Palaimos ar prakeikimai — pavyzdžiai mums šiandien

„Visa tai jiems atsitiko kaip pavyzdys ir buvo užrašyta įspėti mums, kurie gyvename amžių pabaigoje“ (1 KORINTIEČIAMS 10:11).

1. Ką mes turime patikrinti, lygiai kaip tikrinama metalinė detalė?

NEPASTEBIMOS po dažų sluoksniu rūdys gali pradėti ėsti metalinę detalę. Galbūt praeis kiek laiko, kol rūdys pasirodys paviršiuje. Panašiai ir žmogaus širdies požiūris bei troškimai gali pradėti blogėti gerokai anksčiau, negu jis susilauks blogų pasekmių ar net tai taps pastebima kitiems. Lygiai kaip mums būtų išmintinga patikrinti detalę, ar ji nepradėjo rūdyti, taip ir kruopštus savo širdies patikrinimas bei laiku suteikiama pagalba jai gali padėti išsaugoti mūsų krikščionišką dorumą. Kitaip tariant, mes galime gauti Dievo palaimų ir išvengti Dievo prakeikimų. Kam nors galbūt atrodo, kad palaimos ir prakeikimai, paskelbti senovės Izraeliui, neturi didelės reikšmės tiems, kurie gyvena šios daiktų sistemos pabaigoje (Jozuės 8:34, 35; Mato 13:49, 50; 24:3). Tačiau taip nėra. Iš įspėjamųjų pavyzdžių, kas atsitiko Izraeliui, mes galime turėti didelę naudą, kaip pasakyta 1 Korintiečiams, 10 skyriuje.

2. Kas 1 Korintiečiams 10:5, 6 sakoma apie Izraelio atsitikimus dykumoje?

² Apaštalas Paulius sugretina izraelitus, kuriems vadovavo Mozė, su krikščionimis, kuriems vadovauja Kristus (1 Korintiečiams 10:1-4). Nors Izraelio tauta būtų galėjusi įeiti į Pažadėtąją žemę, vis dėlto „daugumas jų nepatiko Dievui, ir jų kūnai liko gulėti dykumoje“. Todėl Paulius pasakė bendrakrikščionims: „Tie įvykiai yra mums pavyzdžiai, kad negeistume blogio, kaip anie geidė“ (1 Korintiečiams 10:5; 10:6, Biblija, parengė K. Burbulys, redaguota). Troškimai puoselėjami širdyje, todėl mums reikia atkreipti dėmesį į Pauliaus nurodytus įspėjamuosius pavyzdžius.

Įspėjimas saugotis stabmeldystės

3. Kaip izraelitai nusidėjo su auksiniu veršiu?

³ Pirmasis Pauliaus įspėjimas toks: „Nebūkite stabmeldžiai, kaip kai kurie iš jų, — kaip parašyta: ‛Tauta sėdosi valgyti ir gerti ir kėlėsi žaisti’“ (1 Korintiečiams 10:7). Tas įspėjamasis pavyzdys yra apie izraelitus, kurie grįžo prie Egipto papročių ir pasidarė stabą — auksinį veršį (Išėjimo 32 skyrius). Mokinys Steponas nurodė esminę problemą: „Deja, mūsų protėviai nenorėjo [Dievo atstovui, Mozei] paklusti. Jie atstūmė jį ir savo širdžių troškimus nukreipė į Egiptą. Jie tarė Aaronui: ‛Padaryk mums dievų, kurie žygiuotų mūsų priekyje, nes mes nežinome, kas nutiko tam Mozei, išvedusiam mus iš Egipto.’ Ir šitaip anomis dienomis jie pasidirbo veršį, ėmė aukoti stabui atnašą ir džiaugėsi savo rankų darbu“ (Apaštalų darbai 7:39-41). Atkreipk dėmesį, kad neteisingus troškimus, vedusius į stabmeldystę, neklusnūs izraelitai puoselėjo „savo širdyse“. ‛Jie pasidirbo veršį ir ėmė aukoti stabui atnašą.’ Be to, jie „džiaugėsi savo rankų darbu“. Jie grojo muzikos instrumentais, šoko, valgė ir gėrė. Matyt, stabmeldystė buvo gundanti ir maloni.

