Jaunuoliai, kurie atsimena savo Kūrėją

„Prisimink savo Kūrėją [„dabar“, NW] jaunystėje“ (EKLEZIASTO 12:1, Brb red.).

1. Kokie vienuolikmečio žodžiai parodo, kad mūsų Kūrėjas jam yra realus asmuo?

KAIP puiku, kai jaunuoliai savo kalba ir veiksmais parodo, kad jiems Jehova Dievas yra realus asmuo, kuriuo žavisi ir kuriam nori įtikti! Vienas 11 metų berniukas sako: „Būdamas vienas ir žiūrėdamas pro langą, matau, kokie puikūs yra Jehovos kūriniai. Tuomet įsivaizduoju, koks gražus bus Rojus ateityje ir kaip tada galėsiu paliesti žvėris“ (Izaijo 11:6-9). Jis pridūrė: „Kai esu vienas, meldžiuosi Jehovai. Žinau — jo nepykdo, kad visą laiką jam kalbu. Aš žinau, jis visada stebi mane.“ Ar tau mūsų Kūrėjas yra toks pat realus kaip tam berniukui?

Ar tau Dievas yra realus asmuo?

2. a) Kaip mūsų Kūrėjas gali būti realus asmuo tau? b) Koks yra tėvų vaidmuo padedant savo vaikams suprasti, kad Dievas yra realus asmuo?

² Kad Jehova ir jo pažadai tau būtų realūs, pirmiausia turi sužinoti apie jį ir jo tau siūlomą nuostabią ateitį teisingame naujajame pasaulyje, apie kurį rašo Biblija (Apreiškimas 21:3, 4). Jei tėvai tave mokė tų dalykų, pagrįstai gali būti dėkingas, nes tai įgalina tave laikytis įkvėpto įsakymo: „Prisimink savo Kūrėją [„dabar“, NW]“ (Ekleziasto 12:1, Brb red.). Viena jaunuolė taip pasakė apie savo ankstyvą iš tėvų gautą mokymą: „Tėvai visada pabrėždavo, kad viskas gyvenime priklauso nuo Jehovos. Tai padėdavo man prisiminti savo Kūrėją.“ Kita jauna moteris sakė: „Visada būsiu dėkinga savo tėvams, mokiusiems, kad Jehova yra realus asmuo. Jie parodė man, kaip mylėti jį, ir kalbėjo man, koks džiaugsmas tarnauti jam visą laiką.“

3, 4. Kas gali padėti tau laikyti Jehovą realiu asmeniu?

³ Tačiau daugeliui sunku įsivaizduoti Dievą kaip realų asmenį, kuriam jie rūpi. Gal ir tau? Galvoti apie Dievą kaip apie asmenybę vienam jaunuoliui padėjo tokie žodžiai Sargybos bokšte: „Mes nežinome, kokio dydžio yra Jehova.“ Žinoma, Jehovos didybė nepriklauso nuo jo dydžio ar pavidalo, kaip sakoma tolesniame to Sargybos bokšto sakinyje: „Jo tikroji didybė susijusi su tuo, koks jis yra Dievas“ — taip, ištikimas, gailestingas, mylintis ir atleidžiantis Dievasa (Išėjimo 34:6; Pakartoto Įstatymo 32:4; Psalmių 85:5; Jokūbo 5:11). Ar tu laikai Jehovą būtent tokiu asmeniu, pasitikėjimo vertu draugu, su kuriuo gali turėti labai vertingus santykius? (Izaijo 41:8; Jokūbo 2:23)

⁴ Jėzus padėjo savo pirmiesiems pasekėjams turėti asmeninius santykius su Dievu. Todėl apaštalas Jonas rašydamas apie laukiamą savo prikėlimą gyventi danguje sakė: „Būsime panašūs į [Dievą], nes matysime jį tokį, koks jis yra“ (1 Jono 3:2; 1 Korintiečiams 15:44). Šiandieną jaunimui taip pat galima padėti laikyti Dievą realiu asmeniu, kurį galima gerai pažinti, nors ir neįmanoma jo matyti patiems. Vienas jaunuolis pasakė: „Mano tėvai padėjo man prisiminti Jehovą užduodami daug klausimų, tokių kaip ‛Ką pasakytų Jehova? Kaip tu galėtumei paaiškinti tai savo paties žodžiais? Ką tai reiškia?’“ Argi panašūs klausimai neverčia mūsų galvoti apie savo asmeninius santykius su Dievu?

