„Su ilgesiu“ laukti

„Kūrinija su ilgesiu laukia, kada bus apreikšti Dievo sūnūs“ (ROMIEČIAMS 8:19, Brb red.).

1. Kuo panaši šių dienų ir pirmojo amžiaus krikščionių padėtis?

TIKRŲJŲ krikščionių padėtis šiandien panaši į pirmojo amžiaus krikščionių padėtį. Nustatyti Mesijo pasirodymo laiką Jehovos tarnams tada padėjo viena pranašystė (Danieliaus 9:24-26). Šioje pranašystėje buvo nusakytas Jeruzalės sunaikinimas, bet nenurodyta detalių krikščionims iš anksto žinoti, kada tas miestas bus sunaikintas (Danieliaus 9:26b, 27). Kita pranašystė laiku sužadino ir nuoširdžių XIX amžiaus Biblijos Tyrinėtojų lūkesčius. Susieję Danieliaus 4:22 nurodytus „septynis laikus“ su „pagonių laikais“, jie numatė, jog Kristus Karalystės valdžią gaus 1914 metais (Luko 21:24; Ezechielio 21:25-27, Brb red.). Nors Danieliaus knygoje yra daug pranašysčių, šių dienų Biblijos studijuotojai negali pagal jas apskaičiuoti tikslios Šėtono daiktų sistemos sunaikinimo datos (Danieliaus 2:31-44; 8:23-25; 11:36, 44, 45). Tačiau tai įvyks greitai, nes mes gyvename „paskutiniaisiais laikais“ (Danieliaus 12:4, ŠvR).a

Būti budriems Kristui dalyvaujant

2, 3. a) Koks yra svarbiausias įrodymas, kad gyvename Kristaus, gavusio karališkąją valdžią, dalyvavimo metu? b) Kas rodo, jog krikščionys turėjo budėti Jėzaus Kristaus dalyvavimo metu?

² Tiesa, pranašystė paskatino krikščionis laukti laiko, kai Kristui 1914 metais bus suteikta Karalystės valdžia. Bet Kristaus duotas „ženklas“, liudijantis apie jo dalyvavimą bei daiktų sistemos pabaigą, pabrėžė įvykius. Dauguma iš jų turėjo būti matomi prasidėjus jo dalyvavimui. Tie įvykiai — karai, maisto stygius, žemės drebėjimai, marai, didėjanti savivalė, krikščionių persekiojimas ir gerosios naujienos apie Karalystę skelbimas visame pasaulyje — yra didžiausias įrodymas, kad gyvename Kristaus, gavusio karališką valdžią, dalyvavimo metu (Mato 24:3-14; Luko 21:10, 11).

³ Tačiau visa prasmė Jėzaus patarimo, duoto išsiskiriant su savo mokiniais, buvo tokia: „Žiūrėkite, budėkite, ... budėkite!“ (Morkaus 13:33, 37; Luko 21:36) Atidžiai skaitydami šių paraginimų kontekstą, matome, kad Kristus pirmiausia pabrėžė ne būtinumą sekti jo dalyvavimo pradžios ženklą. Ne, savo ištikimiems mokiniams jis nurodė išlikti budriems jo dalyvavimo metu. Kodėl tikrieji krikščionys turėjo budėti?

4. Kokiam tikslui Jėzus nurodė ženklą?

⁴ Jėzus pasakė savo didžiąją pranašystę atsakydamas į klausimą: „Kada tai [įvykiai, vedantys prie žydų daiktų sistemos sunaikinimo] įvyks, ir koks bus tavo dalyvavimo ir daiktų sistemos pabaigos ženklas?“ (Mato 24:3, NW) Išpranašautas ženklas turėjo padėti atpažinti ne tik Kristaus dalyvavimą, bet ir įvykius, ruošiančius kelią dabartinės blogosios daiktų sistemos galui.

5. Kaip Jėzus parodė, kad, nors dvasiškai dalyvauja, jis dar „ateis“?

⁵ Jėzus nurodė, kad savo „dalyvavimo“ (graikiškai pa·rū·siʹa) metu jis ateis su galybe ir šlove. Apie tą ‛atėjimą’ (nurodytą graikiško žodžio erʹcho·mai formomis) jis pasakė: „Tuomet danguje pasirodys Žmogaus Sūnaus ženklas, o visos žemės tautos ims raudoti ir pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį dangaus debesyse su didžia galybe ir šlove. ... Pasimokykite iš palyginimo su figmedžiu: kai jo šaka suminkštėja ir sprogsta lapai, jūs žinote, jog artinasi vasara. Taip pat visa tai išvydę, žinokite, jog jis [Kristus] arti, prie slenksčio. ... Todėl budėkite, nes nežinote, kurią dieną ateis jūsų Viešpats. ... Būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite“ (Mato 24:30, 32, 33, 42, 44).

