Išsilavinimas — pritaikyk jį šlovinti Jehovą
„Kas iš savęs kalba, ieško savo garbės. O kuriam rūpi jo Siuntėjo šlovė, tas tiesakalbis“ (JONO 7:18).
1. Kada ir kaip prasidėjo mokymosi procesas?
MOKYMASIS prasidėjo labai seniai. Mokymosi procesas prasidėjo tada, kai Jehova Dievas, Didysis Mokytojas ir Vadovas, sukūrė savo pirmagimį Sūnų (Izaijo 30:20, NW; Kolosiečiams 1:15). Tai buvo Tas, kuris galėjo mokytis iš paties Didžiojo Mokytojo! Nesuskaitomus tūkstantmečius artimai bendraudamas su Tėvu, tas Sūnus, kuris tapo žinomas kaip Jėzus Kristus, išėjo neįkainojamus mokslus apie Jehovos Dievo savybes, darbus ir tikslus. Vėliau, būdamas žmogumi žemėje, Jėzus galėjo pasakyti: „Nieko nedarau iš savęs, bet skelbiu vien tai, ko mane Tėvas išmokė“ (Jono 8:28).
2—4. a) Kokios, pagal Jono 7 skyrių, buvo aplinkybės, kai Jėzus dalyvavo Palapinių šventėje 32 m. e. m.? b) Kodėl žydai buvo sumišę dėl Jėzaus sugebėjimo mokyti?
2 Kaip Jėzus pritaikė išsilavinimą, kurį buvo gavęs? Trejus su puse metų savo žemiško tarnavimo jis nenuilstamai dalijosi su kitais tuo, ko buvo išmokęs. Tačiau tai turėjo vieną pagrindinį tikslą. Kokį? Patyrinėkime Jono 7 skyriuje užrašytus Jėzaus žodžius, kuriais jis paaiškino ir savo mokslo šaltinį, ir tikslą.
3 Apsvarstykime aplinkybes. Buvo 32-ųjų m. e. metų ruduo — beveik treji metai po Jėzaus krikšto. Žydai buvo susirinkę Jeruzalėje švęsti Palapinių šventės. Pirmomis šventės dienomis sklido daug įvairių kalbų apie Jėzų. Šventei įpusėjus, Jėzus nuėjo į šventyklą ir pradėjo mokyti (Jono 7:2, 10-14). Kaip visuomet, jis pasirodė esąs didis Mokytojas (Mato 13:54; Luko 4:22).
4 Penkioliktojoje Jono 7 skyriaus eilutėje sakoma: „Žydai stebėjosi ir sakė: ‛Iš kur jis išmano Raštą, visai nesimokęs?’“ Ar tu supranti, kodėl jie buvo sumišę? Jėzus nebuvo lankęs jokios rabinų mokyklos, taigi, jų nuomone, jis buvo nemokytas! Tačiau Jėzus galėjo lengvai surasti ir perskaityti dalis Šventajame Rašte (Luko 4:16-21). Šis galilėjietis dailidė net mokė juos Mozės įstatymo! (Jono 7:19-23). Kaip tai buvo įmanoma?
5, 6. a) Kaip Jėzus paaiškino, kas yra jo mokslo šaltinis? b) Kaip Jėzus pritaikė savo išsilavinimą?
5 Jėzus paaiškino, kaip skaitome 16 ir 17 eilutėse: „Mano mokslas ne mano, bet to, kuris yra mane siuntęs. Kas nori vykdyti jo valią, supras, ar tas mokslas iš Dievo, ar aš kalbu pats iš savo galvos.“ Jie norėjo žinoti, kieno išmokytas buvo Jėzus, ir jis jiems aiškiai pasakė, kad jo mokslas yra iš Dievo! (Jono 12:49; 14:10).
6 Kaip Jėzus pritaikė savo išsilavinimą? Kaip užrašyta Jono 7:18, Jėzus pasakė: „Kas iš savęs kalba, ieško savo garbės. O kuriam rūpi jo Siuntėjo šlovė, tas tiesakalbis ir nėra jame neteisybės.“ Kaip tinkama, kad Jėzus pritaikė savo mokslą teikti garbę Jehovai, „Tam, kuris yra tobulo žinojimo“! (Jobo 37:16, ŠvR).
7, 8. a) Kaip išsilavinimas turi būti pritaikomas? b) Kokie yra keturi pagrindiniai nuosaikaus mokymosi tikslai?
