonu karių. Daug mažesnės Asos ir jo vyrų pajėgos išėjo prieš užpuolikus. Tačiau Asa karštai meldėsi prieš mūšį. Jis žinojo Jehovos gelbstinčią galybę. Karalius maldavo paramos: „Mes atėjome prieš šitą daugybę, pasitikėdami tavimi ir tavo vardu, Viešpatie, tu esi mūsų Dievas, teneapgali tavęs žmogus.“ Jehova davė visišką pergalę ir išgelbėjo Judą dėl savo didžio vardo (2 Kronikų 14:1-15). Ar Dievas išvaduoja mus iš mėginimo, ar duoda stiprybės jį ištverti — jis neabejotinai išklauso mūsų maldavimus pagalbos.

10. Kuo gali būti naudingas mums karaliaus Juozapato maldos pavyzdys, jei nežinome, kaip įveikti kokią nors krizę?

¹⁰ Jei nežinome, kaip įveikti kokią nors krizę, būkime tikri, kad Jehova išklausys mūsų prašymus padėti. Štai pavyzdys iš Judo karaliaus Juozapato, sėdusio į sostą 936 m. p. m. e. ir valdžiusio 25 metus, laikų. Kai prieš Judą pakilo jungtinė Moabo, Amono bei Seyro kalniečių kariuomenė, Juozapatas meldė: „Mūsų Dieve, argi tu neteisi jų? Mes juk neturime tokios stiprybės, kad galėtumėm pasipriešinti šitai daugybei, kuri puola mus. O kadangi nežinome, ką turime daryti, nieko kito mums nelieka, kaip tik kreipti savo akis į tave.“ Jehova išklausė šią nuolankią maldą, kovojo už Judą ir sumušė priešų gretas sukeldamas tokią sumaištį, kad jie išžudė vieni kitus. O kaimynines tautas apėmė išgąstis, todėl Jude įsivyravo taika (2 Kronikų 20:1-30). Jei pristingame išminties ištikus krizei, galime melsti kaip Juozapatas: ‛nežinome, ką turime daryti, todėl mūsų akys nukreiptos į tave, Jehova’. Šventoji dvasia gali priminti mums tuos Rašto principus, kurie padėtų išspręsti problemą, arba Dievas gali padėti mums žmogaus samprotavimą pranokstančiu būdu (Romiečiams 8:26, 27).

11. Ko galime pasimokyti apie maldą iš Nehemijo, atstatinėjusio Jeruzalės sieną, pavyzdžio?

¹¹ Mes turime atkakliai prašyti Dievo paramos. Nehemijas ištisas dienas liūdėjo, raudojo, pasninkavo ir meldėsi dėl sugriautų Jeruzalės sienų ir visiškai varganos Judo gyventojų būklės (Nehemijo 1:1-11). Žinoma, jo maldos it malonaus kvapo smilkalai pasiekė Dievą. Kartą Persijos karalius Artakserksas paklausė nusiminusio Nehemijo: „Ko gi tu prašai?“ „O aš, — sako Nehemijas, — pasimeldžiau dangaus Dievui.“ Į tą trumputę nebylią maldą buvo atsakyta: Nehemijui leido įgyvendinti širdies troškimą ir vykti Jeruzalėn atstatyti sugriautos sienos (Nehemijo 2:1-8).

Mokykis melstis iš Jėzaus

12. Kaip tu apibendrintumei savais žodžiais pagrindinius pavyzdinės Jėzaus maldos punktus?

¹² Iš visų Rašte paminėtų maldų pavyzdinė ir ypač pamokanti yra Jėzaus Kristaus malda; ji — it kvapnūs smilkalai. Luko evangelijoje rašoma: „Vienas [Jėzaus] mokinys paprašė: ‛Viešpatie, išmokyk mus melstis, kaip ir Jonas išmokė savuosius mokinius.’ Jėzus tarė jiems: ‛Kai melsitės, sakykite: „Tėve, teesie šventas tavo vardas. Teateinie tavo karalystė. Kasdienės mūsų duonos duok mums kasdien ir atleisk mums mūsų kaltes, nes ir mes atleidžiame kiekvienam, kuris mums kaltas. Ir nevesk mūsų į pagundą“’“ (Luko 11:1-4; Mato 6:9-13). Aptarkime šią maldą, nurodytą ne atmintinai kartoti, o kaip pavyzdį melstis.

