Kas darosi jaunimui?
GERAS ar blogas žinias tu norėtumei išgirsti pirmiausia? Daugelis užklaustųjų pirmiausia pasirenka blogas žinias tikėdamiesi, kad atmintyje liks gerosios.
Norėdami ištirti, kas darosi jaunimui, pirmiausia apsvarstykime dabartinę padėtį. Paprastai vyresni žmonės sako, kad šiandien jaunimas ne toks kaip anksčiau. O jaunimas piktinasi bet kokia užuomina, kad jis neatitinka vakarykščių normų. Tačiau įžvalgūs žmonių stebėtojai pritaria, kad šiandieninis jaunimas yra kitoks.
Kokia skirtybė?
Nors apskritai žmonės mano, kad jaunimas privalo gerai elgtis, būti atsakingas ir gerbti kitus, tikrovė labai skiriasi nuo tų idealų. Londono laikraštyje The Independent išspausdintų tyrimų duomenimis, jaunimas „brandina ‛naują maišto dvasią’ prieš pasaulį, kuris, jo manymu, labai apvylė“. Pagal tyrimus, ta „naujoji maišto dvasia“ pasireiškia tuo, kad mažiau šiandieninių jaunuolių nori būti „jautrūs ir atsakingi“. Jie verčiau norėtų būti „laukiniai ir nepagarbūs“.
Pavyzdžiui, Britanijoje, oficialiais duomenimis, nuo 1950 iki 1993 metų nusikaltimų — daugumą jų padarė jaunimas — padidėjo dešimteriopai. Kartu padidėjo ir piktnaudžiavimas narkotikais bei alkoholiu. Londono laikraštyje The Times rašoma, kad per tą patį laiką beveik visose išsivysčiusiose šalyse „nuo Antrojo pasaulinio karo labai padidėjo jaunimo psichosocialiniai sutrikimai“. Pasak profesoriaus kriminologo Deivido Dž. Smito, tie sutrikimai „nesusiję su kokiu nors akivaizdžiu nuturtėjimu ar praturtėjimu“. Tyrimai rodo, kad matoma didelė skirtybė tarp jaunimo ir vyresnės kartos.
Šiandien vaikai ir paaugliai patiria vis didesnę įtampą. Įprastos tapo savižudybės ir bandymai nusižudyti. Škotijos miesto Glazgo laikraščio Herald pranešimu, vaikų iki 12 metų bandymai nusižudyti padvigubėjo per mažiau nei 10 metų. Ir didesni vaikai iš nevilties griebiasi savižudybės. „Bandymai nusižudyti — tai jaunimo psichiatrinių problemų pagausėjimo galutinis rezultatas, o siūloma pagalba joms spręsti, matyt, per maža“, — rašoma tame laikraštyje.
Kas kaltas?
Suaugusiųjų manymu, lengviausia kaltinti jaunimą už jo „iškrypusias“ pažiūras. Tačiau ar suaugusieji iš tikrųjų nėra atsakingi už tai, kas dabar darosi jaunimui? Dažnai nurodomos tokios priežastys: bendraamžių chuliganizmas, tėvų nesirūpinimas, sektinų žmonių pavyzdžio jaunimui stoka. „Depresija apskritai visuomenėje tiek pat paplitusi kiek ir prieš 30 metų“, — tvirtina profesorius seras Maiklas Rateris, Britanijos Medicininių tyrinėjimų tarybos vaikų psichiatrijos skyriaus vadovas. „Bet, — priduria jis, — ji labai apėmė paauglius bei jaunus pilnamečius. ... Be abejo, tai iš dalies dėl šeimų krizės: ne tik dėl skyrybų, bet apskritai dėl nesantaikos ir konfliktų tarp suaugusiųjų.“
Viena tyrinėtoja kaltina jaunimą „normų nesilaikymu“. Kodėl? „Todėl, kad normos jau nebeveiksmingos.“ Pavyzdžiui, keičiasi požiūris į lytis. Daugelis merginų perima vyriškus bruožus — agresyvumą bei smurtą, o vaikinai — moteriškas savybes. Kaip skiriasi tai nuo praeities normų!
Tačiau kodėl dabar vyksta tokie dideli pokyčiai? Ir kokia šiandien yra gera žinia jaunimui? Kaip jis gali sulaukti saugios ateities? Kitame mūsų straipsnyje yra atsakymai į šiuos klausimus.