Dievo taikos skelbėjai susirenka draugėn
„MES sustiprėdavome per kiekvieną srities kongresą, kuriame dalyvaudavome, — sako krikščionių vyresnysis iš Jungtinių Valstijų. — Tačiau šįmet buvo neapsakoma. Kasdien po programos mes spėliojome, kuo rytojaus diena pranoks mūsų lūkesčius, ir nenusivildavome!“
Jei jūs dalyvavote kuriame nors „Dievo taikos skelbėjų“ kongrese, be abejo, sutiksite su šio entuziastingo delegato nuomone. Kiekvieną dieną buvo atkreipiamas dėmesys į vis kitus Jehovos Liudytojų kaip Dievo taikos skelbėjų įpareigojimo aspektus. Apžvelkime trijų dienų programą.
‛Koks mielas... skelbiantysis taiką’
Tai — pirmosios kongreso dienos tema. Ji buvo pagrįsta žodžiais iš Izaijo 52:7 (NW). Šiais sunkiais laikais daugelis tarnauja Jehovai sudėtingomis aplinkybėmis. Kalboje, pavadintoje „Pokalbis su uoliais taikos skelbėjais“, buvo interviu su kai kuriais iš tų ištikimų žmonių. Jų pasisakymai iš tikrųjų buvo padrąsinantys; taip kongreso delegatai buvo patikinti, kad ir juos Jehova gali sustiprinti bei suteikti „galybės gausą“ padėdamas ištverti (2 Korintiečiams 4:7).
Jehovos reikalavimai nėra sunkūs (1 Jono 5:3). Tai buvo aiškiai nušviesta paskutinėje ryto programos kalboje, kurios kulminacija buvo naujos 32-jų puslapių brošiūros, pavadintos Ko Dievas reikalauja iš mūsų?, apibūdinimas. Ši puikiai iliustruota nauja studijavimo priemonė, be abejo, padės dar labai daugeliui žmonių sužinoti Dievo tikslus. Paaiškinimai, kaip naudoti tą naują leidinį, yra paskutiniame šio žurnalo studijų straipsnyje bei straipsnyje, esančiame 16 ir 17 puslapiuose.
Kalboje „Ištverti darant gerą darbą“ buvo pabrėžta, kad Jehova labai gerai žino apie mūsų išbandymus. Ištverti reiškia nepalikti savo posto ir neprarasti vilties. Jehova davė savo Žodį, savo dvasią ir savo organizaciją mums padėti. Reikia ištvermės skelbti, tačiau skelbimas padeda ištverti, nes jis palaiko mūsų tikėjimą gyvą. Todėl artėdami prie finišo turime saugotis, kad dėl mūsų problemų nesumažėtų uolumas, nes tik tie, kurie ištvers iki galo, bus išgelbėti (Mato 24:13).
Vienoje iš pagrindinių kalbų „Mūsų kaip Dievo taikos skelbėjų vaidmuo“ buvo atkreiptas dėmesys į žydų tremtinių išlaisvinimą iš Babilono ir tyro garbinimo atnaujinimą Jeruzalėje 537 m. p. m. e. Oratorius paaiškino, kad tas įvykis buvo tik išankstinis pavyzdys, ką netrukus Dievo Karalystė padarys viso pasaulio mastu (Psalmių 71:7; Izaijo 9:7). Mūsų dabartinė užduotis yra skelbti gerąją naujieną apie tą Karalystę ir gyventi pagal tą žinią. Meilė Dievui ir artimui turi skatinti mus nepaliaujamai tęsti šį darbą (Apaštalų darbai 5:42).
Penktadienio programos pagrindinė dalis buvo simpoziumas „Saugokis pramogose slypinčių žabangų“. Šiandieną muzika, filmai, videofilmai, televizijos pramoginiai renginiai, videožaidimai, knygos, žurnalai ir komiksai dažnai atspindi demonišką mąstymą. Todėl mums reikia ‛bodėtis pikto’ ir ‛laikytis gero’ (Romiečiams 12:9). Taip, mes turime laikyti blogas pramogas pasibjaurėjimu ir vengti jų sutelkdami savo dėmesį į tai, kas yra tyra, dorybinga ir šlovinga (Filipiečiams 4:8). Jehovos organizacijos pateikiami leidiniai bei tyrinėjimo priemonės ugdo mūsų mąstyseną ir moko atskirti gera nuo blogo (Žydams 5:14). Mes turime nepaleisti iš rankų tų priemonių tarsi plausto audringoje jūroje.
