Religijos laisvė palaikoma Japonijoje

JAU daugelį metų Japonijoje studentams Jehovos Liudytojams iškyla dilema: vadovautis savo pagal Bibliją išlavinta sąžine ar priimti jų sąžinę pažeidžiančią mokyklos programą. Kodėl šitokia dilema? Kadangi jų mokyklose į fizinio lavinimo kursą įeina savigynos menų pratybos. Jaunieji Liudytojai tas pratybas laikė nesiderinančiomis su Biblijos principais, tokiais kaip iš Izaijo 2 skyriaus, 4 eilutės. Ten sakoma: „Jie nusikals iš savo kalavijų žagrių ir iš savo iečių pjautuvų. Nė viena tauta nebekels kalavijo prieš kitą, ir jie nebesimokys daugiau kovoti.“

Nenorėdami įgyti kovinių įgūdžių, — juk tai reikštų daryti žalą kitam asmeniui, — jauni krikščionys Liudytojai paaiškino savo dėstytojams dėl sąžinės negalį dalyvauti savigynos menų pratybose. Iš pradžių stengęsi įkalbėti šiuos studentus priimti mokyklos programą, daugelis supratingų dėstytojų galiausiai sutiko gerbti studentų sąžinę ir duoti alternatyvių užsiėmimų.

Tačiau kai kuriems dėstytojams tai sukėlė pasipiktinimą, o kai kurios mokyklos jauniesiems Liudytojams neįskaitė fizinio lavinimo. 1993-aisiais bent devyni Liudytojai nebuvo perkelti į aukštesnį kursą ir buvo priversti mesti mokslą arba pašalinti iš mokyklos už tai, kad nedalyvavo savigynos menų pratybose.

Akivaizdu, buvo pats laikas apginti jaunųjų krikščionių teisę įgyti išsilavinimą nesielgiant prieš savo sąžinę. Penki studentai, neperkelti į antrąjį Kobės Municipalinio pramonės bei technikos koledžo kursą, nutarė imtis teisinių veiksmų.

Kas buvo pavojuje?

1990-ųjų pavasarį įstoję į Kobės koledžą, tie penki studentai paaiškino dėstytojams dėl savo biblinių pažiūrų negalį dalyvauti kendo (japonų fechtavimosi menas) pratybose. Fizinio lavinimo fakulteto dėstytojų kolektyvas buvo labai priešiškai nusistatęs ir nesuteikė jiems jokių alternatyvų fizinio lavinimo įskaitai gauti. Galiausiai tie studentai buvo nepatenkinamai įvertinti fizinio lavinimo klasėje ir dėl to turėjo kartoti pirmąjį kursą (t. y. pirmųjų metų koledže kursą). 1991-ųjų balandį Kobės apygardos teismui jie pateikė ieškinį tvirtindami, kad mokyklos veiksmai yra priešingi konstitucinei religijos laisvės garantijai.a

Mokykla tvirtino, kad duoti alternatyvių užsiėmimų būtų tas pats, kas rodyti palankumą tam tikrai religijai, todėl tai pažeistų visuomeninio švietimo neutralumą. Be to, buvo tvirtinama, kad nėra nei sąlygų, nei personalo alternatyviai fizinio lavinimo programai parengti.

Sukrečiantis apygardos teismo sprendimas

Kol byla buvo svarstoma, du iš penkių studentų vėl negavo patenkinamo fizinio lavinimo pažymio, nors kiti trys vos ne vos gavo ir buvo perkelti į aukštesnį kursą. Pagal mokyklos įstatus, studentai, kurių pažymiai nepatenkinami ir kurie kartoja tą patį kursą dvejus metus iš eilės, gali būti pašalinti. Dėl to vienas iš dviejų studentų nusprendė mesti mokslą, kol dar nebuvo pašalintas, bet kitas, Kunihitas Kobajašis, nenorėjo mesti. Taigi jis buvo pašalintas. Įdomu, kad Kunihito visų disciplinų balų vidurkis buvo 90,2 balo iš 100 galimų — įskaitant fizinį lavinimą, kurio įskaitos jis negavo surinkęs 48 balus. Jis buvo pirmūnas 42-jų studentų klasėje.

