Biblijos tiesos skleidimas Portugalijoje

NUO Kaminjos šiaurėje iki Vila Real de Santo Antonijaus pietuose visa 800 km Atlanto vandenyno skalaujama Portugalijos pakrantė mirga spalvotomis žvejų valtimis. Šimtmečiais žvejai ‛plaukia laivais į jūrą’ žuvies — pagrindinio maisto ant daugelio portugalų stalo (Psalmių 106:23).

Paskutinius 70 metų Portugalijoje vyksta kita žvejyba. Jehovos Liudytojai neša gerąją naujieną dešimtims tūkstančių simbolinių žuvų (Mato 4:19). 1995 metų gegužę buvo didžiausias Karalystės skelbėjų skaičius: 44650 žmonių — 1 skelbėjas 210 gyventojų. Kai kuriuose miestuose tas kiekybinis santykis perpus mažesnis.

Esant tiek daug darbininkų, daugelyje vietovių skelbimo teritorijos apeinamos maždaug kas savaitę. Todėl Liudytojai portugalai labai įžvalgiai naudoja įvairius kreipimosi variantus, kad pasidalintų Biblija pagrįsta savo viltimi su kitais žmonėmis. Taip, jie supranta, kaip svarbu skelbti Biblijos tiesą visais būdais, kokie tik įmanomi (1 Korintiečiams 9:20-23).

Pagalba tiems, kurie yra religingi

1991 metų surašymo duomenimis, 70 procentų 18 metų ir vyresnių Portugalijos gyventojų išpažįsta Romos katalikų tikėjimą. Nepaisant to, žmonės turi labai mažai žinių iš Biblijos. Laikraštyje Jornal de Notícias pažymima: „Viena iš didžiausių katalikų pasaulio tragedijų — tai, kad jis nežino Biblijos!“ Kodėl taip yra? Portugalijos laikraštis Expresso duoda atsakymą. Laikraščio pranešime apie 500 kunigų susitikimą Fátimoje sakoma: „Prelato nuomone, kunigui būtina išsivaduoti nuo begalės pašalinių užsiėmimų, kad jis vėl galėtų būti vien tik ‛skelbėju’. ... Jei kunigas iš visos širdies skelbs Evangeliją, jam neliks laiko jokiai kitai veiklai.“

Priešingybė — Jehovos Liudytojai: jie Portugalijoje užsiėmę Biblijos tiesos skelbimu visais įmanomais būdais. Todėl daugelis nuoširdžių katalikų įgyja Biblijos žinių.

Karlota buvo pamaldi katalikė ir vienos religinės sąjungos jaunimo grupės narė. Ji taip pat mokytojavo vaikų darželyje, kuriame dirbo ir Liudytojas Antonijus. Būdamas reguliarusis pionierius, visalaikis tarnas, Antonijus per pietų pertraukas visada stengdavosi kalbėti su savo bendradarbiais apie Bibliją. Kartą Karlota paklausė jo apie tikėjimą pragaru ir Marijos kultą. Antonijus parodė jai, ko Biblija moko šiais klausimais, ir tai buvo daugelio biblinių pokalbių pradžia. Kai Karlota atėjo į savo pirmąją sueigą vietinėje Karalystės salėje, ji buvo sužavėta. Tačiau sueigų laikas sutapo su religinės sąjungos, kuriai ji priklausė, sueigų laiku. Ji suprato, jog turi apsispręsti. Ką daryti?

Karlota sukvietė visą sąjungos jaunimo grupę ir paaiškino pagal Bibliją, kodėl ji išeina. Visi kritikavo jos apsisprendimą, išskyrus jauną mergaitę Stelą, kuri labai atidžiai klausėsi. Kai vėliau Karlota kalbėjosi su ja, Stela uždavė daug klausimų apie gyvybės pradžią ir gyvenimo prasmę. Karlota davė jai knygą „Gyvybė: kaip ji atsirado — evoliucijos būdu ar buvo sukurta?“a ir pradėjo su ja studijuoti Bibliją.

Per tą laiką Karlota padarė puikią dvasinę pažangą, 1991 metų birželį pasikrikštijo ir po šešių mėnesių pradėjo tarnauti reguliariąja pioniere. 1992 metų gegužę ji ir Antonijus susituokė ir kartu tęsė pionierišką tarnybą gretimame susirinkime, kur buvo didesnis poreikis. O Stela? Ji buvo pakrikštyta 1993 metų gegužę ir dabar tarnauja reguliariąja pioniere.