Po to buvo kalba „Priešinkis Velniui — nepakęsk jokios konkurencijos“. Prieš pat įžengdami į Pažadėtąją žemę, tūkstančiai izraelitų pakliuvo į amoralumo pinkles. Finėjas nepakentė, kad tyram garbinimui kiltų kokia nors konkurencija. Jis ėmėsi ryžtingų veiksmų prieš nusidėjėlius ir parodė Jehovai patinkantį išimtinį atsidavimą (Skaičių 25:1-13). Šėtono tikslas — padaryti kiekvieną iš mūsų netinkamą įeiti į Dievo naująjį pasaulį. Todėl mes kaip Finėjas turime priešintis Velnio pastangoms suteršti mus. Ar esame susituokę, ar viengungiai, turime ‛bėgti nuo paleistuvystės’ (1 Korintiečiams 6:18, NW).
„Ištikimai palaikyti Dievo Žodžio nekintamumą“ — tokia buvo baigiamoji pirmosios kongreso dienos kalba. Daugelis vertėjų pakeičia arba praleidžia kai kuriuos Rašto tekstus. Pavyzdžiui, kad įsiteiktų moterų teisių gynėjams, Rašto The New Testament and Psalms: An Inclusive Version (Naujasis Testamentas ir Psalmės: jungtinis vertimas) vertėjai vadina Dievą ne Tėvu, bet Tėvu-Motina, o Jėzų — „Žmogumi“ vietoje „Žmogaus Sūnaus“. O „Naujojo Pasaulio vertime“ tiksliai laikomasi originalo kalbos teksto ir tai padėjo mums aiškiau suprasti daugybę Rašto dalykų. Pavyzdžiui, oratorius pasakė: „Būtent tikslus tekstų perteikimas „Naujojo Pasaulio vertime“ buvo mums pagrindas pertvarkyti susirinkimus (paskirti vyresniųjų korporaciją), kad jie labiau atitiktų pirmojo amžiaus krikščionių susirinkimo pavyzdį.“ Mes parodome savo ištikimybę Dievo Žodžiui kasdien jį skaitydami ir pritaikydami jo patarimus. Oratorius taip pat pasakė: „Mes parodome esą ištikimi Dievo žodžio gynėjai, jei uoliai skelbiame jį kitiems, tiksliai naudojame jį mokydami juos ir niekada nemėginame priderinti jo prie savo idėjų — iškraipydami ar išplėsdami tai, kas jame sakoma.“
‛Dievo ramybė pranoksta visokią išmintį’
Ši tema, pagrįsta žodžiais iš Filipiečiams 4:7, buvo antros kongreso dienos programos pagrindas. Buvo pateikta daug informacijos apie tinkamą asmens požiūrį į tarnybą, šeimą, pasiaukojimą bei kitus kasdieninio gyvenimo dalykus.
Po dienos teksto aptarimo vyko simpoziumas, pavadintas „Skelbėjai, nešantys gerąją taikos naujieną“. Mes skelbiame taikos žinią ir ją reikia pranešti taikia dvasia (Efeziečiams 6:15). Mūsų tikslas yra laimėti širdis, o ne apginti argumentus. Tai padaryti mums padeda Jehovos organizacijoje teikiamas mokymas bei jos leidiniai. Mes turime saugotis, kad abejingumas ir apatija neatimtų mums drąsos. Verčiau ir toliau ‛uoliai stenkimės’ turėdami gerą asmeninių studijų, sueigų lankymo ir skelbimo darbo tvarkaraštį (2 Timotiejui 2:15, Brb red.). Nepailskime daryti gera kitiems, ypač savo bendratikiams (Galatams 6:10). Žinoma, uoliai stengtis nereiškia dirbti iki išsekimo. Jehovai yra priimtina tai, ką kiekvienas gali daryti pagal savo sugebėjimus bei aplinkybes.
Dievo tauta aukoja savo laiką, energiją ir lėšas Karalystės interesų labui. Kalboje „Linksmas davimas Jehovos organizacijoje“ buvo pasakyta, kad reikia daugiau įrangos, sueigos vietų bei filialų patalpų, nes vis daugiau avims prilygintų žmonių atsiliepia į Karalystės žinią. Iš mūsų aukų organizacija turi visa, ko reikia pasauliniam skelbimo darbui. Be to, dosniomis aukomis šlovinamas Jehova, o davėjas susilaukia džiaugsmo. Todėl, kaip krikščionys, mes neturime atmesti šio svarbaus garbinimo būdo (2 Korintiečiams 8:1-7).
Ryto programos pabaigoje buvo pasakyta krikšto kalba — ji visada yra viena iš svarbiausiųjų didelių Jehovos Liudytojų sambūrių metu. Koks džiaugsmas matyti naujus pasiaukojusius žmones sekančius Jėzaus pėdomis — besikrikštijančius vandenyje! (Mato 3:13-17) Visi, kurie žengia tą žingsnį, yra išmokyti iš didžiausios išminties šaltinio — Biblijos. Be to, jie randa tikrą gyvenimo prasmę ir įgyja ramybę, kylančią iš to, kad žino darą, kas teisinga (Ekleziasto 12:13, ŠvR).
