‛Dieve prieglaudą rasiu’

ŠIAIS „kritiškais laikais, kai sunku gyventi“, daugėja pagundų, didėja spaudimas. Gal darbovietėje yra išbandomas, pavyzdžiui, mūsų sąžiningumas. Galbūt tarp bendramokslių išmėginamas mūsų dorumas. O moraliai sugedusiame pasaulyje dažnai patikrinama mūsų ištikimybė (2 Timotiejui 3:1-5, NW).

Biblijos rašytojas Asafas irgi gyveno laiku, kai klestėjo blogis. Kai kurie jo amžininkai netgi gyrėsi savo bedievišku elgesiu. „Uždėjo jiems ant kaklo gražmeną puikybė, — rašė Asafas, — drabužiu aprengia juos smurtas. Jie tyčiojasi ir kalba piktai, [„apie“, NW] suktybę jie kalba iš aukšto!“ (Psalmių 73:6, 8, NTP) Ar tau pažįstamas toks požiūris?

Tuos, kurie trokšta daryti, kas teisu, toks elgesys labai vargina, slegia. „Buvau gi sloginamas visą dieną, — dejavo Asafas. — Kamuotė tai buvo mano akyse!“ (Psalmių 73:14, 16, NTP) Galbūt tu jautiesi panašiai, bet nepulk į neviltį! Asafas pajėgė ištverti tuometinį blogį, — tai gali pavykti ir tau. Tačiau kaip?

Asafas suvokė, kad, esant netobulam žmogiškam valdymui, rasti tikrąjį teisingumą beveik neįmanoma (Psalmių 145:3, 4; Patarlių 17:23). Taigi užuot stengęsis pašalinti visą aplinkui esantį blogį ir eikvojęs tam brangų laiką, jėgas bei išteklius, jis rūpinosi savo santykiais su Dievu. Asafas pareiškė: „Man gi gera būti arti Dievo, turėti savo priebėgą Viešpatyje Dievuje“ (Psalmių 72:28).

Šiandieną nesąžiningi verteivos dažnai pasipelno. Daugelis gal net giriasi nepaisą Dievo moralinių įstatymų. Bet jie neklestės amžinai. „Tikrai ant slidaus kelio tu statai juos, — pastebėjo Asafas, — nustumi juos į griuvėsius“ (Psalmių 72:18).

Taip, Dievo numatytu laiku bus pašalinta apgaulė, smurtas, korupcija bei visos kitos nedorybės, kurių turi vengti tikrieji krikščionys. Biblija žada: „Darantieji pikta bus sunaikinti; o tie, kurie pasitiki Viešpačiu, paveldės žemę“ (Psalmių 36:9). Tuo tarpu pritarkime psalmininko žodžiams: „Viešpats yra mano uola, mano pilis ir mano gelbėtojas, mano Dievas, mano uola, kur prieglaudą randu“ (Psalmių 18:2, NTP).