Jaunystėje Franciskas buvo labai religingas. Kas sekmadienį jis dalyvaudavo rytmečio mišiose ir popietinėse rožančiaus pamaldose. Būdamas zakristijonu, jis patarnaudavo kunigui per mišias. Jis netgi meldė Dievą, kad kada nors taptų „šventuoju“!

Franciskas iš tikrųjų norėjo turėti Bibliją ir kartą vienas draugas jam paskolino ją. Jis nustebo sužinojęs, kad Dievas turi vardą — Jehova (Išėjimo 6:3, paaiškinimai; Psalmių 68:4, 18, 20, NTP). Jis dar daugiau nustebo, kai perskaitė Išėjimo 20:4, 5, jog Dievas draudžia naudoti atvaizdus garbinimui! Matydamas, kad bažnyčia pilna atvaizdų, jis karštai meldė Dievą padėti jam susivokti toje painiavoje. Po keleto dienų jis susitiko buvusį mokyklos draugą ir paklausė, kodėl šis paliko vakarinę mokyklą.

„Aš dabar mokausi geresnėje vakarinėje mokykloje“, — atsakė jo draugas.

„Kas tai per mokykla ir ko tu mokaisi?“ — pasiteiravo Franciskas. Draugo atsakymas jam buvo visiškai nelauktas.

„Aš studijuoju Bibliją Jehovos Liudytojų Karalystės salėje, — tarė jam draugas. — Ar nenorėtumei eiti su manimi?“

Franciskui buvo neįtikėtina, ką jis pamatė pirmą kartą atėjęs į sueigą: laimingi, besišypsantys veidai; šiltai, draugiškai šnekantys vienas su kitu žmonės; sėdintys su savo tėvais ir dėmesingai besiklausantys kalbos vaikai.

„Čia aš, visiškai pašalinis žmogus, jaučiausi kaip šeimos narys!“ — sušuko Franciskas. Nuo tada jis reguliariai lanko sueigas. Dabar Franciskas tarnauja susirinkime vyresniuoju ir kartu su žmona bei dviem vaikais džiaugiasi puikiais Karalystės pažadais, esančiais Dievo Žodyje.

Dalijimasis tiesa su giminėmis

Manuela, reguliarioji pionierė Lisabonos rajone, sužvejojo daug simbolinių žuvų todėl, kad atkakliai ir maloniai liudija visiems, įskaitant gimines. Tarp jų buvo ir jos tikras brolis, Žoze Eduardas, mokėjęs kovos meno ir naudotis ginklais. Jis tiek kartų pažeidė įstatymą, jog galiausiai buvo teisiamas pagal 22 kaltinamojo akto punktus ir jam paskyrė 20 metų kalėti. Jis buvo toks nuožmus, kad net kiti nuteistieji jo bijojo ir jį laikė vienutėje su sustiprinta apsauga.

Septynerius metus Manuela kantriai lankė Žoze Eduardą, bet jis visada atsisakydavo klausytis Biblijos žinios. Galiausiai, kai buvo išleista knyga „Gyvybė: kaip ji atsirado — evoliucijos būdu ar buvo sukurta?“, jis paėmė ją ir prasidėjo Biblijos studijos. Iš karto jo elgesys smarkiai pasikeitė. Po savaitės jis jau paliudijo 200 kalinių, o kitą savaitę dar 600 žmonių. Jis net gavo leidimą lankytis pas įkalintuosius kituose kalėjimo korpusuose. Dėl tokios didelės elgesio permainos nuosprendis jam buvo sumažintas iki 15 metų. Po 10 įkalinimo metų jis buvo paleistas lygtinai. Nuo tada praėjo penkeri metai ir dabar Žoze Eduardas yra krikštytas Jehovos Liudytojas ir tarnauja tarnybiniu padėjėju vietiniame susirinkime. Tai iš tikrųjų ‛vilko, besiganančio su avinėliu’, atvejis! (Izaijo 11:6).

Kadangi Manuela nuolat stengėsi liudyti savo šeimai, ji patyrė džiaugsmą galėdama padėti savo vyrui bei keturiems kitiems šeimos nariams pradėti tarnauti Jehovai. Jos vyras dabar yra tarnybinis padėjėjas.