Svarbūs patarimai buvo duoti kalboje „Tegu įžvalgumas saugo tave“. Ypač būtinas įžvalgumas verslo sandėriuose. Neturime užsiiminėti asmeniškais verslo reikalais Karalystės salėje ir taip pat negalime eksploatuoti bendrakrikščionių dėl finansinės naudos. (Palygink Jono 2:15, 16.) Įžvalgumas taip pat būtinas investuojant lėšas į kokį nors verslą arba skolinant. „Nepasisekus rizikingam sumanymui, krikščionys nusivilia, o kai kurie, neapgalvotai įsipainioję į rizikingą verslą, kad užsidirbtų pinigų, net praranda dvasingumą“, — pasakė oratorius. Nors krikščionys tarpusavyje gali užsiiminėti verslu, be abejo, išmintinga būti atsargiems. Kai abi pusės kartu imasi verslo, visada būtina sutartį įforminti raštiškai.
Kalboje „Jis sukūrė juos, vyrą ir moterį“ buvo aptariamos Dievo normos vyrams ir moterims. Abiejų lyčių atstovai nukrypo nuo savo vaidmens istorijos tėkmėje. „Daugelio žmonių klaidingu manymu, vyriškumas — tai griežtas viešpatavimas, kietumas ir išdidumas, — pasakė oratorius. — Kai kuriose kultūrose būtų reta ir net gėdinga vyrui verkti viešai ar net vienumoje. Tačiau Jono 11:35 pasakojama, kad būdamas minioje prie Lozoriaus kapo ‛Jėzus pravirko’“. O ką galima pasakyti apie moteris? Moteriškumas dažnai siejamas su fiziniu patrauklumu. Tačiau oratorius paklausė: „Jei moteris graži, bet nesupratinga, mėgstanti ginčytis, kandi arba pasipūtusi, ar ją iš tikrųjų galima laikyti gražia, tikrai moteriška?“ (Palygink Patarlių 11:22; 31:26.) Krikščionys vyrai ir moterys savo kalba, elgesiu, apranga stengiasi laikytis Biblijos normų. „Vyrą, kuris parodo dvasios vaisius, lengva gerbti, o moterį, kuri irgi taip elgiasi, lengva mylėti“ (Galatams 5:22, 23).
Po to sekė simpoziumas „Ramybės Dievas rūpinasi tavimi“. Daugelis krikščionių turi finansinių problemų. Tačiau Jehova pažada: „Niekad aš tavęs nepamesiu ir neapleisiu“ (Žydams 13:5). Nepaisydami ekonominių sunkumų, kai kurie parodė pasitikėjimą šiuo pažadu ir pradėjo tarnauti pagalbiniais arba reguliariaisiais pionieriais. Kiti, negalintys dabar tarnauti pionieriais, laiko Karalystės interesus svarbiausiais išnaudodami kiekvieną progą liudyti (Mato 6:33). Visos tokios pastangos yra pagirtinos! Jehovos organizacija spausdina daugybę leidinių, galinčių mums padėti tarnyboje ir įveikti mūsų problemas. Jei parodysime dėkingumą už Jehovos dvasines priemones, jis palaimins mus ramybe šiais ekonominės suirutės laikais (Psalmių 29:11, Brb red.).
Tos dienos paskutinės kalbos pabaigoje „Siek Dievo taikos šeimos gyvenime“ delegatams buvo džiugu gauti naują knygą Šeimos laimės raktas. „Uoliai studijuok šią knygą asmeniškai ir šeimoje, — pasakė oratorius. — Stropiai stenkis pritaikyti Biblija pagrįstus jos patarimus; būk tikras — tavo šeimos ramybė ir laimė tikrai padidės.“
‛Sergėkite... vienybę taikos ryšiais’
Šie žodžiai iš Efeziečiams 4:3 buvo tinkama tema paskutinei kongreso dienai. Jehovos Liudytojai, atėję iš visų pasaulio tautų, yra išmokyti Dievo. Todėl jie myli taiką. Jie seka Jėzaus pavyzdžiu ir stengiasi „sergėti Dvasios vienybę taikos ryšiais“.
