Įsimintinas įvykis Prancūzijoje

„JEHOVOS MIESTUI — NE!“ Miestas buvo pilnas plakatų su tokiais užrašais. „Telkimės prieš Jehovos projektą“, — skatino viena priešiška grupė. Panašiai buvo nuteikiama visuomenė tiesiog šimtuose spaudos straipsnių. Buvo renkami parašai po peticijomis ir daugiau kaip pusė milijono atsišaukimų dėl statybos projekto buvo prikimšta į pašto dėžutes. Kas tai per statyba, dėl kurios sujudo paprastai ramus šiaurės vakarų Prancūzijos miestas Luvje? Numatoma naujo Jehovos Liudytojų filialo, įskaitant gyvenamąsias patalpas, statyba.

Jehova gausina

Jehovos Liudytojų veikla Prancūzijoje prasidėjo XIX amžiaus pabaigoje. Pirmasis Biblijos literatūros sandėlis buvo įrengtas 1905 metais Pietų Prancūzijoje, Bovene; nuo 1919 metų Paryžiuje veikė nedidelis biuras. 1930-aisiais sostinėje oficialiai buvo atidarytas filialas, o po metų jo darbuotojai apsigyveno Betelyje, įsikūrusiame Angan la Bane, šiauriau Paryžiaus. Po Antrojo pasaulinio karo Betelio šeima persikėlė į Paryžių, o 1959 metais filialas įsikūrė penkiaaukščiame name Bulon-Bijankūre, vakariniame sostinės priemiestyje.

Karalystės skelbimo darbui plečiantis, 1973 metais spaustuvė bei siuntų skyrius persikėlė į Luvje, esantį už 100 kilometrų į vakarus nuo Paryžiaus, o biuro darbuotojai pasiliko Bulon-Bijankūre. Tačiau skelbėjų skaičius Prancūzijoje gausėjo, todėl Luvje patalpų, įskaitant pastatytąsias 1978 ir 1985 metais, nebepakako. Tad buvo nutarta plėsti statybą ir perkelti visą Betelio šeimą į vieną vietą. Tas projektas, kaip buvo minėta straipsnio pradžioje, ne visiems Luvje žmonėms patiko. Nepaisydami tokios opozicijos, broliai surado vietą vos už pusantro kilometro nuo spaustuvės. Prireikė šešerių įtempto triūso metų, kol pagaliau 1996-ųjų rugpjūtį visa Betelio šeima, 23 metus tarnavusi dviejose skirtingose vietose, drauge įsikūrė Luvje.

Dėl to 1997 metų lapkričio 15-ąją, šeštadienį, labai džiugūs ir laimingi 1187 žmonės, įskaitant 300 Prancūzijos beteliečių bei 329 delegatus iš 42 kitų filialų, susirinko pasiklausyti Vadovaujančiosios tarybos nario, brolio Loido Berio, dedikacinės kalbos. Atsižvelgiant į priešiškumą ir visoje Prancūzijoje žiniasklaidos tęsiamą šmeižikišką kampaniją prieš Jehovos Liudytojus, buvo sumanyta pakviesti pasidžiaugti šia pergale — pasiklausyti filialo paskyrimo Dievui programos visus šalies Liudytojus. Todėl lapkričio 16-ąją, sekmadienį, buvo surengta specialioji sueiga tema „Pasilikite Kristaus meilėje“ Velpanto Parodų centre, šiauriau Paryžiaus. Buvo pakviesti visi Prancūzijos Jehovos Liudytojai kartu su prancūziškai kalbančiais Belgijos, Šveicarijos bendratikiais bei Britanijos, Liuksemburgo, Nyderlandų ir Vokietijos prancūziškųjų susirinkimų nariais.