4, 5. Kokių stabmeldiškų veiksmų mums reikia vengti?

⁴ Įvaizdinis Egiptas — Šėtono pasaulis — iš esmės garbina pramogas (1 Jono 5:19; Apreiškimas 11:8). Jis dievina aktorius, dainininkus ir sporto žvaigždes, taip pat jų šokius, muziką ir idėjas apie malonų laiko praleidimą. Daugelis pasiduoda gundymui visiškai pasinerti į malonumus, nors tebetvirtina garbinantys Jehovą. Kai krikščionį reikia pabarti už blogą elgesį, dažnai galima nustatyti, jog jo dvasingumas susilpnėjo dėl to, kad jis vartoja alkoholį, lanko šokius ir leidžia laiką taip, kad tai prilygsta stabmeldystei (Išėjimo 32:5, 6, 17, 18). Kai kurios pramogos yra naudingos ir džiaugsmingos. Tačiau šiandien didžioji dalis pasaulietiškos muzikos, šokių, kino ir videofilmų pataikauja sugedusiems kūno troškimams.

⁵ Tikrieji krikščionys nesileidžia į stabmeldystę (2 Korintiečiams 6:16; 1 Jono 5:21). Visi būkime ypač atsargūs, kad neįprastume stabmeldiškai pramogauti ir nenukentėtume nuo pražūtingos įtakos, kurią daro pasaulietiškas laiko leidimas. Jei pasiduodame pasaulio poveikiui, į mūsų protą ir širdį gali nepastebimai įsibrauti žalingi troškimai ir polinkiai. Jei netaisome jų, galiausiai gali atsitikti, kad ‛liksime gulėti’ Šėtono sistemos ‛dykumoje’.

6. Kokių ryžtingų veiksmų mums galbūt reikia imtis pramogų atžvilgiu?

⁶ Kaip Mozė atsitikimo su auksiniu veršiu metu, „ištikimas bei protingas vergas“ iš esmės sako: „Kas esate Viešpaties, susirinkite prie manęs.“ Ryžtingi veiksmai, parodantys, kad mes tvirtai palaikome teisingą garbinimą, gali išgelbėti mums gyvybę. Levio giminė, iš kurios buvo Mozė, nedelsdama pašalino gadinančią įtaką (Mato 24:45-47, NW; Išėjimo 32:26-28, Brb red.). Todėl kruopščiai patikrink, kokias pasirenki pramogas, muziką, videofilmus ir kita. Jei tavo pasirinkimas kokiu nors atžvilgiu netinkamas, stok Jehovos pusėn. Maldingai pasitikėdamas Dievu, pakeisk požiūrį į pramogų bei muzikos pasirinkimą ir sunaikink dvasingumui kenkiančius daiktus, kaip kad Mozė sunaikino auksinį veršį (Išėjimo 32:20; Pakartoto Įstatymo 9:21).

7. Kaip mes galime apsaugoti simbolinę širdį?

⁷ Kaip mes galime neutralizuoti širdies rūdis? Uoliai studijuodami Dievo Žodį ir leisdami jo tiesoms įsišaknyti mūsų prote ir širdyje (Romiečiams 12:1, 2). Žinoma, mes turime reguliariai lankyti krikščionių sueigas (Žydams 10:24, 25). Bet pasyvų dalyvavimą sueigose galima prilyginti rūdžių dėmės uždažymui. Tai gali mus kuriam laikui pagyvinti, bet neišsprendžia esminės problemos. Tačiau iš anksto ruošdamiesi, apmąstydami ir aktyviai dalyvaudami sueigose, mes galime atkakliai šalinti korozinius elementus, galbūt dar tebesančius mūsų simbolinės širdies gilumoje. Tai padės mums tvirtai laikytis Dievo Žodžio ir sustiprins mus, kad galėtume ištverti tikėjimo išbandymus ir taptume „sveiki visais atžvilgiais“ (Jokūbo 1:3, 4, NW; Patarlių 15:28).