7 Todėl mes gauname iš Jėzaus vertingą pamoką: išsilavinimas turi būti pritaikytas ne save šlovinti, bet teikti gyrių Jehovai. Nėra geresnio būdo pritaikyti išsilavinimą. Kaip tad tu gali panaudoti išsilavinimą, kad teiktum šlovę Jehovai?
8 Mokyti reiškia „lavinti oficialiais pamokymais ir vadovaujant praktikai, yp[ač] mokant amato, verslo arba profesijos“ (pagal Vebsterio žodyną). Dabar apsvarstykime, kokių keturių pagrindinių dalykų siekiama nuosaikiu mokymu ir kaip kiekvieną iš jų galima pritaikyti šlovinti Jehovą. Nuosaikus mokymas turi padėti mums (1) gerai skaityti, (2) aiškiai rašyti, (3) tobulėti protiškai bei morališkai ir (4) įgyti praktinį pasiruošimą, būtiną kasdieniniame gyvenime.
Išmokti gerai skaityti
9. Kodėl svarbu būti geru skaitovu?
9 Pirmasis punktas yra išmokti gerai skaityti. Kodėl taip svarbu būti geru skaitovu? The World Book Encyclopedia (Pasaulio knyga enciklopedija) paaiškina: „Skaitymas... yra pagrindinis dalykas mokantis ir vienas svarbiausių įgūdžių kasdieniniame gyvenime. ... Įgudę skaitovai prisideda kuriant klestinčią, našią visuomenę. Be to, jų pačių gyvenimas tampa turiningesnis, malonesnis.“
10. Kaip Dievo Žodžio skaitymas padeda mums turėti turiningesnį, malonesnį gyvenimą?
10 Jei skaitymas apskritai gali padėti mums gyventi ‛turiningesnį, malonesnį gyvenimą’, kaipgi daug labiau tai pasitvirtina Dievo Žodžio skaitymo atžvilgiu! Dievo Žodžio skaitymas atveria mūsų protus ir širdis priimti Jehovos mintis bei tikslus, ir aiškus jų supratimas suteikia mūsų gyvenimui prasmę. Be to, „Dievo žodis yra gyvas, veiksmingas“, — sakoma Žydams 4:12. Skaitydami Dievo Žodį ir apmąstydami jį, mes esame patraukiami prie jo Autoriaus ir skatinami pakeisti savo gyvenimą, kad labiau įtiktume jam (Galatams 5:22, 23; Efeziečiams 4:22-24). Mes taip pat paskatinami dalytis su kitais brangiomis tiesomis, kurias skaitome. Visa tai teikia šlovę Didžiajam Mokytojui, Jehovai Dievui. Iš tiesų neįmanoma geriau pritaikyti savo sugebėjimą skaityti!
11. Kas turi būti įtraukta į nuosaikią asmeninių studijų programą?
11 Ar esame jauni, ar seni, esame skatinami išmokti gerai skaityti, nes skaitymas yra svarbus mūsų krikščioniškame gyvenime. Be reguliaraus Dievo Žodžio skaitymo, į nuosaikią asmeninio studijavimo programą turi būti įtrauktas Biblijos teksto iš brošiūros Kasdien tyrinėti Raštus apsvarstymas, atidus Sargybos bokšto ir „Atsibuskite!“ žurnalų skaitymas bei ruošimasis krikščionių sueigoms. O kaip su krikščioniška tarnyba? Aišku, viešas skelbimas, susidomėjusių asmenų pakartotiniai aplankymai ir vadovavimas Biblijos studijoms namuose reikalauja sugebėjimo gerai skaityti.
Išmokti aiškiai rašyti
12. a) Kodėl svarbu išmokti aiškiai rašyti? b) Koks buvo didžiausias iš visų kada nors atliktų rašymo darbų?
12 Antras tikslas yra tas, kad nuosaikus mokymas turi padėti mums išmokti aiškiai rašyti. Rašydami mes ne tik perduodame savo žodžius ir mintis, bet ir išsaugome jas. Prieš daug šimtmečių apie 40 žydų vyrų užrašė ant papiruso ar pergamento žodžius, kurie sudaro įkvėptus Raštus (2 Timotiejui 3:16). Iš tiesų tai buvo didžiausias iš kada nors atliktų rašymo darbų! Jehova, be abejo, vadovavo, kai tie šventi žodžiai šimtmečiais buvo nurašinėjami ir perrašinėjami, todėl jie pasiekė mus nepakeisti. Argi mes nesame dėkingi, kad Jehova pavedė užrašyti savo žodžius, užuot pasitikėjęs jų perdavimu iš lūpų į lūpas? (Palygink Išėjimo 34:27, 28.)