Istorinis sambūris

Sambūriui buvo ruoštasi šešis mėnesius. Likus tik dviem savaitėm iki šventės, ėmė streikuoti Prancūzijos sunkvežimių vairuotojai: jie užbarikadavo pagrindinius kelius bei degalines. Ar bus laiku pristatytos kėdės bei kita įranga? Ar kliūtys kelyje nesutrukdys broliams atvykti? Visų palengvėjimui, per savaitę streikas pasibaigė ir keliuose vėl vyko eismas. Penktadienio vakarą, prieš pat šventinį savaitgalį, 38 sunkvežimiai atvežė 84000 kėdžių apstatyti dvi išnuomotas erdvias sales. Daugiau kaip 800 brolių bei seserų triūsė per naktį iki pusės devynių ryto: ruošė sėdimas vietas, sceną, garso aparatūrą bei devynis didelius ekranus.

Sekmadienį šeštą valandą durys buvo atvertos ir pradėjo plūsti minios žmonių. Iš viso 17 specialiai užsakytų traukinių atvežė į sostinę 13000 Liudytojų. Daugiau kaip du šimtai vietinių brolių bei seserų susirinko į geležinkelio stotis pasveikinti keliauninkų ir palydėti juos grupėmis į kongreso vietą. Viena sesuo pasakė, kad dėl šios meilingos priemonės jai buvo „saugu ir gera“.

Kiti atvyko į Paryžių lėktuvais arba automobiliais. Tačiau dauguma keliavo vienu iš 953 autobusų, o sostinės rajonų Liudytojai į Parodų centrą atvažiavo visuomeniniu transportu. Daugeliui teko keliauti visą naktį arba palikti savo namus labai anksti ryte, tačiau jie labai džiūgavo susirinkę į šią sueigą. Draugai, nesimatę daugelį metų, linksmai sveikinosi ir šiltai glėbesčiavosi. Spalvingi tautiniai rūbai rodė, kad susirinko smagi daugiatautė minia. Be abejo, buvo laukiama kažko ypatingo.

Programai prasidėjus 10 valandą, laisvų sėdimų vietų nebebuvo, tačiau kas minutę atvažiuodavo šimtai žmonių. Visur matėsi daugybė besišypsančių veidų. Tūkstančiai žmonių stovėjo arba sėdėjo ant betoninių grindų. Rodydami sambūrio temos skatinamą meilę, daug jaunuomenės stovėjo, kad vyresnieji turėtų kur sėdėti. „Kaip malonu buvo užleisti savo kėdes nepažįstamiems, bet brangiems broliams bei seserims!“ — rašė viena pora. Daugelis Liudytojų rodė tokią nesavanaudišką dvasią: „Mes stovėjome per visą programą už tų pačių kėdžių, kurias padėjome sustatyti penktadienio naktį. Bet vien dėl dalyvavimo čia mes buvome kupini dėkingumo Jehovai.“

Delegatai, nepaisydami nuovargio bei nepatogumų, dėmesingai klausėsi pranešimų iš kitų šalių bei Loido Berio ir kito Vadovaujančiosios tarybos nario, Danieliaus Sidliko, kalbų. Brolis Beris kalbėjo tema „Jehova padaugina stiprybę“ ir išraiškingai pabrėžė, kaip Jehova savo žmones vis labiau laimina gausėjimu, nepaisant įvairių išbandymų. Brolio Sidliko kalba vadinosi „Palaiminta tauta, kurios Dievas yra Jehova!“ Abi kalbos ypač tiko šiam metui, nes Jehovos Liudytojai patiria priešiškumą Prancūzijoje. Brolis Sidlikas pasakė, kad tikroji laimė nepriklauso nuo išorinių veiksnių, bet nuo mūsų santykių su Jehova ir mūsų požiūrio į gyvenimą. Į jo klausimą „ar jūs esate laimingi?“ buvo atsakyta audringais plojimais.

