Knyga nuo Dievo

„Pranašystė niekuomet nėra atėjusi žmogaus valia, bet Šventosios Dvasios paakinti žmonės kalbėjo Dievo vardu“ (2 PETRO 1:21).

1, 2. a) Kodėl kai kurie žmonės abejoja, ar Biblija yra šiuolaikiniam gyvenimui tinkanti knyga? b) Kokiomis trim įrodymų grupėmis galėtume patvirtinti, kad Biblija yra nuo Dievo?

AR BIBLIJA tinka žmonėms, priartėjusiems prie XXI amžiaus slenksčio? Kai kurie mano, kad ne. „Niekas šiais laikais nesiūlytų chemijos pamokoje naudotis 1924 metais išleistu vadovėliu — pernelyg daug sužinota apie chemiją nuo tada“, — taip dr. Ilaijas S. Česenas aiškino, kodėl mano Bibliją esant pasenusią. Atrodytų, tai rimtas argumentas. Juk nuo Biblijos laikų žmonės daug sužinojo apie mokslą, psichinę sveikatą bei savo elgesį. Todėl kai kas klausia: ‛Kaip tokia senovės knyga gali neturėti mokslinių paklaidų? Kaip joje galėtų būti praktiškų patarimų šiuolaikinio gyvenimo klausimais?’

² Atsakymas yra pačioje Biblijoje. 2 Petro 1:21 sakoma, kad Biblijos pranašai „Šventosios Dvasios paakinti... kalbėjo Dievo vardu“. Tad Biblija nurodo esanti knyga nuo Dievo. Tačiau kaip galime įtikinti kitus, jog tai tiesa? Aptarkime tris įrodymus, kad Biblija yra Dievo Žodis: 1) ji — moksliškai tiksli; 2) joje surašyti nesenstantys, šiuolaikiniame gyvenime praktiški principai; 3) joje yra konkrečių pranašysčių, kurios, kaip patvirtina istoriniai faktai, išsipildė.

Knyga, kuri derinasi su mokslu

3. Kodėl Biblijai nekelia grėsmės moksliniai atradimai?

³ Biblija nėra mokslo vadovėlis. Tačiau ji yra tiesos knyga ir ta tiesa patikrinta laiko (Jono 17:17). Biblijai nekelia grėsmės moksliniai atradimai. Jos moksliniai teiginiai visiškai skiriasi nuo senovės „mokslo“ teorijų, kurios pasirodė esančios tik mitai. Jos tvirtinimai išties yra ne tik moksliškai tikslūs, bet ir aiškiai prieštarauja anuomet pripažintoms pažiūroms. Pavyzdžiui, aptarkime, kaip derinasi Biblija su medicina.

4, 5. a) Ko nežinojo senovės gydytojai apie ligas? b) Kodėl aišku, kad Mozei buvo žinomi Egipto gydytojų medicinos metodai?

⁴ Senovėje gydytojai nevisiškai suprato, kaip ligos plinta, ir nesuvokė, kokia svarbi yra sanitarija norint apsisaugoti nuo ligų. Vertinant pagal šiuolaikines normas, daugelis senovės gydymo metodų atrodytų barbariški. Vienas iš seniausių išlikusių medicininių tekstų yra Eberso papirusas — Egipto medicinos žinynas, datuojamas maždaug 1550 m. p. m. e. Šiame ritinyje yra aprašyta apie 700 gydomųjų priemonių nuo įvairiausių negalių, „pradedant krokodilo įkandimu ir baigiant nago skausmu“. Dauguma gydymo priemonių buvo tiesiog neveiksmingos, o kai kurios iš jų — labai pavojingos. Viename recepte buvo rekomenduojama žaizdas gydyti žmogaus ekskrementų ir kitų medžiagų mišiniu.

⁵ Šis tekstas apie Egipto gydymo priemones buvo parašytas maždaug tuo pat metu kaip ir pirmosios Biblijos knygos, kuriose yra ir Mozės įstatymas. Mozė, gimęs 1593 m. p. m. e., užaugo Egipte (Išėjimo 2:1-10). Išaugintas tarp faraono namiškių, Mozė buvo „išmokytas visos Egipto išminties“ (Apaštalų darbai 7:22). Jis pažinojo Egipto „gydytojus“ (Pradžios 50:1-3). Ar jų neveiksmingi arba pavojingi gydymo būdai turėjo įtakos jo raštams?