1993-iųjų vasario 22-ąją Kobės apygardos teismas nusprendė koledžo naudai ir pareiškė: „Mokyklos veiksmai nepažeidė konstitucijos“, nors jis ir pripažino, kad „negalima neigti, jog ieškovo garbinimo laisvę iš dalies suvaržė mokyklos reikalavimas dalyvauti kendo pratybose“.

Panašiai kaip apaštalas Paulius pirmajame amžiuje, ieškovai nutarė paduoti apeliacinį skundą aukštesnei teisminei instancijai (Apaštalų darbai 25:11, 12). Byla buvo perduota Osakos Aukščiausiajam teismui.

Nesavanaudiškas ieškovų požiūris

Garsus mokslininkas, Cukubos universiteto profesorius Tetsuas Šimomura sutiko Osakos Aukščiausiajame teisme duoti parodymus kaip liudininkas ekspertas. Būdamas švietimo bei teisės specialistas, jis pabrėžė, kaip nepagarbiai mokykla elgėsi su studentais. Kunihitas Kobajašis teisme išreiškė savo jausmus, ir jo nuoširdus požiūris sujaudino buvusiųjų teismo salėje širdis. Be to, 1994-ųjų vasario 22-ąją Kobės Advokatų sąjunga, paskelbusi, kad mokyklos veiksmai pažeidė Kunihito garbinimo laisvę ir jo teisę į išsilavinimą, mokyklai pasiūlė priimti jį atgal.

Besiartinant laikui, kada Osakos Aukščiausiajame teisme turėjo būti paskelbtas sprendimas, visi į tą reikalą įpainioti jaunieji krikščionys troško dalyvauti kovoje iki pabaigos. Jie manė, kad kovoja teisinę kovą dėl tūkstančių jaunų Liudytojų, susiduriančių su ta pačia problema mokyklose visoje Japonijoje. Bet kadangi jų nepašalino iš mokyklos, buvo labai tikėtina, kad teismas nutrauks jų bylas. Ir jie suvokė, kad jeigu atsiimtų savo prašymus, būtų pabrėžta, kaip nepagrįstai mokykla pašalino Kunihitą. Taigi visi studentai, išskyrus Kunihitą, nusprendė nutraukti bylą.

1994-ųjų gruodžio 22-ąją Osakos Aukščiausiojo teismo vyriausiasis teisėjas Rasukis Šimada paskelbė sprendimą, kuriuo buvo atšaukta tai, ką nusprendė Kobės apygardos teismas. Teismas nustatė, kad Kunihitas turėjo rimtą priežastį atsisakyti kendo pratybų ir kad už jo religiniais įsitikinimais pagrįstus veiksmus jam buvo padaryta labai didelė žala. Mokykla, kaip pasakė vyriausiasis teisėjas Šimada, turėjo duoti alternatyvių užsiėmimų. Šis puikus sprendimas palietė jautrią širdies stygą tų, kurie buvo susirūpinę žmogaus teisėmis. Tačiau mokykla padavė apeliacinį skundą Japonijos Aukščiausiajam teismui ir neleido Kunihitui mokytis dar daugiau kaip metus.

Į šalies Aukščiausiąjį teismą

Laikraščio Kobe Shimbun redakcija vėliau pažymėjo: „Kobės miesto švietimo skyrius ir mokykla tuomet [po Osakos Aukščiausiojo teismo sprendimo] turėjo atgal priimti p. Kobajašį mokytis. ... Jų bereikalingas priešiškumas iš žmogaus atėmė svarbų jaunystės tarpsnį.“ Vis dėlto koledžas nepasidavė šioje byloje. Dėl to tai tapo visos šalies žinių pranešimų tema. Dėmesį atkreipė dėstytojai ir mokyklų vadovai visoje Japonijoje; aukščiausio šalies teismo sprendimas turėjo tapti žymesniu teisiniu precedentu būsimoms panašioms byloms.