Ką reiškia prisiminti?

5. Kokie Biblijos pavyzdžiai rodo, kad prisiminti asmenį reiškia daugiau negu tik atsiminti jo vardą?

⁵ Paklusti įsakymui „prisimink savo Kūrėją dabar“ reiškia daugiau negu tik galvoti apie Jehovą. Tai reiškia ir veikti, daryti, kas jam patinka. Kai nusikaltėlis maldavo Jėzaus: „Prisimink mane, kai ateisi į savo karalystę!“, jis norėjo, kad Jėzus ne tik atsimintų jo vardą, bet padarytų daugiau. Jis norėjo, kad Jėzus veiktų — jį prikeltų (Luko 23:42). Panašiai ir įkalintas Juozapas tikėjosi tam tikrų veiksmų savo labui prašydamas faraono taurininko priminti apie jį faraonui. Ir kai Jobas maldavo Dievą ‛atsiminti jį’, jis prašė, kad kada nors ateityje Dievas imtųsi veiksmų ir prikeltų jį (Jobo 14:13; Pradžios 40:14, 23).

6. Kaip hebrajiškas žodis „prisiminti“ nurodo prisirišimą prie atsimenamo dalyko ar asmens?

⁶ Vienas žinovas sako, kad hebrajiškas žodis, išverstas „prisiminti“, dažnai nurodo „prisirišimą mintimis bei atsiminimą lydinčius veiksmus“. Kad žodis „prisiminti“ turi reikšmę „prisirišti“, galima suprasti iš „mišriosios liaudies“ šūktelėjimo dykumoje: „Atsimename žuvis, kurias valgėme Egipte.“ Panašiai kaip Jobas maldavo Dievą palankiai atsiminti jį, taip Ezekijas, Nehemijas, Dovydas bei nežinomas psalmininkas irgi meldė, kad Jehova, skatinamas prisirišimo, prisimintų juos dėl jų ištikimybės (Skaičių 11:4, 5; 4 Karalių 20:3; Nehemijo 5:19; 13:31; Psalmių 24:7; 105:4).

7. Kaip veiks mūsų elgesį tai, kad prisiminsime Dievą skatinami prisirišimo?

⁷ Todėl galėtume paklausti: ‛Ar mes prisimename Kūrėją skatinami prisirišimo ir vengiame daryti ką nors, kas jį įžeistų ar sukeltų jam skausmą?’ Viena jaunuolė pasakė: „Mama padėjo man suprasti, kad Jehova turi jausmus, ir būdama maža aš žinojau, jog mano veiksmai paliečia jį“ (Psalmių 77:40-42). Kita paaiškino: „Žinojau, kad savo veiksmais padedu arba trukdau atsakyti į Šėtono mestą iššūkį Jehovai. Aš norėjau, kad Jehovos širdis būtų džiugi; tai padėdavo man ir padeda šiandieną“ (Patarlių 27:11, ŠvR).

8. a) Koks mūsų siekis rodo, kad mes prisimename Jehovą skatinami prisirišimo? b) Kokius klausimus išmintingai apsvarstys jaunuoliai?

⁸ Žinoma, šiame blogame pasaulyje ne visada lengva prisiminti Jehovą taip, kad visą laiką skirtumei veiklai, kuri jam patinka. Tačiau kaip puiku būtų, jei tu galėtumei sekti pirmajame amžiuje gyvenusio jaunojo Timotiejaus (nekalbant apie tūkstančius dievobaimingų šių dienų jaunuolių) pavyzdžiu siekdamas krikščioniškos visalaikės pionieriaus tarnybos! (Apaštalų darbai 16:1-3; 1 Tesalonikiečiams 3:2) Tačiau galima paklausti, ar tu išlaikytumei save tarnaudamas pionieriumi? O jei vestumei, ar sugebėsi aprūpinti ir savo šeimos narius? (1 Timotiejui 5:8) Tai svarbūs klausimai ir privalai juos rimtai apsvarstyti.