6. Kokį Mozės įstatyme nurodytą sanitarijos reikalavimą šiuolaikinis medicinos mokslas laikytų protingu?

⁶ Priešingai — Mozės įstatyme buvusius sanitarijos nurodymus šiuolaikinė medicina laikytų protingais. Pavyzdžiui, karinių stovyklų įstatymas reikalavo, kad ekskrementai būtų užkasami už stovyklos (Pakartoto Įstatymo 23:13). Tai buvo labai pažangi apsaugos priemonė. Ji padėjo apsaugoti vandenį nuo užteršimo ir išvengti musių pernešamos dizenterijos bei kitų vidurių ligų, iki šiol kasmet pražudančių milijonus gyvybių — daugiausia besivystančiose šalyse.

7. Kokie Mozės įstatyme surašyti sanitarijos reikalavimai neleido plisti infekcinėms ligoms?

⁷ Mozės įstatyme buvo ir kitų nurodymų laikytis sanitarijos, neleidusios plisti užkrečiamoms ligoms. Jeigu kuris nors asmuo susirgdavo užkrečiama liga arba jeigu kildavo toks įtarimas, jis būdavo atskiriamas (Kunigų 13:1-5). Rūbai arba indai, turėję sąlytį su gyvuliu, kuris savaime nugaišo (galbūt dėl ligos), turėjo būti arba išplaunami prieš juos vėl panaudojant, arba sunaikinami (Kunigų 11:27, 28, 32, 33). Žmogus, palietęs lavoną, būdavo laikomas nešvariu ir turėdavo apsivalyti, tai yra išsiskalbti savo rūbus ir pats išsimaudyti. Septynias dienas jis būdavo laikomas nešvariu ir turėdavo vengti liestis prie kitų (Skaičių 19:1-13).

8, 9. Kodėl galima sakyti, kad Mozės įstatyme numatytos sanitarijos normos gerokai aplenkė laiką?

⁸ Šis sanitarijos kodeksas pasižymi išmintimi, aplenkiančia laiką. Šiuolaikinė medicina daug žino, kaip plinta ligos ir kaip nuo jų apsisaugoti. Pavyzdžiui, XIX amžiaus medicinoje buvo imta laikytis antiseptikos — švaros, apsaugančios nuo infekcijos. Dėl to labai sumažėjo sergamumas užkrečiamomis ligomis bei mirtingumas. 1900 metais daugelyje Europos šalių bei Jungtinėse Valstijose žmonių gyvenimo trukmės vidurkis nesiekė 50 metų. Nuo tada jis smarkiai padidėjo ne tik dėl medicinos pažangos įveikiant ligas, bet ir dėl geresnės sanitarijos bei gyvenimo sąlygų.

⁹ Tačiau tūkstančius metų iki medicinos mokslui sužinant, kaip plinta ligos, Biblijoje buvo nurodyti išmintingi būdai apsisaugoti nuo jų. Nenuostabu, kad Mozė galėjo pasakyti, jog dauguma izraelitų jo dienomis išgyvendavo 70—80 metų (Psalmių 89:10). Iš kur Mozė žinojo apie tokius sanitarijos reikalavimus? Pati Biblija paaiškina: Įstatymo kodeksas „buvo perduotas per angelus“ (Galatams 3:19, Brb red.). Taip, Biblija nėra žmogaus išminties knyga; ji — knyga nuo Dievo.

Šiuolaikiniame gyvenime praktiška knyga

10. Ką galima pasakyti apie Biblijos, baigtos rašyti jau beveik prieš 2000 metų, patarimus?

¹⁰ Knygos, kuriose duodami patarimai, paprastai pasensta, yra greitai taisomos arba pakeičiamos kitomis. Tačiau Biblija yra tikrai unikali. „Tavo liudijimai labai patikimi“, — sakoma Psalmių 93:5 (Brb red.). Nors Biblija buvo baigta rašyti beveik prieš 2000 metų, jos žodžiai vis dar taikytini. Kokia bebūtų mūsų odos spalva ar šalis, jie vienodai tinka. Aptarkime keletą nesenstančių, „labai patikimų“ Biblijos patarimų.

11. Kokia nuomonė apie vaikų drausminimą buvo peršama daugeliui tėvų prieš keletą dešimtmečių?

¹¹ Prieš keletą dešimtmečių daugelis tėvų, paveikti vaikų auklėjimo „naujųjų idėjų“, manė, kad „drausti draudžiama“. Jie baiminosi, kad draudimais žaloja vaikus ir sukelia jiems nusivylimą. Geriausių norų vedami, patarėjai atkakliai įtikinėjo tėvus nebausti savo vaikų, nebent labai švelniai. Bet dabar daugelis tokių žinovų „skatina tėvus būti truputį griežtesnius, vėl drausminti“, — pranešama laikraštyje The New York Times.