Kodėl Jėzus Kristus ateina?

6. Kaip įvyks „didžiosios Babelės“ sunaikinimas?

⁶ Nors nuo 1914 metų Jėzus Kristus karaliauja, prieš įvykdydamas nuosprendį blogiesiems, jis dar turi teisti šio pasaulio struktūras bei atskirus asmenis. (Palygink 2 Korintiečiams 5:10.) Netrukus Jehova paskatins politinius valdovus sunaikinti „didžiąją Babelę“, pasaulinę klaidingos religijos imperiją (Apreiškimas 17:4, 5, 16, 17). Apaštalas Paulius ypač pabrėžė, kad Jėzus Kristus sunaikins „nedorybės žmogų“ — atskalūniškąją krikščionijos dvasininkiją, svarbiausią „didžiosios Babelės“ elementą. Paulius rašė: „Pasirodys Nedorėlis, kurį Viešpats Jėzus sunaikins savo burnos kvėpimu ir sutriuškins savo didingu atėjimu“ (2 Tesalonikiečiams 2:3, 8).

7. Kokį nuosprendį įvykdys žmogaus Sūnus, atėjęs savo šlovėje?

⁷ Netolimoje ateityje Kristus teis žmones pagal tai, kaip jie elgėsi su žemėje tebesančiais jo broliais. Mes skaitome: „Kai ateis Žmogaus Sūnus savo šlovėje ir kartu su juo visi angelai, tada jis atsisės savo garbės soste. Jo akivaizdoje bus surinkti visų tautų žmonės, ir jis perskirs juos, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių. Avis jis pastatys dešinėje, ožius — kairėje. ... Ir atsakys [avims] karalius: ‛Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte.’... Ir eis [ožiai] į amžinąjį kentėjimą [„atkirtimą“, NW], o teisieji į amžinąjį gyvenimą“ (Mato 25:31-46).

8. Kaip Paulius apibūdina Kristaus atėjimą įvykdyti nuosprendį bedieviams?

⁸ Kaip nurodyta palyginime apie avis ir ožius, Jėzus galutinai nuteis visus bedievius. Paulius užtikrino kenčiančius savo bendratikius, kad šie gaus „atilsį drauge su mumis, kai iš dangaus liepsnojančioje ugnyje apsireikš Viešpats Jėzus su savo galybės angelais. Jis atmonys tiems, kurie nepripažįsta Dievo ir nepaklūsta mūsų Viešpaties Jėzaus Evangelijai. Jiems teks kentėti amžiną pragaištį, atstumtiems nuo Viešpaties veido ir nuo jo šlovingos galybės tą dieną, kada jis ateis, kad pasirodytų garbingas savo šventuosiuose“ (2 Tesalonikiečiams 1:7-10). Galvodami apie visus šiuos būsimus jaudinančius įvykius, ar neturėtume rodyti tikėjimo bei uoliai budėti Kristui ateinant?

Nekantriai laukti Kristaus apsireiškimo

9, 10. Kodėl tebesantys žemėje pateptieji nekantriai laukia Jėzaus Kristaus apsireiškimo?

⁹ ‛Iš dangaus apsireiškęs Viešpats Jėzus’ ne tik sunaikins nedorėlius, bet ir atlygins teisiesiems. Žemėje tebesantys Kristaus pateptieji broliai galbūt kenčia prieš Kristui apsireiškiant, bet jie džiaugiasi savo šlovinga dangiškąja viltimi. Pateptiesiems krikščionims apaštalas Petras rašė: „Džiaukitės dalyvaudami Kristaus kentėjimuose, kad ir tada, kai jo šlovė apsireikš, galėtumėte džiūgauti ir linksmintis“ (1 Petro 4:13).

¹⁰ Kol pateptuosius krikščionis Kristus ‛surinks pas save’, jie pasiryžę likti ištikimi, kad „išbandytas“ jų tikėjimas „būtų pripažintas vertas gyriaus, garbės ir šlovės, kai apsireikš Jėzus Kristus“ (2 Tesalonikiečiams 2:1, Brb red.; 1 Petro 1:7, Brb red.). Apie tokius ištikimus dvasia pagimdytus krikščionis galima pasakyti: „Kristaus liudijimas jumyse tapo tvirtas. Todėl jums nestinga jokios dovanos laukiant, kada apsireikš mūsų Viešpats Jėzus Kristus“ (1 Korintiečiams 1:6, 7, Brb red.).

