Gyvenimas bei skelbimas ugnikalnio kaimynystėje

„TAI siaubinga. Labai panašu į pasaulio pabaigą, apie kurią kalbama Biblijoje. Kiekvieną akimirksnį turime išlikti budrūs ir būti geros reputacijos Jehovos Dievo akyse.“ Tai Biktoro, vieno Jehovos Liudytojo, žodžiai apie tai, ką reiškia gyventi prie pat Meksikoje esančio Popokatepetlio ugnikalnio, populiariai vadinamo Popo.

Šis griaudžiantis ugnikalnis nuo 1994-ųjų tebeminimas tarptautinėse naujienose.a Specialistai padarė išvadą, kad 30 kilometrų spinduliu nuo kraterio yra labai pavojinga zona. Pavojų ypač kelia pietinė ugnikalnio pusė, į kurią pakrypęs krateris, — čia gausu tarpeklių; jais iš kraterio gali išsilieti lava bei dumblas.

Žinoma, daugelis domisi, kas atsitiktų Meksiko miestui, jei įvyktų stipresnis ugnikalnio išsiveržimas. Ar jam gresia pavojus? Be to, Morelo valstijoje, į pietus nuo vulkano, gyvena daug žmonių. Ar jiems irgi iškyla grėsmė? Ką reiškia gyventi ugnikalnio kaimynystėje, niekada nežinant, kas gali atsitikti?

Ugnikalnis kelia grėsmę

Meksiko miesto centras yra maždaug 70 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Popokatepetlio, nors kai kurie priemiesčiai — 40 kilometrų. Teoriškai visa sostinės teritorija, kurioje 20 milijonų gyventojų, yra už pavojingos zonos ribų. Tačiau, jeigu ugnikalnis išmestų didelį kiekį pelenų, priklausomai nuo vėjo krypties, ši sritis irgi gali būti paliesta.

Paprastai daugiausia pelenų išmetama į rytus nuo ugnikalnio. Šioje teritorijoje yra Pueblos miestas ir daug kitų mažesnių miestų bei miestelių, kuriuose didelio pavojingumo zonoje gyvena apie 200000 žmonių. 1997 metų gegužės 11-ąją, sekmadienį, ugnikalnis išspjovė į orą tonas pelenų ir išbarstė juos po šią sritį, pasiekdamas netgi Verakruso valstiją, esančią daugiau kaip už 300 kilometrų į rytus. Į pietus nuo ugnikalnio esančioje teritorijoje, Morelo valstijoje, yra keletas miestų bei miestelių, turinčių drauge paėmus apie 40000 gyventojų, kuriems irgi gresia rimtas pavojus.

Jehovos Liudytojai dirba ir gyvena toje aplinkoje. Meksiko mieste yra per 90000 Liudytojų 1700 susirinkimų. Sargybos bokšto bendrijos filialas yra įsikūręs į šiaurės rytus nuo Meksiko maždaug už 100 kilometrų nuo ugnikalnio. Filiale tarnauja daugiau kaip 800 savanorių, neskaitant kitų 500, besidarbuojančių įgyvendinant didžiulį statybos projektą. Visi jie yra už pavojingos zonos.

Morelo valstijoje yra arti 50 Jehovos Liudytojų susirinkimų, kuriuose tarnauja daugiau kaip 2000 Karalystės skelbėjų. Kai kurie iš tų susirinkimų, esantys Tetela del Bolkane bei Veijapane, yra tik už 20 kilometrų nuo kraterio. Be to, į rytus, Pueblos valstijoje, yra susirinkimų, kur apie 600 skelbėjų gyvena 20—30 kilometrų atstumu nuo ugnikalnio. Žinoma, šie žmonės gali atsidurti rimtame pavojuje.