Įspėjimas dėl ištvirkavimo

8—10. a) Koks įspėjamasis pavyzdys nurodytas 1 Korintiečiams 10:8? b) Kaip galima naudingai pritaikyti Jėzaus žodžius, esančius Mato 5:27, 28?

⁸ Kitame Pauliaus pavyzdyje mums patariama: „Neištvirkaukime, kaip kai kurie jų ištvirkavo ir žuvo vieną dieną dvidešimt trys tūkstančiai“a (1 Korintiečiams 10:8). Apaštalas kalbėjo apie tą laiką, kai izraelitai garbino netikrus dievus ir „ėmė paleistuvauti su Moabo dukterimis“ (Skaičių 25:1-9). Už seksualinį amoralumą baudžiama mirtimi! Leisti bujoti savyje amoralioms mintims ir troškimams yra tas pat, kas leisti „rūdyti“ širdžiai. Jėzus pasakė: „Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: ‛Nesvetimauk!’ O aš jums sakau: kiekvienas, kuris geidulingai žvelgia į moterį, jau svetimauja savo širdimi“ (Mato 5:27, 28).

⁹ Sugedusio nepaklusnių angelų prieš Tvaną Nojaus dienomis mąstymo rezultatas patvirtina, kokios būna pasekmės, kai ‛geidulingai žvelgiama į moterį’ (Pradžios 6:1, 2). Taip pat prisimink, jog vienas iš tragiškiausių įvykių karaliaus Dovydo gyvenime atsitiko todėl, kad jis nenustojo nederamai žiūrėti į moterį (2 Samuelio 11:1-4). Priešingai tam, teisingas vedęs žmogus Jobas ‛padarė sandorą su savo akimis, kad net negalvotų apie mergaitę’, todėl jis išvengė amoralumo ir liko doras (Jobo 31:1-3, 6-11). Akis galima prilyginti širdies langams. Ir būtent iš sugedusios širdies išeina daug piktų dalykų (Morkaus 7:20-23).

¹⁰ Jei pritaikome Jėzaus žodžius, mes neduosime valios blogoms mintims žiūrėdami pornografinę medžiagą ar amoraliai galvodami apie bendrakrikščionį, darbo draugą arba apie ką nors kitą. Metalo rūdys nepašalinamos tik pabraukus šepečiu. Todėl lengvabūdiškai neignoruokime amoralių minčių ir polinkių, tartum jie būtų nereikšmingi. Imkimės ryžtingų veiksmų atsikratyti nedorų polinkių. (Palygink Mato 5:29, 30.) Paulius ragina bendratikius: „Numarinkite, kas jūsų nariuose žemiška: ištvirkavimą, netyrumą, aistringumą, piktą pageidimą, taip pat ir godumą, kuris yra stabmeldystė. Dėl šių dalykų ateina Dievo rūstybė.“ Taip, už tokius dalykus kaip seksualinis amoralumas „ateina Dievo rūstybė“; tai jo prakeikimo išraiška. Tad mes turime „numarinti“ savo kūno narius tokių dalykų atžvilgiu (Kolosiečiams 3:5, 6).

Įspėjimas dėl maištingų skundų

11, 12. a) Koks įspėjimas duodamas 1 Korintiečiams 10:9 ir apie kokį įvykį čia kalbama? b) Kaip Pauliaus įspėjimas turi veikti mus?

¹¹ Toliau Paulius perspėja: „Negundykite Viešpaties, kaip kai kurie iš jų gundė ir krito nuo gyvačių“ (1 Korintiečiams 10:9). Keliaudami per dykumą netoli Edomo ribų, izraelitai „kalbėjo prieš Dievą ir prieš Mozę: ‛Kam tu mus išvedei iš Egipto, kad mirtume dykumoje, kadangi čia nėra nei duonos, nei vandens, o mūsų sielai jau įgriso [„atgrasus“, NW] tas liesas maistas’“, tai yra stebuklu gaunama mana (Skaičių 21:4, 5, ŠvR). Tik pagalvok! Tie izraelitai „kalbėjo prieš Dievą“ vadindami jo duodamą maistą atgrasiu!