Mokymasis turint tikslą

9. Ką turi nuspręsti jaunuoliai dėl pasaulietiško išsilavinimo?

⁹ Žmonių visuomenei darantis sudėtingesnei, gali reikėti vis didesnio išsilavinimo, kad pavyktų rasti tinkamą darbą ir išlaikyti save pionieriškoje tarnyboje. Galbūt žinai, jog kai kuriems, net ir turintiems universiteto išsilavinimą, reikėjo papildomai mokytis, kad įgytų naujų įgūdžių, kuriuos šiandieną vertina darbdaviai. Tad kiek jums, jaunuoliai, norintys įtikti Dievui, reikia mokytis? Reikia apsispręsti turint omenyje įkvėptą įsakymą: „Prisimink savo Kūrėją dabar.“

10. Koks yra pats geriausias išsilavinimas, kurį galime gauti?

¹⁰ Jūs, žinoma, sieksite to išsilavinimo, kurį net daugelis žymių pasauliečių laiko geriausiu, — jis įgyjamas kruopščiu Dievo Žodžio studijavimu. Vokiečių rašytojas Johanas Volfgangas Gėtė pasakė: „Kuo didesnė bus [tautos] intelektualinė pažanga, tuo labiau bus įmanoma panaudoti Bibliją tiek kaip mokymo pagrindą, tiek kaip jo priemonę.“ Taip, studijuodamas Bibliją, tu būsi geriau paruoštas gyvenimui negu gaudamas bet kokį kitą išsilavinimą! (Patarlių 2:6-17; 2 Timotiejui 3:14-17)

11. a) Koks yra visų svarbiausias darbas, kurį galime daryti? b) Kodėl viena jaunuolė nusprendė įgyti kiek didesnį išsilavinimą?

¹¹ Kadangi per Dievo pažinimą įgyjamas gyvenimas, visų svarbiausias darbas, kurį šiandieną tu gali daryti, yra dalintis tuo pažinimu su kitais (Patarlių 3:13-18; Jono 4:34; 17:3). Tačiau kad tai darytumei veiksmingai, reikia turėti pagrindinį išsilavinimą. Turi sugebėti aiškiai mąstyti, logiškai kalbėti, gerai skaityti bei rašyti — tokių įgūdžių mokoma mokykloje. Todėl mokykloje mokykis rimtai kaip Treisi, mergaitė iš Floridos (JAV), kuri baigė vidurinę mokyklą su pagyrimu. Ji taip išreiškė savo viltį: „Aš visada turėjau tikslą — būti mano Dievo Jehovos visalaike tarnaite ir tikiuosi, kad mano išsilavinimas padės pasiekti tą tikslą.“

12. Jei nusprendėme įgyti papildomą pasaulietišką išsilavinimą, kokį tikslą tai gali padėti įgyvendinti?

¹² Ar pagalvojai, kodėl lankai mokyklą? Ar pirmiausia todėl, kad pasiruoštumei būti veiksmingu Jehovos tarnu? Jei taip, tu atkreipsi rimtą dėmesį, ar tavo išsilavinimas tinka šiam tikslui. Pasitaręs su tėvais tu galbūt nuspręsi siekti didesnio negu privalomas išsilavinimo. Tas papildomas išsilavinimas gali padėti tau susirasti tokį darbą, kad išlaikytumei save ir dar liktų laiko bei jėgų dalyvauti visalaikėje Karalystės veikloje (Mato 6:33).

13. Kaip dvi rusės krikščionės, siekusios papildomo išsilavinimo, parodė, koks yra jų gyvenimo tikslas?

¹³ Kai kurie siekiantys papildomo išsilavinimo mokydamiesi dar ir dalyvauja visalaikėje tarnyboje. Apsvarstyk Nadios ir Marinos, dviejų merginų iš Maskvos (Rusija), atvejį. Abi buvo pakrikštytos 1994-ųjų balandį ir pradėjo tarnauti pagalbinėmis pionierėmis. Netrukus jos baigė vidurinę mokyklą ir pradėjo lankyti dvimečius buhalterių kursus. 1995-ųjų gegužę jos pradėjo reguliariųjų pionierių tarnybą, o buhalterių kursuose jų mokymasis buvo vertinamas aukščiausiu balu. Be to, lankydamos kursus jos sugebėjo vesti, drauge sudėjus, vidutiniškai 14 Biblijos studijų kas savaitę. Merginos tikisi, kad turėdamos buhalterių išsilavinimą galės susirasti tinkamą darbą ir išlaikys save visalaikėje tarnyboje.