12. Ką reiškia graikiškas daiktavardis, išverstas žodžiu ‛drausminti’, ir kodėl vaikams reikia tokio drausminimo?

¹² Tačiau Biblijoje visą laiką buvo konkrečių, nuosaikių patarimų, kaip auginti vaikus. Joje patariama: „Tėvai, neerzinkite savo vaikų, bet auklėkite juos drausmindami ir mokydami Viešpaties vardu“ (Efeziečiams 6:4). Graikiškas daiktavardis, išverstas žodžiu ‛drausminti’, reiškia „ugdymą, auklėjimą, mokymą“. Biblija sako, kad drausminimas, arba mokymas, yra tėvų meilės įrodymas (Patarlių 13:24). Vaikai auga laimingi, jei nurodomos aiškios moralinės gairės, padedančios perprasti, kas teisinga ir kas ne. Tinkamai drausminami, vaikai jaučiasi saugūs ir žino, kad tėvai rūpinasi jais bei stebi, kokiais žmonėmis jie tampa. (Palygink Patarlių 4:10-13.)

13. a) Kaip Biblija perspėja tėvus dėl drausminimo? b) Kaip drausminti rekomenduoja Biblija?

¹³ Bet Biblija perspėja tėvus dėl drausminimo. Tėvai niekada neturi piktnaudžiauti savo valdžia (Patarlių 22:15). Nė vieno vaiko nevalia žiauriai bausti. Šeimoje, gyvenančioje pagal Biblijos nurodymus, neturi būti fizinio smurto (Psalmių 11:5, NTP). Neturi būti nė emocinio smurto — šiurkščių žodžių, nuolatinės kritikos, geliančios pašaipos, nes visa tai sugniuždytų vaiko dvasią. (Palygink Patarlių 12:18.) Biblija išmintingai įspėja tėvus: „Neerzinkite savo vaikų, kad jie nepasidarytų baukštūs [arba ‛visai nebedrąsūs’, Phillips] (Kolosiečiams 3:21). Biblijoje rekomenduojamos išankstinės priemonės. Pakartoto Įstatymo 11:19 tėvai raginami išnaudoti kiekvieną progą diegti savo vaikams moralines bei dvasines vertybes. Tokie aiškūs, protingi patarimai apie vaikų auklybą yra tinkami šiandien kaip ir bibliniais laikais.

14, 15. a) Ką dar, be išmintingų patarimų, duoda Biblija? b) Kokie Biblijos mokymai gali padėti skirtingų rasių bei tautų vyrams ir moterims laikyti vienam kitą lygiais?

¹⁴ Biblija duoda ne vien išmintingų patarimų. Ji paliečia širdį. Žydams 4:12 sakoma: „Dievo žodis yra gyvas, veiksmingas, aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją. Jis prasiskverbia iki sielos ir dvasios atšakos, iki sąnarių ir kaulų smegenų ir teisia širdies sumanymus bei mintis.“ Apsvarstyk vieną Biblijos skatinamosios galios apraišką.

¹⁵ Šiandien žmones skiria rasinės, tautinės ir etninės užtvaros. Tokios dirbtinės sienos vertė masiškai žudyti nekaltus žmones pasaulio karuose. O Biblijos mokymai padeda skirtingų rasių ir tautų vyrams bei moterims laikyti vieniems kitus lygiais. Pavyzdžiui, Apaštalų darbų 17:26 sakoma, kad Dievas „iš vienos šaknies... išvedė visą žmonių giminę“. Tai rodo, kad iš tikrųjų yra tik viena rasė — žmonija! Biblija mus taip pat skatina ‛būti Dievo sekėjais’ ir apie jį sako: „[Jis] nėra šališkas. Jam brangus kiekvienos tautos žmogus, kuris jo bijo ir teisingai gyvena“ (Efeziečiams 5:1; Apaštalų darbai 10:34, 35). Tuos, kurie iš tikrųjų stengiasi gyventi pagal Biblijos mokymus, šios žinios suvienija. Jos prasiskverbia į pačią žmogaus širdies gilumą ir sugriauna žmonių sukurtas, juos skiriančias užtvaras. Ar Biblija tikrai veiksminga šiandieniniame pasaulyje?