11. Ką, laukdami Jėzaus Kristaus apsireiškimo, daro pateptieji krikščionys?

¹¹ Pateptasis likutis jaučia tą, ką ir Paulius: „Aš manau, jog šio laiko kentėjimai negali lygintis su būsimąja garbe, kuri mumyse bus apreikšta“ (Romiečiams 8:18). Jų tikėjimas nesiremia laiko skaičiavimais. Jie užimti Jehovos tarnyba ir tuo parodo puikų pavyzdį savo bendratikiams, „kitoms avims“ (Jono 10:16). Šie pateptieji žino, kad blogosios sistemos galas arti, ir klauso Petro paraginimo: „Susijuosę savo dvasios strėnas, būkite blaivūs ir visiškai pasitikėkite malone, kuri bus jums suteikta, kai apsireikš Jėzus Kristus“ (1 Petro 1:13).

„Kūrinija su ilgesiu laukia“

12, 13. Kaip žmonija buvo „pajungta tuštybei“ ir ko trokšta kitos avys?

¹² Ar kitos avys irgi turi ko su ilgesiu laukti? Taip, be jokios abejonės. Paminėjęs šlovingą viltį tų, kuriuos Jehova įsūnijo kaip dvasia pagimdytuosius savo „sūnus“ bei „Kristaus bendrapaveldėtojus“ dangiškojoje Karalystėje, Paulius pasakė: „Kūrinija su ilgesiu laukia, kada bus apreikšti Dievo sūnūs. Mat kūrinija buvo pajungta tuštybei, — ne savo noru, bet pavergėjo valia, — su viltimi, kad ir pati kūrinija bus išlaisvinta iš suirimo vergijos ir įgis šlovingą Dievo vaikų laisvę (Romiečiams 8:14-21, Brb red.; 2 Timotiejui 2:10-12).

¹³ Per Adomo nuodėmę visi jo palikuonys buvo ‛pajungti tuštybei’ — gimė nuodėmės ir mirties vergijoje. Jie negali patys išsilaisvinti iš jos (Psalmių 49:7, Brb red.; Romiečiams 5:12, 21). O, kaip kitos avys trokšta būti ‛išlaisvintos iš suirimo vergijos’! Bet iki to, pagal Jehovos laiką ir metą, turi įvykti dar kai kas.

14. Ką reikš ‛Dievo sūnų apreiškimas’ ir kaip per tai žmonija bus „išlaisvinta iš suirimo vergijos“?

¹⁴ Pirmiau turi būti ‛apreikštas’ pateptųjų „Dievo sūnų“ likutis. Ką tai reikš? Dievo nustatytu laiku kitos avys aiškiai supras, kad pateptieji galutinai ‛paženklinti’ ir pašlovinti valdyti su Kristumi (Apreiškimas 7:2-4). Prikeltieji „Dievo sūnūs“ irgi bus „apreikšti“, kai kartu su Kristumi naikins Šėtono blogąją daiktų sistemą (Apreiškimas 2:26, 27; 19:14, 15). Paskui per Kristaus Tūkstantmetį valdymą jie bus toliau „apreikšti“ kaip kunigai dalyti Jėzaus išperkamosios aukos palaimas „kūrinijai“ — žmonėms. Taip žmonija bus „išlaisvinta iš suirimo vergijos“ ir galiausiai įgis „šlovingą Dievo vaikų laisvę“ (Romiečiams 8:21, Brb red.; Apreiškimas 20:5; 22:1, 2). Nenuostabu, kad tokia didinga perspektyva skatina kitas avis ‛su ilgesiu laukti, kada bus apreikšti Dievo sūnūs’ (Romiečiams 8:19, Brb red.).