14. Kad ir kokį pasaulietiško išsilavinimo lygį pasirinktume, kas vis dėlto turėtų būti svarbiausia mūsų gyvenime?

¹⁴ Jei tu sieki didesnio išsilavinimo negu privalomas, išmintingai apsvarstyk, kodėl taip darai. Ar dėl garbės ir materialinių turtų? (Jeremijo 45:5; 1 Timotiejui 6:17) Ar tavo tikslas yra įgyti papildomą išsilavinimą, kad galėtumei daugiau tarnauti Jehovai? Jauna mergina Lidija, nusprendusi siekti tolesnio išsilavinimo, išreiškė puikų požiūrį į dvasinius dalykus taip: „Neliudytojai siekia aukštojo išsilavinimo ir leidžiasi trukdomi materialistinių polinkių, bet pamiršta Dievą. Man asmeniškai santykiai su Dievu yra svarbiausias dalykas.“ Koks pagirtinas požiūris ir pavyzdys mums visiems!

15. Kaip skyrėsi pirmojo amžiaus krikščionių išsilavinimas?

¹⁵ Pažymėtina, kad pirmojo amžiaus krikščionys buvo labai skirtingo išsilavinimo. Pavyzdžiui, apaštalai Petras ir Jonas buvo laikomi „paprastais, beraščiais“ žmonėmis, nes nebuvo mokęsi rabinų mokyklose (Apaštalų darbai 4:13). O apaštalo Pauliaus išsimokslinimas prilygsta šių dienų universiteto išsilavinimui. Tačiau Paulius nepanaudojo to išsilavinimo atkreipti dėmesį į save; greičiau tai jam padėjo skelbti įvairių sluoksnių žmonėms (Apaštalų darbai 22:3; 1 Korintiečiams 9:19-23; Filipiečiams 1:7). Panašiai ir Manaenas, „mokęsis kartu su tetrarchu Erodu“, buvo tarp tų, kurie vadovavo Antiochijos susirinkimui (Apaštalų darbai 13:1, NW).

Kodėl reikia naudoti savo lėšas išmintingai?

16. a) Kodėl gali būti sunkiau prisiminti mūsų Kūrėją, jei esame skoloje? b) Kaip viename Jėzaus palyginime parodyta, kad svarbu apgalvoti prieš darant išlaidas?

¹⁶ Jei nenaudoji savo lėšų išmintingai, tau gali būti sunku prisiminti savo Kūrėją — daryti, kas patinka jam. Nes jei tu įklimpsi į skolas, galima sakyti, kad turi kitą šeimininką. Biblijoje sakoma: „Kas skolinasi, tas darosi skolintojo vergas“ (Patarlių 22:7). Viename iš Jėzaus palyginimų pabrėžiama, kaip svarbu apgalvoti prieš darant išlaidas. „Kas iš jūsų, — pasakė Jėzus, — norėdamas pastatyti bokštą, pirmiau atsisėdęs neskaičiuoja išlaidų, kad įsitikintų, ar turės iš ko užbaigti? Kad kartais, padėjus pamatą ir nebaigus, žmonės matydami nesišaipytų iš jo“ (Luko 14:28, 29).

17. Kodėl paprastai sunku nebūti išlaidžiam?

¹⁷ Todėl išmintinga būtų tau bandyti gyventi pagal Rašto principą ‛niekam nebūti ką nors skolingam, išskyrus tarpusavio meilę’ (Romiečiams 13:8). Bet tai nelengva, ypač kai nuolat pasirodo nauji gaminiai ir reklamos agentai tvirtina, jog jie tau tikrai yra reikalingi. Vienas tėvas, kuris bandė padėti savo vaikams išsiugdyti įžvalgumą, pasakė: „Mes praleisdavome daug laiko svarstydami, kas yra poreikis, o kas — noras.“ Mokyklos paprastai nemoko tų dalykų; mažai kalbama arba iš viso nekalbama, kaip reikia atsakingai tvarkyti lėšas. „Mes baigiame vidurinę mokyklą žinodami apie lygiašonį trikampį daugiau negu kaip taupyti pinigus“, — pasakė viena socialinės tarnybos darbuotoja. Tad kas gali padėti tau išmokti išmintingai naudoti lėšas?