„Aš išvysiu juos lauk“

Marija du Karmo gyveno Lisabonos priemiestyje, kai ją aplankė Liudytojai. Jai patiko tai, ką išgirdo, ir ji paklausė savo vyro Antonijaus, ar gali studijuoti Bibliją namuose. „Net nesvajok apie tai! — atsakė jis. — Jei kada nors pamatysiu Jehovos Liudytojus mūsų namuose, aš išvysiu juos lauk.“ Beje, Antonijus buvo karate treneris ir turėjo trečiojo laipsnio juodąjį diržą. Todėl Marija du Karmo nusprendė studijuoti Bibliją kur nors kitur.

Vėliau Antonijus turėjo išvykti Anglijon į aštuonių dienų karate kursus ir Marija du Karmo apdairiai įdėjo į jo lagaminą leidinį Mano biblinių pasakojimų knyga.b Kadangi kelionėje Antonijus turėjo apsčiai laiko, jis perskaitė knygą. Skrendant namo kilo audra, lėktuvas buvo labai blaškomas ir sunkiai nusileido. Pirmą kartą savo gyvenime Antonijus meldėsi Jehovai.

Kai Antonijus parvyko namo, Liudytoja, vedusi studiją jo žmonai, pakvietė jį į sueigą. Jis atėjo ir pamatė, kad visi labai draugiški. Buvo susitarta dėl Biblijos studijų ir po trumpo laiko Antonijus suprato, kad jam reikia apsispręsti. Todėl jis perstojo mokyti karate ir pradėjo mokyti savo mokinius, kaip galima taikiai gyventi dabar ir amžinai. Vienas iš jų, taip pat turėjęs juodąjį diržą, dabar yra pasikrikštijęs krikščionis.

O Antonijus buvo pakrikštytas 1991 metų balandį. Kitą dieną po savo krikšto jis pradėjo tarnauti pagalbiniu pionieriumi. Po pusmečio jis pradėjo tarnauti reguliariuoju pionieriumi ir greitai turėjo 12 Biblijos studijų namuose. 1993 metų liepą jis buvo paskirtas tarnybiniu padėjėju susirinkime.

Teritorijoje, kur dažnai skelbiama

Daugelyje šalies vietovių teritorijoje skelbiama beveik kiekvieną savaitę. Kaip Liudytojams sekasi gausiai „žvejoti“?

Žoao stengiasi pasikalbėti su visais žmonėmis kiekvienuose namuose. Lankydamasis pas vieną ponią, jis paklausė, ar dar kas nors gyvena tuose namuose. Ponia atsakė, kad čia dar gyvena jos vyras ir du sūnūs, bet juos sunku rasti, nes jie dirba ir būna namuose tik vėlai vakare. Tad Žoao skelbė toliau lankydamas kitus žmones toje vietovėje. Maždaug po pusantros valandos prie jo priėjo vyriškis.

„Jūs sakėte, kad norite pasikalbėti su manimi, — tarė tas žmogus Žoao. — Prašau pasakyti, ko norėjote.“

„Atleiskite, aš jūsų nepažįstu, — pasakė nustebintas Žoao. — Kas jūs?“

„Aš — Antonijus, o gyvenu šioje gatvėje. Jūs sakėte mano motinai, kad norite pasikalbėti su kitais šeimos nariais, todėl aš priėjau sužinoti, ko jūs norėjote.“

Žoao išsamiai jam paliudijo ir pradėjo studijuoti su juo Bibliją. Po dviejų studijų Antonijus paklausė, ar jis negalėtų studijuoti dukart savaitėje. Praėjus vos keturiems mėnesiams, jis kartu su Žoao ėmė skelbti gerąją naujieną savo gatvėje. Dar po trijų mėnesių jis buvo pakrikštytas. Neseniai jo mama taip pat pradėjo studijuoti Bibliją. Kaip svarbu yra stengtis tarnyboje pasikalbėti su visais namo gyventojais!

Tokie jaudinantys atvejai parodo, kad Portugalijos vandenyse dar vyksta didelė dvasinė žvejyba. Jehova laimina darbščius Liudytojus čia tūkstančiais pažangių Biblijos studijų. Kadangi jie ir toliau stengiasi taikyti vis daugiau būdų paskelbti Biblijos tiesą visiems žmonėms, šiandieną Portugalijoje iš tikrųjų išsipildo apaštalo Pauliaus žodžiai, pasakyti Filipų krikščionims: „Visokiais būdais... yra skelbiamas Kristus“ (Filipiečiams 1:18).

[Išnašos]

[Žemėlapis 23 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

ISPANIJA

PORTUGALIJA

[Iliustracijos 24, 25 puslapiuose]

Liudytojai Portugalijoje naudojasi kiekviena proga paskelbti Biblijos tiesą