¹² Savo skundais izraelitai bandė Jehovos kantrybę. Bausmė netruko ateiti: Jehova siuntė jiems nuodingas gyvates ir daugelis mirė jų įgelti. Kai žmonės atgailavo ir Mozė užstojo juos, nelaimė liovėsi (Skaičių 21:6-9). Žinoma, tas įvykis turi būti mums perspėjimas neparodyti maištingos, nepasitenkinimo dvasios, ypač Dievo ir jo teokratinių priemonių atžvilgiu.

Įspėjimas dėl murmėjimo

13. Dėl ko perspėja žodžiai, užrašyti 1 Korintiečiams 10:10, ir kokį maištą turėjo galvoje Paulius?

¹³ Nurodydamas paskutinį pavyzdį, kas ištiko izraelitus dykumoje, Paulius rašo: „Nemurmėkite, kaip kai kurie iš jų murmėjo ir žuvo nuo naikintojo“ (1 Korintiečiams 10:10). Maištas kilo, kai Korė, Datanas, Abironas ir jų bendrininkai pasielgė neteokratiškai ir užginčijo Mozės bei Aarono valdžią (Skaičių 16:1-3). Sunaikinus maištininkus, izraelitai pradėjo murmėti. Tai įvyko dėl to, kad jų manymu, sunaikinti maištininkus buvo neteisinga. Skaičių 17:6 (ŠvR) [16:41, ŠR] sakoma: „Kitą rytą murmėjo visas Izraelio sūnų susirinkimas prieš Mozę ir Aroną, skųsdami: ‛Judu nužudėte Viešpaties žmones.’“ Už skundus, kaip šiuo atveju buvo įvykdytas teisingumas, nuo Dievo bausmės žuvo 14700 izraelitų (Skaičių 16:49).

14, 15. a) Kokia buvo „bedievių“, prasiskverbusių į susirinkimą, viena iš nuodėmių? b) Ko mes galime pasimokyti iš atsitikimo su Kore?

¹⁴ Pirmajame m. e. amžiuje „bedieviai“, įsibrovę į krikščionių susirinkimą, pasirodė esą melagingi mokytojai ir murmėtojai. Jie ‛niekino Viešpatystę ir piktžodžiavo šlovingiesiems’, pateptiesiems vyrams, kuriems tuo metu buvo patikėta dvasinė susirinkimo priežiūra. Apie tuos bedievius atskalūnus mokinys Judas taip pat pasakė: „Jie visada niurzga nepatenkinti savo dalia, gyvena geismais“ (Judo 3, 4, 8, 16). Šiandien kai kurie asmenys tampa murmėtojais, nes leidžia savo širdyje plėstis dvasinėms rūdims. Dažnai jie sutelkia dėmesį į netobulumą tų, kurie vadovauja susirinkime, ir pradeda prieš juos murmėti. Taip murmėdami ir skųsdamiesi jie gali net pradėti kritikuoti ‛ištikimojo vergo’ leidinius.

¹⁵ Yra tinkama užduoti nuoširdžius klausimus Šventojo Rašto temomis. O kas, jeigu mes imtume ugdytis neigiamą požiūrį, kuris išryškėtų kritiniuose pokalbiuose tarp artimų draugų? Būtų gerai paklausti savęs: ‛Kuo tai pagaliau baigsis? Ar nebūtų geriau liautis murmėjus ir nuolankiai melsti išminties?’ (Jokūbo 1:5-8; Judo 17-21) Korė ir jo šalininkai, sukilę prieš Mozės ir Aarono valdžią, matyt, buvo taip įsitikinę savo teisumu, kad nepatikrino savo motyvų. Vis dėlto jie buvo visiškai neteisūs. Neteisūs buvo ir izraelitai, kurie murmėjo dėl Korės ir kitų maištininkų sunaikinimo. Kaipgi išmintinga remiantis tokiais pavyzdžiais patikrinti savo motyvus, liautis murmėti arba skųstis ir leisti Jehovai apvalyti mus! (Psalmių 16:1-3)

