Panašiųjų į avis ganykla Navahų žemėje

HÓZHÓNÍ indėnų navahų kalba reiškia „gražus“, ir būtent taip navahai apibūdina savo kraštą. Nuo 1868-ųjų Arizonos šiaurryčiuose, aplink vadinamąsias keturias kertes, kur susieina keturios valstijos: Arizona, Koloradas, Naujoji Meksika ir Juta, Jungtinių Valstijų vyriausybė navahams yra išskyrusi maždaug 62000 kvadratinių kilometrų rezervacijos. Vakarietiškų filmų išgarsintasis Paminklų slėnis dabar yra laikomas Navahų genties parku; jis vilioja turistus iš viso pasaulio. Slėnis pasižymi įspūdingais trijų šimtų metrų aukščio raudonspalviais smiltainio monolitais, kurie vienui vieni stūkso viršum plynaukščių dykynės. Visai vykusiai navahai tą slėnį vadina „erdve tarp uolų“.

Apskritai navahai garsėja nuolankia elgsena, šiltu svetingumu ir darniomis išplėstinėmis šeimomis. 170000 rezervacijos gyventojų daugiausia įsikūrę atokiose gyvenvietėse; jie laikosi papročių. Kai kurie tebeaugina avis, jų būstai — žemėmis dengtos rąstų trobelės, vadinamos hoganais. Vis plačiau pripažįstamas navahų menas ir amatai. Ypač vertinami iš avių vilnos austi jų kilimai ir antklodės su spalvingais geometriniais ar tradiciniais raštais. Ne blogiau žinomi yra navahų sidabro papuošalai su turkiu bei kitomis gamtos medžiagomis.

Geroji naujiena nešama navahų žemėn

Jau daugiau nei 30 metų Jehovos Liudytojai navahų žemėn atvyksta ne tik pasižvalgyti, bet ir pasakoti gerąją naujieną apie Dievo Karalystę šios atokios vietovės žmonėms (Mato 24:14). Skelbimo darbe iniciatyvos imasi reguliarieji ir specialieji Jehovos Liudytojų pionieriai. Daugelis atvyko keliaujančiųjų prižiūrėtojų ir vietinių Liudytojų kvietimu padėti ten, kur labiau reikia. Vieni — iš kaimyninių susirinkimų, o kiti, pavyzdžiui, įvairių Amerikos indėnų genčių nariai, — iš visokiausių Jungtinių Valstijų kampelių.

Tie pasiaukoję vyrai ir moterys savo tenykštę tarnybą lygina su misionieriška užduotimi. Kodėl? Visų pirma, vietinių kalbų tarimas, sandara ir posakiai tokie sudėtingi, kad jas išmokti nepaprastai sunku. Antra, vietiniai žmonės daugiausia tvirtai laikosi savo tradicinės tikybos, šeimose nusistovėjusios tvarkos, jų pragyvenimas priklauso nuo žemės. Be to, stinga būstų ir darbo neindėnams, todėl naujakuriams nelengva ten pasilikti. Galiausiai, baltieji ilgą laiką blogai elgėsi su tais žmonėmis ir, suprantama, pastarieji šiek tiek nebepasitiki pašaliečiais.a

Iš pradžių, kai Liudytojai ėjo po namus puošniai apsirengę bei ryšėdami kaklaraiščius, juos painiodavo su mormonais ir daugelis neatidarydavo durų. Tuomet jie ėmė vilkėti paprastesnius drabužius ir juos mielai kviesdavo vidun; dažnai jie viešėdavo valandą ar net ilgiau. Dabar žmonės atpažįsta Jehovos Liudytojus, nors tarnybon jie vėl eina dalykiškai apsirengę.

Jau vien nusigauti pas navahų rezervacijos gyventojus yra nemažas sunkumas. Važiuoti daugybę kilometrų nepaženklintais keliais, galbūt akmenuotais, smėlėtais ir purvinais, — įprasta. Žinoma, greičiau dyla automobiliai, labiau nuvargsta keleiviai. Be to, automobiliai gali ir įklimpti, bet praeiviai paprastai yra pasiruošę ištiesti pagalbos ranką. Lankantis pas besidominčiuosius, vykstant į Biblijos namų studijas ar vežant ką nors į krikščionių sueigas, kelionė ten ir atgal dažnai užtrunka kelias valandas. Tačiau Liudytojai noriai aukojasi ir tuo parodo meilę vietiniams. (Palygink 1 Tesalonikiečiams 2:8.)

Navahai mielai kalbasi apie Bibliją. Išgirsti apie viltį, kad ateity žmonija gyvens rojiškuose namuose, paprastai susirenka visa šeima: vaikai, tėvai ir seneliai. Paklaustas, koks, jo manymu, bus Rojus, vienas navahas atsakė: „Žalias, su daugybe avių,“ — tai atspindi jų meilę žemei bei jų kaimenėms. Jie vertina ir biblinę literatūrą: palaikydami Karalystės tarnybą, iš dėkingumo kartais dovanoja karolių, muilo gabalą, skardinę pieno ir panašių daiktų. Vienas specialusis pionierius per metus gavo maždaug 200 paraiškų Sargybos bokšto ir Atsibuskite! žurnalų prenumeratai, beje, dvi — iš raito vyro.