13. Kaip tu paaiškintumei žodžių „Tėve, teesie šventas tavo vardas“ prasmę?

¹³ „Tėve, teesie šventas tavo vardas.“ Pasiaukojusiems Jehovos tarnams kreiptis į jį kaip į Tėvą yra ypatinga privilegija. Kaip kokio nors rūpesčio spaudžiamas vaikas tuoj skuba pas gailestingą tėvą, taip ir mes turime nuolat nuolankiai bei pagarbiai melstis Dievui (Psalmių 102:13, 14). Savo maldomis turime išreikšti rūpinimąsi Jehovos vardo šventumu, nes trokštame, kad jo nebetemdytų joks priekaištas. Taip, mes norime, kad Jehovos vardas būtų išaukštintas ir laikomas šventu (Psalmių 5:12; 62:4, 5; 148:12, 13; Ezechielio 38:23).

14. Ką reiškia prašymas „teateinie tavo karalystė“?

¹⁴ „Teateinie tavo karalystė.“ Karalystė yra Jehovos valdymas, įgyvendinamas per dangiškąją Mesijo vyriausybę, susidedančią iš jo Sūnaus bei Jėzaus draugų — „šventųjų“ (Danieliaus 7:13, 14, 18, 27; Apreiškimas 20:6). Netrukus ji ‛ateis’ ir pašalins žemiškuosius Dievo visavaldystės priešininkus (Danieliaus 2:44). Tuomet žemėje kaip ir danguje bus Jehovos valia (Mato 6:10). Kaip džiugu bus visiems kūriniams ištikimai tarnauti visatos Valdovui!

15. Ką parodome prašydami „kasdienės mūsų duonos“?

¹⁵ „Kasdienės mūsų duonos duok mums kasdien.“ Melsdami Jehovos ‛kasdienio’ maisto, parodome, jog neprašome aprūpinti labai gausiai, o tik tai dienai. Nors pasitikime būsią Dievo aprūpinti, bet ir patys triūsiame naudodamiesi tinkamomis priemonėmis, kad turėtume maisto ir kitų būtinų dalykų (2 Tesalonikiečiams 3:7-10). Žinoma, mes turime dėkoti savo dangiškajam Aprūpintojui, nes jo meilė, išmintis ir galia laiduoja visas gėrybes (Apaštalų darbai 14:15-17).

16. Kaip galime tikėtis Dievo atleidimo?

¹⁶ „Atleisk mums mūsų kaltes, nes ir mes atleidžiame kiekvienam, kuris mums kaltas.“ Būdami netobuli ir nuodėmingi, mes negalime visapusiškai laikytis tobulų Jehovos normų. Todėl turime prašyti, kad jis atleistų mums per Jėzaus išperkamąją auką. Tačiau jei norime, kad tos aukos už mūsų nuodėmes verte „maldos klausytojas“ mus nuteisintų, privalome atgailauti ir leistis jo sudrausminami (Psalmių 65:2, NTP; Romiečiams 5:8; 6:23; Žydams 12:4-11). Be to, galime tikėtis, jog Dievas mums dovanos tik tuo atveju, jei ‛atleidome savo kaltininkams’, nusidėjusiems mums (Mato 6:12, 14, 15).