Jehovos Liudytojai išlieka veiklūs

Nepaisant nuolatinės grėsmės, Jehovos Liudytojai nenustoja skelbę šioje teritorijoje. Jie taip pat laikosi savo krikščioniškų sueigų tvarkaraščio; tai suvienija juos bei teikia pasitikėjimo esant šioms nepalankioms aplinkybėms (Žydams 10:24, 25). Vieno susirinkimo ataskaitoje sakoma: „Labai pasikeitė žmonių požiūris į gerąją Karalystės naujieną. Pavyzdžiui, neseniai mažame kaimelyje dėl namų Biblijos studijų buvo susitarta su 18 žmonių.“

Kitas susirinkimas, esantis už 20 kilometrų nuo ugnikalnio, praneša: „Pastebimas didelis augimas. Šis susirinkimas buvo įkurtas 1996-ųjų lapkritį. Per šešetą tolesnių mėnesių 10 asmenų tapo tinkami dalyvauti skelbimo tarnyboje. Kai kurie skelbėjai gyvena tik už 20 kilometrų nuo kraterio. Čia vyksta krikščionių sueigos ir į jas susirenka apie 40 žmonių.“

Magdalena, gyvenanti San Agustin Ikstavikstloje (Puebla), vos už 25 kilometrų nuo ugnikalnio, ir toliau labai veiksmingai veda Biblijos studijas. Ji pasakoja, kas atsitiko po vieno stipraus išsiveržimo.

„Mums buvo pranešta palikti savo namus; taip ir padarėme, pelenams krintant. Nepaisant to, kad aplinkybės nebeleido delsti, aš pagalvojau apie Doradų šeimą, su kuria studijavome Bibliją. Su keliais broliais nuėjome į Doradų namus, kad padėtume jiems persikelti į saugesnę vietą. Kaimyniniame Pueblos mieste jau dirbo Jehovos Liudytojų pagalbos komitetas. Doradų šeimai padarė labai didelį įspūdį tai, kaip su mumis buvo elgiamasi. Turėjome gyvenamąjį plotą, iš anksto paruoštą mūsų krikščionių brolių įvairiose vietose. Mums nieko netrūko, nors buvome toli nuo namų. Ši šeima buvo apsilankiusi keliose sueigose Karalystės salėje, tačiau juos nustebino meilė brolių, kurių jie niekada nebuvo sutikę. Sugrįžus į namus, po kelių savaičių ta šeima pradėjo reguliariai lankyti visas sueigas. Greitai jie jau atitiko reikalavimus tapti gerosios naujienos skelbėjais. Du iš jų pasikrikštijo. Jau kelis mėnesius jie tarnauja pagalbiniais pionieriais ir ketina pradėti reguliariųjų pionierių tarnybą.“

Marta, 20-metė mergina, gyvenanti už 21 kilometro nuo kraterio, neleidžia, kad luošumas sutrukdytų jai išnaudoti skelbimui kiekvieną progą. Ji sužinojo tiesą prieš trejus metus, kai ugnikalnis vėl suaktyvėjo. Vietoje invalido vežimėlio, kurį būtų sunku valdyti jos kalnuotoje gyvenamoje vietovėje, į skelbimo tarnybą ji joja ant asilo. Taip pat ir į sueigas. Marta labai dėkinga Jehovai, kad priklauso mylinčiai brolijai, nes jai reikia susirinkimo seserų pagalbos užsėsti ant asilo bei nuo jo nulipti. Kas mėnesį Marta praleidžia tarnyboje per 15 valandų.

Šiose nuošaliose vietovėse Jehovos Liudytojai dažnai susiduria su kaimynų spaudimu prisidėti prie religinių švenčių. Tulsingo kaime, įsikūrusiame maždaug 20 kilometrų atstumu nuo ugnikalnio, buvo paskirtas žmogus apsilankyti pas Liudytojus ir surinkti aukas šventei. Broliai kantriai išaiškino, kodėl jie nedalyvauja tose religinėse šventėse. Žmogus, mėgindamas gauti iš brolių lėšų, buvo toks atkaklus, jog pradėjo bendrauti su jais ir taip sužinojo kai kuriuos jų įsitikinimus. Jam buvo malonu katalikiškoje Biblijoje rasti atsakymus į savo klausimus. Kartu su žmona bei dukra jis visus metus reguliariai lankė sueigas ir panoro tapti gerosios naujienos skelbėju.