16. Pateik pavyzdį, rodantį, kad Jehovos Liudytojai yra tikra tarptautinė brolija.

¹⁶ Be abejo, ji yra veiksminga! Jehovos Liudytojai gerai žinomi savo tarptautine brolija, vienijančia skirtingos kilmės žmones, tarp kurių šiaip nebūtų taikos. Pavyzdžiui, per etninį konfliktą Ruandoje vienos genties Jehovos Liudytojai gynė kitos genties savo krikščionis brolius bei seseris statydami savo pačių gyvybes pavojun. Vienas Liudytojas hutas slėpė savo namuose šešis šeimos narius tutsius iš savo susirinkimo. Deja, tą tutsių šeimą galiausiai surado ir išžudė. Tada žudikų įniršis užsiliepsnojo prieš aną brolį hutą ir jam teko bėgti į Tanzaniją. Buvo pranešta apie daugelį panašių pavyzdžių. Jehovos Liudytojai noriai pripažįsta, kad tokia vienybė įmanoma dėl jų širdis veikiančios Biblijos galios. Šiame neapykantos kupiname pasaulyje Biblija pajėgia suvienyti žmones — tai tvirtas įrodymas, jog ji yra nuo Dievo.

Tikslių pranašysčių knyga

17. Kuo Biblijos pranašystės nepanašios į žmonių pranašavimus?

¹⁷ „Jokia Rašto pranašystė nėra savavališko aiškinimo dalykas“, — sakoma 2 Petro 1:20 (NTP). Biblijos pranašai nenagrinėdavo pasaulio įvykių raidos ir neprognozuodavo jų remdamiesi savo pačių aiškinimais. Jie taip pat nekalbėjo miglotų pranašysčių, kurias galima būtų pritaikyti tiesiog bet kuriam ateities įvykiui. Aptarkime kaip pavyzdį vieną Biblijos pranašystę, kuri buvo nepaprastai konkreti ir numatė visai ką kita, negu tikėjosi to meto žmonės.

18. Kodėl senovės Babilono gyventojai neabejotinai jautėsi labai saugūs, tačiau ką Izaijas išpranašavo apie Babiloną?

¹⁸ Iki septintojo a. p. m. e. Babilonas atrodė esąs nenugalima Babilonijos imperijos sostinė. Miestas buvo abipus Eufrato upės, o upės vanduo buvo panaudotas užpildyti platų, gilų gynybinį griovį ir kanalų tinklą. Miestas dar buvo apsaugotas didžiulėmis dvigubomis sienomis, sutvirtintomis gynybos bokštais. Nenuostabu, kad jo gyventojai jautėsi labai saugūs. Tačiau aštuntajame a. p. m. e., kai Babilonas dar nebuvo pasiekęs savo šlovės aukštumų, pranašas Izaijas išpranašavo: „Babilonas... taps kaip Sodoma ir Gomora, kai Viešpats jas sunaikino. Jis niekad nebebus apgyvendintas ir niekas jame negyvens per kartų kartas. Arabas ten nebeties savo palapinės ir piemenys nebeganys savo bandos“ (Izaijo 13:19, 20, Brb red.). Atkreipk dėmesį: toje pranašystėje buvo pasakyta, jog Babilonas ne tik bus sunaikintas, bet ir taps niekada negyvenamas. Koks drąsus pranašavimas! Gal Izaijas rašė savo pranašystę pamatęs jau nuniokotą Babiloną? Istorija sako, kad ne!

19. Kodėl Izaijo pranašystė dar ne visiškai išsipildė 539 m. p. m. e. spalio 5-ąją?

¹⁹ 539-ųjų m. p. m. e. spalio 5-osios naktį Babilonas žlugo užpultas Kyro Didžiojo vadovaujamos Medijos ir Persijos kariuomenės. Tačiau tuo metu Izaijo pranašystė dar ne visiškai išsipildė. Kyro užimtas Babilonas, nors nebe toks stiprus, gyvavo ne vieną amžių. Antrajame amžiuje p. m. e. (juo datuojamas tarp Negyvosios jūros ritinių rastas Izaijo knygos nuorašas) Babiloną, dėl kurio aplinkinės tautos kovojo kaip dėl geidžiamo laimikio, užėmė partai. Žydų istorikas Juozapas Flavijus rašė, kad pirmajame amžiuje p. m. e. ten gyveno „gausybė“ žydų. Pasak leidinio The Cambridge Ancient History, 24 m. e. m. Palmyros pirkliai įkūrė Babilone klestinčią prekybinę koloniją. Todėl iki pirmojo m. e. a. Babilonas dar nebuvo visiškai apleistas; tačiau Izaijo knyga buvo parašyta daug anksčiau (1 Petro 5:13).