18. Kaip išmokstame išmintingai naudoti savo lėšas ir kodėl?

¹⁸ Klausydami raginimo „prisimink savo Kūrėją dabar“, išmokstame išmintingai tvarkyti savo lėšas. Nes paklusdamas tam įsakymui pirmiausia stengiesi įtikti Jehovai ir iš meilės jam nusprendi, kaip eikvoti savo pinigus. Todėl stengsiesi neleisti, kad tavo asmeniniai norai trukdytų atsiduoti Dievui iš visos širdies (Mato 16:24-26). Tu stengsiesi, kad tavo akis būtų „tyra“, tai yra aiškiai žvelgtų į Dievo Karalystę ir dėmesys būtų sutelktas, kaip vykdyti jo valią (Mato 6:22, NW; 6:23, 24). Taip tu išsiugdysi požiūrį, jog laikytis Dievo patarimo „gerbk Viešpatį savo lobiu“ yra džiaugsminga privilegija (Patarlių 3:9).

Jaunuoliai, kurių pavyzdžiu verta sekti

19. Kaip praeityje jaunuoliai prisimindavo savo Kūrėją?

¹⁹ Laimei, daugelis jaunuolių praeityje ir dabar prisimindavo ir prisimena savo Kūrėją. Jaunasis Samuelis liko tvirtas tarnaudamas padangtėje ir nepaveiktas amoralaus elgesio tų, kurie tarnavo su juo (1 Samuelio 2:12-26). Patraukli gundytoja, Putifaro žmona, negalėjo suvilioti jauno Juozapo paleistuvauti (Pradžios 39:1-12). Jeremijas, nors ir būdamas „vaikas“, drąsiai skelbė labai priešiškoje aplinkoje (Jeremijo 1:6-8). Maža izraelitė be baimės nurodė galingam sirų armijos vadui ieškoti pagalbos Izraelyje ir ten jis galėjo sužinoti apie Jehovą (4 Karalių 5:1-4). Jaunasis Danielius bei jo draugai išlaikė savo tikėjimą, kai buvo išbandomi dėl Dievo įstatymo, liečiančio maitinimąsi. O jaunuoliai Šadrachas, Mešachas ir Abednegas verčiau pasirinko būti įmesti į įkaitintą krosnį negu sulaužyti savo ištikimybę Dievui pagarbinant statulą (Danieliaus 1:8, 17; 3:16-18; Išėjimo 20:5).

20. Kaip daugelis jaunuolių prisimena savo Kūrėją šiandieną?

²⁰ Šiandieną daugiau nei 2000 19—25 metų amžiaus jaunuolių tarnauja pagrindiniame Jehovos Liudytojų biure Niujorko valstijoje (JAV). Jie — tik maža dalis dešimčių tūkstančių jaunų asmenų visame pasaulyje, kurie prisimena savo Kūrėją. Panašiai kaip senovėje Juozapas, jie atsisakė pažeisti savo moralinį tyrumą. Daugelis verčiau pakluso Dievui, o ne žmogui, kai buvo priversti rinktis, kam jie norėtų tarnauti (Apaštalų darbai 5:29). 1946 metais Lenkijoje 15 metų Henrika Zur buvo kankinama, nes ji atsisakė atlikti religinės stabmeldystės veiksmą. „Galvok sau, kaip nori, — pasakė vienas iš jos kankintojų, — tik persižegnok katalikiškai.“ Kadangi ji atsisakė, buvo nutempta į mišką ir sušaudyta; jos tikra amžinojo gyvenimo viltis liko gyva!b

21. Kokį kvietimą būtų išmintinga priimti ir kokia būtų pasekmė?

²¹ Kaip turėjo džiuginti Jehovos širdį jaunuoliai, kurie prisimindavo jį visais šimtmečiais! Ar tu atsiliepsi į jo kvietimą „prisimink savo Kūrėją dabar“? Jis tikrai vertas, kad tu jį prisimintumei! Kasdien galvok apie viską, ką jis padarė ir dar padarys, ir priimk jo kvietimą: „Būk išmintingas, mano sūnau, ir pradžiugink mano širdį, kad žinočiau, kaip atsakyti tam, kuris mane šmeižia“ (Patarlių 27:11, ŠvR).

[Išnašos]

Ar tu atsimeni?

◻ Kaip galima padėti jaunuoliams laikyti Dievą realiu asmeniu?

◻ Ką reiškia atsiminti savo Kūrėją?

◻ Koks turi būti mūsų išsilavinimo tikslas?

◻ Kodėl mums itin svarbu naudoti savo lėšas išmintingai?

◻ Kokių jaunuolių pavyzdžiu verta sekti?

[Iliustracija 17 puslapyje]

Ar tu pagalvojai, kodėl lankai mokyklą?

[Iliustracija 18 puslapyje]

Ar tu mokaisi išmintingai naudoti lėšas?