Per simpoziumą „Atpažinti tikruosius skelbėjus“ dėmesio centre buvo taikos, kuri vyrauja Dievo organizacijoje, tema. Senovės Izraelyje buvo netikrų pranašų. Tačiau tikrieji Dievo skelbėjai — tokie pranašai kaip Izaijas, Ezechielis ir Jeremijas — tiksliai išpranašavo Jeruzalės žlugimą, tremties laikotarpį ir galiausiai Dievo tautos išlaisvinimą. Panašiai yra ir šiandieną. Apstu netikrų skelbėjų politikoje ir klaidingoje religijoje. Tačiau Jehova paskatino savo Liudytojus skelbti, koks yra jo tikslas šios daiktų sistemos atžvilgiu. Ypač nuo 1919 metų Jehovos tarnai skelbia Dievo žinią. Kaip jie skiriasi nuo krikščioniškojo pasaulio netikrų pranašų! Ir mes uoliai dalyvaukime šiame darbe, kol Jehova pasakys, kad jis yra padarytas.
Kalboje „Klausykis Dievo Žodžio ir paklusk jam“ buvo pabrėžta, kad Raštas yra didžiausias vadovavimo, paguodos bei vilties šaltinis (Izaijo 30:20, 21; Romiečiams 15:4). Šiandieniniame pasaulyje vis daugiau kas leidžiama. Todėl labiau nei kada nors anksčiau mes turime klausyti Dievo Žodžio bei jo organizacijos duodamų patarimų. Jehova žino mūsų silpnąsias vietas ir savo Žodyje jis aiškiai nurodė kelią, kuriuo eidami turėsime naudos. Žinodami, kad Jehova palaiko mus, su pasitikėjimu galime žengti į priekį darydami visa, ko tik jis prašytų mūsų.
Ta kalba tinkamai paruošė žiūrėti po to sekusią dramą. Ji vadinosi „Kodėl reikia gerbti teokratinę tvarką?“ Panaudojant Biblijos pasakojimą apie Gedeoną, šioje dramoje buvome įtaigiai pamokyti laikytis Dievo nurodymų, o ne pakeisti juos savo pačių mąstymu ar stengtis apeiti teokratinį patarimą.
Viešosios kalbos tema buvo „Pagaliau tikroji taika! Iš kokio šaltinio?“ Taika, kurią Dievas žada, pranoksta viską, ką šis pasaulis gali įsivaizduoti. „Tikroji taika yra taika kiekvieną dieną, — pasakė oratorius. — Dievo taika — tai pasaulis be ligų, skausmo, sielvarto ir mirties.“ Biblijoje kalbama, kad Jehova „sustabdo karus iki žemės kraštui“ (Psalmių 45:10). Kaip jis tai padarys? Pašalindamas karo kurstytoją, Šėtoną Velnią (Apreiškimas 20:1-3). Tai atvers kelią romiesiems ‛paveldėti žemę ir gėrėtis taikos daugybe’(Psalmių 36:11).
Po tai savaitei skirto Sargybos bokšto studijų straipsnio santraukos buvo pasakyta paskutinė kongreso kalba. Toje jaudinančioje kalboje, pavadintoje „Žengti pirmyn kaip Dievo taikos skelbėjams“, buvo pabrėžta, kad mūsų skelbimo darbas yra ir unikalus, ir neatidėliotinas. Dabar ne metas ilsėtis, delsti ar pasukti prie klaidingų idėjų. Mes esame aprūpinti kuo tik reikia — Dievo žinia, jo šventąja dvasia ir daugybe priemonių, teikiamų per jo mylimą teokratinę organizaciją. Todėl būdami Jehovos tarnai, visada ženkime į priekį kaip jo taikos skelbėjai!
[Rėmelis/iliustracijos 9 puslapyje]
Meilinga priemonė šeimoms
Antrą kongreso „Dievo taikos skelbėjai“ dieną delegatai buvo labai nudžiuginti gavę naują leidinį, pavadintą Šeimos laimės raktas. Šioje knygoje yra Raštu pagrįsta informacija, kuri bus naudinga visoms Dievą mylinčioms šeimoms.
Vienas vyresnysis iš Konektikuto (JAV) sako: „Birželio 15-ąją gavome mūsų knygą Šeimos laimė. Birželio 16-ąją buvau įpusėjęs ją skaityti. Birželio 17-tą dieną jau vyko mūsų pirmoji šeimos studija pagal tą knygą — ir kaip mes buvome padrąsinti! Tą pačią dieną aš užbaigiau ją skaityti. Šis puikus leidinys, be abejo, bus vertingas visiems, kurie juo pasinaudos. Knygos atvirumas bei naujausia informacija dar kartą įrodo, kad ‛ištikimas bei protingas vergas’ duoda ‛maisto deramu metu’ ir labai rūpinasi mūsų poreikiais šiuo sunkiu laiku“ (Mato 24:45-47, NW).
[Iliustracija 7 puslapyje]
Ir jauni, ir seni nori žinoti, ko reikalauja Dievas