20. Koks yra įrodymas, kad Babilonas galiausiai virto „griuvėsių krūvomis“?

²⁰ Izaijas savo gyvenime nematė, kaip Babilonas tapo negyvenamas. Tačiau pagal pranašystę Babilonas galiausiai virto tik „griuvėsių krūvomis“ (Jeremijo 51:37). Anot hebraisto Jeronimo (gimusio ketvirtajame m. e. amžiuje), jo dienomis Babilonas jau buvo virtęs medžioklės teritorija, kurioje klaidžiojo „įvairiausi žvėrys“, ir liko negyvenamas iki šių dienų. Atstačius Babiloną kaip žavią vietą turistams galbūt pavyktų prisivilioti lankytojų, bet, pasak Izaijo pranašystės, ‛sūnūs ir vaikaičiai’ apleido Babiloną amžiams (Izaijo 14:22, Brb red.).

21. Kodėl ištikimi pranašai įstengė visiškai tiksliai išpranašauti ateitį?

²¹ Pranašas Izaijas neužsiėmė intelektualinėmis spėlionėmis. Ir jis neatpasakojo istorijos, kad ji atrodytų lyg pranašystė. Izaijas buvo tikras pranašas. Tokie buvo ir visi kiti Biblijos pranašai. Kaip šie vyrai įstengė padaryti tai, ko negali jokie kiti žmonės — taip tiksliai išpranašauti ateitį? Atsakymas aiškus. Pranašystės kilo iš pranašysčių Dievo, Jehovos, kuris ‛skelbia nuo pat pradžios paskutinius dalykus’ (Izaijo 46:10).

22. Kodėl turime stengtis kaip begalėdami skatinti nuoširdžius žmones pačius ištirti Bibliją?

²² Tad ar verta tyrinėti Bibliją? Matome, kad verta! Bet daugelis žmonių nėra tuo įsitikinę. Jie turi savo susiklosčiusią nuomonę apie Bibliją, nors galbūt niekada nėra jos skaitę. Pavyzdžiui, kaip buvo su ankstesnio straipsnio pradžioje paminėtu profesoriumi? Jis sutiko studijuoti Bibliją ir kruopščiai ją išnagrinėjęs priėjo prie išvados, kad Biblija yra knyga nuo Dievo. Galiausiai tas profesorius pasikrikštijo kaip Jehovos Liudytojas ir šiandien tarnauja vyresniuoju! Stenkimės kiek begalėdami skatinti nuoširdžius žmones pačius ištirti Bibliją ir taip susidaryti nuomonę apie ją. Mes esame tikri — jeigu jie sąžiningai ištirs ją, supras, jog ši unikali knyga, Biblija, iš tiesų yra knyga visiems žmonėms!

Ar gali paaiškinti?

◻ Kaip tu naudodamasis Mozės įstatymu parodytumei, kad Biblija nėra žmogaus kūrinys?

◻ Kokie nesenstantys Biblijos principai yra praktiški šiuolaikiniame gyvenime?

◻ Kodėl pranašystė Izaijo 13:19, 20 negalėjo būti parašyta po išpranašauto įvykio?

◻ Ką daryti turime skatinti nuoširdžius žmones ir kodėl?

[Rėmelis 19 puslapyje]

O kaip dėl to, kas neįrodoma?

Biblijoje esama teiginių, kuriems stinga apčiuopiamų įrodymų. Pavyzdžiui, jos informacijos apie nematomą dvasinių kūrinių sritį neįmanoma moksliškai nei patvirtinti, nei paneigti. Ar Biblija, teikdama tokių neįrodomų žinių, būtinai prieštarauja mokslui?

Toks klausimas iškilo vienam planetinės geologijos specialistui, prieš keletą metų pradėjusiam studijuoti Bibliją su Jehovos Liudytojais. „Turiu pripažinti, kad iš pradžių man buvo sunku sutikti su Biblija, nes negalėjau moksliškai įrodyti kai kurių jos teiginių“, — prisimena jis. Tas nuoširdus vyras nemetė studijuoti Biblijos ir galiausiai įsitikino, kad turimi faktai rodo ją esant Dievo Žodį. „Tai nuslopino troškimą rasti kiekvieno Biblijos fakto įrodymus, — aiškina jis. — Žmogus, linkęs prie mokslo, turi nusiteikti tyrinėti Bibliją dvasiniu požiūriu; antraip jis niekad nepriims tiesos. Negalima tikėtis, kad mokslas įrodys kiekvieną Biblijos teiginį. Nors kai kurie tvirtinimai neįrodomi, tai dar nereiškia, kad jie neteisingi. Svarbu štai kas: Biblijos tikslumas, jei tik įmanoma, yra patvirtinamas.“

[Iliustracija 17 puslapyje]

Mozė surašė sanitarijos reikalavimus, kurie gerokai aplenkė savo laikmetį