Mokykis iš Rašto pavyzdžių ir patirk palaimas

16. Kokia esmė paraginimo, duoto 1 Korintiečiams 10:11, 12?

¹⁶ Dievo įkvėptas, Paulius baigia įspėjamųjų pranešimų sąrašą paraginimu: „Visa tai jiems atsitiko kaip pavyzdys ir buvo užrašyta įspėti mums, kurie gyvename amžių pabaigoje. Todėl kas tariasi stovįs, težiūri, kad nepultų“ (1 Korintiečiams 10:11, 12). Tad nelaikykime savaime suprantamu dalyku, kad tvirtai stovime krikščionių susirinkime.

17. Ką turime daryti, jeigu mūsų širdyje kyla neteisingi motyvai?

¹⁷ Kaip geležis linkusi rūdyti, taip ir mes, nuodėmingo Adomo palikuonys, esame linkę į blogį (Pradžios 8:21; Romiečiams 5:12). Todėl nereikia nusivilti, jei mūsų širdyje kyla neteisingi motyvai. Priešingai, imkimės ryžtingų veiksmų. Kai geležis yra veikiama oro drėgmės arba ardančios aplinkos, ji rūdija daug greičiau. Mums reikia vengti Šėtono pasaulio „oro“ poveikio su jo žemomis pramogomis, paplitusiu amoralumu ir neigiamu mąstymu (Efeziečiams 2:1, 2).

18. Ką padarė Jehova atsižvelgdamas į blogus žmonijos polinkius?

¹⁸ Jehova suteikė žmonijai priemonę, leidžiančią mums įveikti paveldėtus blogus polinkius. Jis atidavė savo viengimį Sūnų, kad tikintieji juo galėtų gyventi amžinai (Jono 3:16). Jeigu tiksliai sekame Jėzaus pėdomis ir parodome tokias kaip Kristaus savybes, mes būsime palaima kitiems (1 Petro 2:21). Ir mes patirsime ne prakeikimus, o Dievo palaimas.

19. Kokios naudos galime turėti nagrinėdami biblinius pavyzdžius?

¹⁹ Nors mes šiandien esame linkę klysti kaip ir senovės izraelitai, mums vadovauti yra užrašytas visas Dievo Žodis. Iš jo mes sužinome apie Jehovos elgesį su žmonija, taip pat apie jo savybes, parodytas Jėzaus, kuris yra „Dievo šlovės atšvaitas ir jo esybės paveikslas“ (Žydams 1:1-3; Jono 14:9, 10). Melsdamiesi ir uoliai studijuodami Šventąjį Raštą, mes galime turėti „Kristaus mintį“ (1 Korintiečiams 2:16, NTP). Susidūrę su gundymais ir kitais mūsų tikėjimo išbandymais, mes galime turėti naudos nagrinėdami senovės biblinius pavyzdžius ir ypač didžiausią Jėzaus Kristaus pavyzdį. Taip darydami mes nepatirsime Dievo prakeikimų. Priešingai, mes turėsime Jehovos palankumą dabar ir jo palaimas amžinai.

[Išnaša]

Kaip tu atsakytum?

◻ Kaip mes galime pritaikyti Pauliaus patarimą nepasidaryti stabų garbintojais?

◻ Ką mes galime daryti, kad atkreiptume dėmesį į apaštalo įspėjimą dėl ištvirkavimo?

◻ Kodėl mums reikia vengti murmėti ir skųstis?

◻ Kaip mes galime gauti Dievo palaimas, o ne prakeikimus?

[Iliustracija 26 puslapyje]

Jei trokštame Dievo palaimų, turime vengti stabmeldystės

[Iliustracijos 28 puslapyje]

Kaip reikia pašalinti rūdis, taip ir mes imkimės ryžtingų veiksmų pašalinti neteisingus troškimus iš savo širdies