Kaip tu gali būti pasirengęs?

Vulkanologai tyrinėja grėsmingąjį Popokatepetlį ir pateikia ataskaitas apie jį, bet niekas iš tikrųjų nežino, kas ir kada atsitiks. Pasak žiniasklaidos bei netoliese gyvenančių žmonių, ugnikalnis gali išsiveržti bet kuriuo metu. Pavojus yra realus. Žinoma, specialistai yra labai susirūpinę ir nori padaryti viską, ką pajėgia, kad būtų pasiruošę nenumatytam atvejui. Tačiau suprantama, jog jie neskuba duoti signalo, nenorėdami paskatinti masinio išėjimo, jei nėra neišvengiamo pavojaus. Ką tad kiekvienas turėtų daryti?

„Supratingas numato pavojų ir pasislepia, o neišmanėlis eina ir nukenčia“, — sakoma Biblijos patarlėje (Patarlių 22:3, Brb red.). Todėl išmintinga imtis būtinų priemonių, kad užsitikrintum saugumą, kol tebėra palankios galimybės, bet ‛nenumoti ranka’, tarsi niekada nieko neatsitiks, ir nejuokauti su tokiomis galingomis gamtos jėgomis. Taip į šiuos dalykus toje teritorijoje žiūri Jehovos Liudytojai.

Neseniai Sargybos bokšto bendrijos filialo atstovai susitiko su Pueblos valstijos keliaujančiaisiais prižiūrėtojais, kurie palaiko artimus ryšius su susirinkimais pavojingoje zonoje. Buvo numatyta, kad keliaujantieji prižiūrėtojai ir gelbėjimo komiteto nariai aplankys kiekvieną šeimą, gyvenančią iki 25 kilometrų atstumu nuo kraterio. Su tomis šeimomis buvo apsvarstyta galimybė išvykti iš pavojingos zonos prieš kylant panikai. Taip pat susitarta dėl transporto bei gyvenamojo ploto, kad galima būtų perkelti į Pueblos miestą 1500 žmonių. Kai kurios šeimos persikraustė pas giminaičius į kitus miestus.

Didesnio masto perspėjimas

Dūmai, ugnis bei griausmas, sklindantis iš Popokatepetlio, aiškiai rodo, kad artėja išsiveržimas. Visi norintys išvengti nelaimės turi atkreipti dėmesį į specialistų perspėjimus bei imtis tinkamų veiksmų. Jehovos Liudytojai, gyvenantys arti ugnikalnio, visada išlieka budrūs, kad užsitikrintų saugumą bei padėtų kitiems pastebėti pavojų ir imtis priemonių, kol nevėlu.

Jie taip pat įspėja apie pasaulio įvykius, aprašytus Biblijos pranašystėse. Karai, žemės drebėjimai, badai, ligos bei nusikalstamumas yra tokie pat reikšmingi kaip ir ugnikalnio veikimas. Tai — dalys sudėtinio ženklo, kuris, pagal Jėzaus Kristaus pranašystę, žymės „daiktų sistemos pabaigą“. Nors niekas tiksliai nežino, kada ateis pabaiga, nėra abejonių, kad ji ateina ir yra labai labai arti (Mato 24:3, NW; 24:7-14, 32-39).

Dabar žmonėms visur labai svarbu rimtai atsižvelgti į Jėzaus perspėjimą: „Saugokitės, kad jūsų širdis nebūtų apsunkusi nuo svaigalų girtybės ir kasdienių rūpesčių, kad toji diena neužkluptų jūsų netikėtai“ (Luko 21:34). Tai tikrai išmintinga. Kaip negalima nerūpestingai žiūrėti į ugnikalnio perspėjančius signalus, taip neturėtume atmesti ir žmogaus Sūnaus, Jėzaus Kristaus, kreipimosi, kuriame raginama: „Todėl ir jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite“ (Mato 24:44).

[Išnaša]

[Iliustracijos 23 puslapyje]

Marta (ant asilo) su kitais liudija Popokatepetlio kaimynystėje