Įkuriama „avių stovykla“

Kai ateina vasara, navahų piemeniui metas varyti savo kaimenę avių stovyklon. Tie avių vasaros namai, kuriems vieta parenkama prie žalių ganyklų ir gero vandens telkinio, kaimenei padeda klestėti. Perkeltine prasme Karalystės salė sulygintina su tokia stovykla — dvasine ganykla ir tiesos vandens šaltiniu. Ateinantys žmonės gali rasti dvasinio maisto, kuriuo maitindamiesi bus dvasiškai sveiki ir stiprūs.

Kurį laiką Kaintoje (Arizona) sueigos vykdavo vienoje mokyklos klasėje. Paskui, 1992-ųjų rugpjūtį, su šimtų Liudytojų savanorių, atvykusių iš kelių valstijų, pagalba Kaintoje buvo pastatyta nauja Karalystės salė. Ši ir keletas kitų to krašto Karalystės salių vietinių žmonių protuose skelbimo darbui suteikia pastovumo. Kitos Karalystės salės, aptarnaujančios tą didžiulę teritoriją, yra Tubos mieste ir Činlyje — abi rezervacijoje, viena Kimso Kanjone (navahų rezervacijos hopių genties žemėje), dar keletas — miesteliuose rezervacijos pakraštyje. Kas tuo pasiekiama?

Puikus atsakas į Karalystės žinią

Nuo Karalystės salės pastatymo Kaintoje buvo pakrikštyta daugiau kaip tuzinas vietinių — iš to matyti, kad Jehova laimina šią teisingojo garbinimo vietą. Salė įrodo, kad Jehovos Liudytojai pasiliks čia, ir sustiprina pasitikėjimą jų skelbiama gerąja Karalystės naujiena. Neseniai ten buvo pasakyta pirma viešoji biblinė kalba navahiškai. 40 susirinkimo narių mielai priėmė 245 žmones, atėjusius išklausyti kalbą apie tėvystės pareigas. Pasiklausyti tos kalbos viena aštuonių asmenų šeima dėkingomis širdimis keliavo tris valandas ten ir tris atgal; tai buvo jų pirmas apsilankymas Karalystės salėje.

Jehova davė ir kitą naudingą priemonę — brošiūrą Gėrėkitės gyvenimu žemėje amžinai! navahų kalba. Išversti brošiūrą į labai sudėtingą navahų kalbą buvo vargiai įveikiamas sunkumas. Drauge vertėjai darbavosi per 1000 valandų, kad brošiūra deramai perteiktų Karalystės žinią. Nuo tada, kai 1995-ųjų gale ji išėjo, vietiniai Liudytojai išplatino kelis tūkstančius jos egzempliorių ir su daugybe tiesos ieškotojų buvo pradėta studijuoti Bibliją.

Karalystės skelbėjai mokosi navahų kalbos ir vis daugiau ja kalba tarnyboje. To krašto susirinkimai pradėjo vartoti navahų kalbą Teokratinės tarnybos mokykloje; skelbėjams rengiamos navahų kalbos pamokos. Be to, vietinių asamblėjų programa irgi verčiama į navahų kalbą. Dedant tiek pastangų, iš rezervacijos bus susilaukta netgi dar didesnio atsako.

Negalima nepastebėti, kokius Karalystės vaisius neša ši indėnų rezervacija — kokias puikias dvasines savybes rodo mūsų broliai navahai. Septynerius metus Džimis ir Sandra į savaitines sueigas imdavosi savo penkis vaikus: ten ir atgal vykdavo po 120 kilometrų. Toji šeima turi mielų prisiminimų, kaip ilgų kelionių metu giedodavo Karalystės giesmes ir drauge studijuodavo Bibliją. Tėvų meilė ir uolumas tiesai pastūmėjo vaikus sekti jų pavyzdžiu ir tapti atsidavusiais Jehovos garbintojais. Keturi iš jų dabar tarnauja reguliariaisiais pionieriais, o Džimis yra vyresnysis. Dar didesniam tos šeimos džiaugsmui, Džimio sesuo Elsė neseniai tapo pačiu pirmu krikštytu asmeniu, kalbančiu vien tik navahiškai.

Vietiniai piemenys ir jų kaimenės ant navahų rezervaciją puošiančių akmens paminklų meta idiliškos ramybės šešėlį. Senų senovėje pranašas Izaijas išpranašavo apie Jehovą: „Kaip piemuo jis ganys savo bandą; savo ranka jis surinks avinėlius, pakels į savo prieglobstį; ėringąsias jis neš pats“ (Izaijo 40:11). Per savo Gerąjį Ganytoją Jėzų Kristų Jehova renka savo dvasinėn ganyklon visus tuos navahų rezervacijos gyventojus, kurie trokšta išgirsti Karalystės gerąją naujieną ir žengti keliu į jo amžinąsias palaimas.

[Išnaša]

[Iliustracija 24 puslapyje]

Navahų aviganė išgirsta gerąją naujieną