17. Ką reiškia žodžiai „nevesk mūsų į pagundą“?

¹⁷ „Nevesk mūsų į pagundą.“ Kartais Biblijoje rašoma, kad Jehova tarsi pats daro tai, kam jis tik leidžia įvykti (Rūtos 1:20, 21). Dievas negundo mūsų nusidėti (Jokūbo 1:13). Gundymus blogai elgtis sukelia Velnias, mūsų nuodėmingas kūnas ir šis pasaulis. Šėtonas yra Gundytojas, besistengiantis priversti mus nusidėti Dievui (Mato 4:3; 1 Tesalonikiečiams 3:5). Prašydami ‛nevesti mūsų į pagundą’, meldžiame Dievo neleisti mums suklupti, kai esame gundomi nepaklusti jam. Jis gali vadovauti mums taip, kad nepasiduotume ir mūsų neapgautų ‛piktasis’ — Šėtonas (Mato 6:13; 1 Korintiečiams 10:13).

Siek to, ko meldi

18. Ką turime daryti, kad santuoka bei šeimos gyvenimas, kaip ir meldėme, būtų laimingi?

¹⁸ Jėzaus pavyzdinėje maldoje išvardyti pagrindiniai dalykai, bet mes galime melsti visko. Pavyzdžiui, galime prašyti laimingos santuokos. Galime melsti savitvardos, kad iki sutuoktuvių liktume skaistūs. Bet tuomet ir siekime to, ko meldžiame: venkime amoralios literatūros bei pramogų. Taip pat būkime pasiryžę ‛tuoktis tik Viešpatyje’ (1 Korintiečiams 7:39; Pakartoto Įstatymo 7:3, 4). Susituokę turėsime taikyti Dievo patarimus, kad santuoka, kaip ir meldėme, būtų laiminga. O jei turime vaikų, nepakanka prašyti, kad jie būtų ištikimi Jehovos tarnai. Privalome stengtis kiek begalėdami įdiegti Dievo tiesas į jų protus: studijuoti Bibliją su jais ir reguliariai lankyti krikščionių sueigas (Pakartoto Įstatymo 6:5-9; 31:12; Patarlių 22:6).

19. Ko reikia imtis, jei prašėme palaimų savo tarnyboje?

¹⁹ Gal meldžiame palaimų tarnyboje? Tad stenkimės daryti tai, ko prašome, ir naudingai prisidėkime prie Karalystės skelbimo darbo. Jei prašome suteikti galimybių padėti kitiems žmonėms stoti į amžinojo gyvenimo kelią, veskime tvarkingus užrašus apie besidominčius asmenis ir būkime pasiruošę įterpti į savo tvarkaraštį Biblijos studijavimą su kitais. O jei norime būti visalaikiais skelbėjais — pionieriais? Tuomet ir siekime, ko meldžiame: daugiau skelbkime ir eikime tarnauti sykiu su pionieriais. Tokie žingsniai parodys, jog mūsų darbai nesiskiria nuo maldų.

20. Ką svarstysime kitame straipsnyje?

²⁰ Jei ištikimai tarnaujame Jehovai, būkime tikri, jog jis atsakys į mūsų maldas, kurios derinasi su jo valia (1 Jono 5:14, 15). Iš tiesų pasisėmėme naudingų minčių aptardami keletą Biblijoje užrašytų maldų. Kitame straipsnyje apsvarstysime daugiau Rašto nurodymų tiems, kurie nori ‛paruošti savo maldas kaip smilkalus Jehovai’.

Kaip tu atsakytumei?

◻ Kodėl turime melstis tikėdami?

◻ Kokia yra gyriaus bei padėkos reikšmė mūsų maldose?

◻ Kodėl galime patikimai laukti Jehovos paramos, kai jos meldžiame?

◻ Kokie yra kai kurie pagrindiniai pavyzdinės maldos punktai?

◻ Kaip mūsų darbai turi derintis su maldomis?

[Iliustracija 12 puslapyje]

Kaip ir karaliui Juozapatui, kartais mums pravartu melsti: ‛nežinome, ką turime daryti, todėl mūsų akys nukreiptos į tave, Jehova’

[Iliustracija 13 puslapyje]

Ar mokaisi melstis iš Jėzaus pavyzdinės maldos?