1995-ųjų sausio 17-ąją, praėjus maždaug savaitei po to, kai mokykla šalies Aukščiausiajam teismui padavė apeliacinį skundą dėl bylos, Kobės žemės drebėjimas sukrėtė Ašijos miestą — jame gyveno Kunihitas ir jo šeima. Apie pusę šešių tą rytą, keletą minučių prieš požeminiam smūgiui sudrebinant vietovę, Kunihitas išvyko iš namų į darbą, kurį dirbo dalį darbo dienos. Jis važiavo dviračiu gatve po Hianšino greitkeliu ir, kai požeminis smūgis sudavė, nugriuvo ta greitkelio dalis, prie kurios jis kaip tik artėjo. Jis tuoj pat grįžo namo ir rado visiškai sugriuvusį pirmąjį savo namo aukštą. Kunihitas suvokė galėjęs lengvai prarasti gyvybę per žemės drebėjimą ir padėkojo Jehovai, kad leido išsigelbėti. Jeigu jis būtų žuvęs, matyt, kendo byla būtų pasibaigusi be Aukščiausiojo teismo sprendimo.

Aukščiausiasis teismas Japonijoje paprastai nagrinėja tik rašytines apeliacijas ir sprendžia, ar žemesnio teismo sprendimai teisingi, ar ne. Jei nėra rimtos priežasties pakeisti žemesnio teismo sprendimo, byla nenagrinėjama. Teismas nepraneša suinteresuotosioms šalims, kada bus paskelbtas sprendimas. Taigi 1996-ųjų kovo 8-osios ryte Kunihitas buvo nustebintas, kai jam pasakė, jog tą rytą bus paskelbtas sprendimas. Savo džiaugsmui, jis sužinojo, kad šalies Aukščiausiasis teismas patvirtino Osakos Aukščiausiojo teismo sprendimą.

Keturi teisėjai, pirmininkaujant teisėjui Šiničiui Kavaijui, vienbalsiai nutarė, kad „aptariamus veiksmus reikėtų vertinti kaip per daug neatitinkančius visuomenėje priimtų normų, peržengiančius teisę veikti savo nuožiūra ir dėl to neteisėtus“. Teismas pripažino Kunihitą nuoširdžiai atsisakiusį kendo pratybų ir pareiškė: „Priežastis, kodėl atsakovas nesutiko dalyvauti kendo pratybose, buvo rimta ir glaudžiai susijusi su pačiu jo tikėjimo pagrindu.“ Šalies Aukščiausiasis teismas nusprendė, jog mokykla galėjo ir turėjo duoti alternatyvių priemonių, kad būtų gerbiami atsakovo religiniai įsitikinimai.

Didžiulis poveikis

Šis sprendimas, be abejo, bus puikus precedentas garbinimo laisvės mokyklose naudai. Laikraštyje The Japan Times buvo pasakyta: „Tai yra pirmasis Aukščiausiojo teismo sprendimas dėl išsilavinimo bei religijos laisvės.“ Vis dėlto tas sprendimas neatleidžia kiekvieno jauno studento nuo atsakomybės laikytis savo religinių įsitikinimų susiduriant su tikėjimo išbandymais.

Cukubos universiteto profesorius Masajukis Učinas paaiškino, jog vienas iš veiksnių, pastūmėjusių teisėjus suteikti pergalę Kunihitui, yra tas, kad šis buvo „nuoširdus studentas, labai daug pasiekęs moksle“. Krikščionims, susiduriantiems su tikėjimo išmėginimais, Biblija duoda šį patarimą: „Jūsų elgesys tarp pagonių tebūna pavyzdingas, kad nors dabar šmeižia jus kaip piktadarius, pažinę jūsų gerus darbus, imtų šlovinti Dievą aplankymo dieną“ (1 Petro 2:12). Ištikimi jaunieji krikščionys, pagal Biblijos normas gyvendami visą gyvenimą, gali parodyti savo biblinę poziciją esant vertą žmonių pagarbos.

Po šalies Aukščiausiojo teismo sprendimo Kunihitas Kobajašis buvo priimtas atgal į koledžą. Dauguma studentų, įstojusių į mokyklą su Kunihitu, jau baigė ją. Kunihitas dabar mokosi su penkeriais metais už jį jaunesniais studentais. Žiūrint daugelio pasaulio žmonių akimis, penkeri brangūs jo jaunystės metai atrodo praleisti vėjais. Tačiau Kunihito ištikimybė brangi Jehovos Dievo akyse, o jo auka tikrai nėra bereikalinga.

[Išnaša]

[Iliustracijos 20 puslapyje]

Kairėje: Kunihito namai po žemės drebėjimo

Apačioje: Kunihitas šiandieną