Viena ‛savo džiaugsmą praradusi’ sesuo vėliau rašė: „Netikėtai supratau, kad galiu susigrąžinti laimę. Aš tuščiai eikvojau savo pastangas ir per šią kalbą Jehova parodė, kaip man reikia pasikeisti.“ Kitas brolis sakė: „Dabar aš trokštu kovoti, kad pradžiuginčiau Jehovos širdį. Aš nenoriu dėl ko nors netekti atsiradusio džiaugsmo.“

Tai sueigai baigiantis, visus apėmė didžiulis entuziazmas, kai pirmininkas pranešė, kad dalyvių buvo 95888 — daugiausia iš visų Prancūzijos Jehovos Liudytojų sambūrių!

Po baigiamosios giesmės, kurią daugelis giedojo su džiaugsmo ašaromis, ir maldos broliai ėmė ruoštis į namus lydimi įvairiopų jausmų. Šilta, draugiška sambūrio aplinka buvo akivaizdi. Daug gerų žodžių apie delegatų požiūrį pasakė vairuotojai. Jie taip pat buvo nustebinti organizuotumo: visi 953 autobusai išvažiavo iš Parodų centro per dvi valandas be jokios spūsties! Delegatų elgesys labai sužavėjo ir geležinkelio bei visuomeninio transporto darbuotojus. Vyko daug malonių pokalbių ir buvo puikiai liudijama.

„Oazė dykumoje“

Apaštalas Paulius skatino bendrakrikščionis: „Žiūrėkime vieni kitų, skatindami mylėti ir daryti gerus darbus..., raginkime vieni kitus juo labiau, juo aiškiau regime besiartinančią dieną“ (Žydams 10:24, 25, Brb red.). Be abejo, ši specialioji sueiga visiems buvo didelio padrąsinimo šaltinis, „oazė dykumoje“, kaip pasakė viena sesuo. „Mes išvykome pažvalėję, padrąsinti, sustiprinti ir dar labiau pasiryžę džiaugtis Jehovos tarnyba“, — parašė broliai iš Togo filialo. „Tie, kurie buvo prislėgti, iškeliavo namo laimingi“, — pasakė vienas rajono prižiūrėtojas. „Brolių entuziazmas pakilo, jie buvo sustiprinti“, — kalbėjo kitas. „Mes dar niekada nejautėme tokio artumo Jehovos organizacijai“, — parašė viena pora.

„Mano koja stovi lygiame kelyje; aš šlovinsiu Viešpatį susirinkimuose“, — giedojo psalmininkas (Psalmių 25:12). Tokie krikščionių sambūriai įgalina iš naujo atsistoti ant tvirto dvasinio pamato atsiradus kliūtims. „Kokie bebūtų išmėginimai, — pasakė sesuo, — šie ypatingi momentai įsirėžia giliai į mūsų širdį ir visada paguos mus.“ Panašiai rašė ir keliaujantysis prižiūrėtojas: „Iškilus sunkumams, prisiminimas apie šį išankstinį Rojaus pojūtį padės įveikti juos.“

„Pripažinkite Viešpačiui, tautų giminės, pripažinkite Viešpačiui šlovę ir galybę!“ — raginama Psalmių 96:7 (Brb red.). Be abejo, naujų Prancūzijos filialo pastatų paskyrimo Jehovai šventė yra garsinga jo pergalė. Tik jis galėjo įgyvendinti statybų projektą kilus tokiai aršiai bei plačiai opozicijai. Prancūzijos Jehovos Liudytojai labiau nei kada nors yra pasiryžę ‛pasilikti Kristaus meilėje’ ir leisti ‛šviesti savo šviesai’ (Jono 15:9; Mato 5:16). Neabejotinai visų šventės dalyvių jausmai buvo tokie kaip psalmininko: „Tai Viešpats padarė, ir mūsų akims... nuostabą kelia“ (Psalmių 118:23, Brb red.).

[Iliustracija 26 puslapyje]

Loidas Beris

[Iliustracija 26 puslapyje]

Danielius Sidlikas

[Iliustracija 26 puslapyje]

Velpanto Parodų centre specialiosios programos klausėsi 95888 dalyviai

[Iliustracijos 28 puslapyje]

Tūkstančiai klausėsi stačiomis arba sėdėdami ant grindų