Jehovos kantrybė reiškia išgelbėjimą

15. Ko niekada neturime pamiršti dėl Jehovos nustatyto įvykių laiko?

¹⁵ Jehova yra Didysis Chronometrininkas. Jis tobulai nustato įvykių laiką. Galbūt ne visada viskas vyksta taip, kaip tikėjomės. Tačiau galime visiškai pasikliauti, kad visi Dievo pažadai išsipildys (Jozuės 23:14). Galbūt įvykiai tęsiasi ilgiau negu daugelis manė. Bet stenkimės suprasti Dievo kelius ir žavėkimės jo išmintimi. Paulius rašė: „O Dievo turtų, išminties ir pažinimo gelme! Kokie neištiriami jo sprendimai ir nesusekami jo keliai! Ir kas gi pažino Viešpaties mintį? Ir kas buvo jo patarėjas?“ (Romiečiams 11:33, 34)

16. Kas turi naudos iš Jehovos kantrybės?

¹⁶ Petras rašė: „Mylimieji, šito [senųjų „dangų“ bei senosios „žemės“ sunaikinimo ir jų pakeitimo Dievo pažadėtu „nauju dangumi“ bei „nauja žeme“] laukdami stenkitės, kad Jis [„galiausiai“, NW] rastų jus taikoje, nesuteptus ir nepeiktinus. Mūsų Viešpaties kantrumą laikykite išgelbėjimu.“ Kadangi Jehova kantrus, milijonams kitų suteikta galimybė būti apsaugotiems per „Viešpaties [„Jehovos“, NW] dieną“, kuri ateis netikėtai „kaip vagis“ (2 Petro 3:9-15, Brb red.). Dėl jo kantrybės mes visi galime ‛darbuotis savo išganymui su baime ir drebėdami’ (Filipiečiams 2:12). Jėzus pasakė, kad turime ‛atidžiai stebėti save’ ir ‛budėti’, jei norime būti gerai įvertinti ir pajėgtume „atsilaikyti Žmogaus Sūnaus akivaizdoje“, kai jis ateis vykdyti nuosprendžio (Luko 21:34, NTP; 21:35, 36; Mato 25:31-33).

Ištvermingai lauk

17. Į kokius apaštalo Pauliaus žodžius turime atkreipti dėmesį?

¹⁷ Paulius ragino savo dvasinius brolius žiūrėti ne to, „kas regima, bet kas neregima“ (2 Korintiečiams 4:16-18). Jis nenorėjo, kad jiems kas nors užgožtų jų laukiantį dangiškąjį atpildą. Ar mes esame pateptieji krikščionys ar kitos avys, nepamirškime nuostabios mums suteiktos vilties ir nepasiduokime. ‛Laukime ištvermingai’ ir įrodykime, jog „nesame bailūs pabėgėliai savo pražūčiai, bet laikomės tikėjimo, kad išgelbėtume savo sielas“ (Romiečiams 8:25; Žydams 10:39).

18. Kodėl laiką ir metą galime patikimai palikti Jehovos rankose?

¹⁸ Laiką ir metą galime pasitikėdami palikti Jehovai. Pagal savo tvarkaraštį jis „nevėluos“ išpildyti pažadų (Habakuko 2:3). O Pauliaus paraginimas Timotiejui pasidaro mums dar reikšmingesnis. Jis pasakė: „Aš karštai prašau dėl Dievo ir Kristaus Jėzaus, kuris teis gyvuosius ir mirusiuosius, dėl jo apsireiškimo ir karalystės: skelbk žodį, veik laiku ir ne laiku... Dirbk evangelisto darbą, atlik savo tarnystę“ (2 Timotiejui 4:1-5).

19. Ką daryti tebėra laikas Jehovos tautai ir kodėl?

¹⁹ Mūsų ir mūsų kaimynų gyvybės pavojuje. Paulius rašė: „Žiūrėk savęs ir mokslo, ištverk šiuose darbuose! Taip veikdamas išganysi ir save, ir savo klausytojus“ (1 Timotiejui 4:16). Šios blogosios daiktų sistemos laikas trumpas. Nors su ilgesiu laukiame džiugių būsimųjų įvykių, visada žinokime, kad Jehovos laikas ir metas jo tautai tebėra skelbti gerąją naujieną apie Karalystę. Tas darbas turi būti atliekamas tiek, kiek Jehova norės. „Tada, — kaip pasakė Jėzus, — ateis galas“ (Mato 24:14).

[Išnaša]

Pakartojimas

◻ Kalbant apie laiko skaičiavimus, kuo mūsų padėtis panaši į pirmojo amžiaus krikščionių padėtį?

◻ Kodėl krikščionys turi ‛budėti’ net Kristui dalyvaujant?

◻ Kodėl žmonija su ilgesiu laukia, kada bus „apreikšti Dievo sūnūs“?

◻ Kodėl laiką ir metą galime patikimai palikti Jehovos rankose?

[Iliustracija 17 puslapyje]

Laukdami Kristaus atėjimo, krikščionys turi budėti

[Iliustracija 18 puslapyje]

Pateptojo likučio nariai užimti Jehovos tarnyba; jų tikėjimas remiasi ne laiko apskaičiavimais