13. Kas parodo, kad izraelitai mokėjo rašyti?
13 Senaisiais laikais tik tam tikros privilegijuotos žmonių grupės, tokios kaip perrašinėtojai Mesopotamijoje ir Egipte, buvo raštingos. Visiškai priešingai negu tautose, Izraelyje kiekvienas buvo skatinamas būti išsilavinęs. Pakartoto Įstatymo 6:8, 9 izraelitams duotas įsakymas užrašyti ant savo namų durų staktų, nors, matyt, suprantamas perkeltine prasme, rodo, kad jie mokėjo rašyti. Vaikai nuo mažų dienų buvo mokomi rašyti. Gazerio kalendorius, vienas seniausių hebrajų rašto pavyzdžių, kai kurių mokslininkų nuomone, yra pratimai mokinio atminčiai lavinti.
14, 15. Kaip galima naudingai pritaikyti sugebėjimą rašyti?
14 Tačiau kaip mes galime naudingai pritaikyti sugebėjimą rašyti? Žinoma, užsirašinėdami per krikščionių sueigas, asamblėjas ir kongresus. Laišku, net ir „trumpu“, galima padrąsinti sergantį asmenį arba išreikšti dėkingumą dvasiniam broliui arba seseriai, kurie buvo malonūs ar svetingi mums (1 Petro 5:12). Jeigu kuris nors susirinkimo narys neteko mylimo artimojo dėl mirties, trumpas laiškas arba atvirukas gali „paguosti“ tą asmenį mūsų vardu (1 Tesalonikiečiams 5:14, ŠvR). Krikščionė sesuo, kurios mama mirė nuo vėžio, paaiškino: „Viena draugė parašė man malonų laišką. Tai tikrai padėjo man, nes aš galėjau jį skaityti daug kartų.“
15 Puikus būdas pritaikyti sugebėjimą rašyti yra parašyti laišką liudijant apie Karalystę ir taip teikiant šlovę Jehovai. Kartais gali reikėti palaikyti ryšį su naujai besidominčiais žmonėmis, gyvenančiais nuošaliose vietovėse. Kartais dėl ligos tau laikinai gali būti sunku eiti iš namų į namus. Tada galbūt laišku galėtum pasakyti tai, ką pasakytum žodžiu.
16, 17. a) Koks atsitikimas parodo, kaip vertinga parašyti laišką liudijant apie Karalystę? b) Ar tu gali papasakoti panašų atsitikimą?
16 Apsvarstykime vieną patirties atvejį. Prieš daug metų viena Liudytoja laišku paliudijo apie Karalystę vienai našlei, apie kurios vyro mirtį buvo pranešta vietiniame laikraštyje. Atsakymo ji negavo. Paskui, 1994 metų lapkritį, po daugiau kaip 21 metų, Liudytoja gavo laišką iš tos moters duktės. Duktė rašė:
17 „1973 metų balandį jūs parašėte mano motinai, kad paguostumėte ją mirus mano tėvui. Tuo metu man buvo devyneri metai. Mama studijavo Bibliją, tačiau iki šiol ji nėra Jehovos tarnaitė. Tačiau jos studijavimas galiausiai paskatino mane susipažinti su tiesa. 1988 metais aš pradėjau studijuoti Bibliją — praėjus 15 metų nuo to laiko, kai gavome jūsų laišką. 1990 metų kovo 9 dieną aš pasikrikštijau. Aš jums labai dėkinga už jūsų laišką, gautą prieš daug metų, ir esu laiminga galėdama jums pranešti, kad tos jūsų pasėtos sėklos padedant Jehovai užaugo. Mano motina davė man saugoti jūsų laišką, ir aš norėčiau susipažinti su jumis. Aš tikiuosi, kad šis laiškas pasieks jus.“ Tas dukters laiškas su jos adresu ir telefono numeriu iš tikrųjų pasiekė Liudytoją, kuri buvo parašiusi jos motinai prieš tiek daug metų. Įsivaizduok, kokia staigmena buvo jaunajai moteriai, kai jai paskambino ta Liudytoja, iki šiol teberašanti laiškus ir taip besidalinanti Karalystės viltimi su kitais!
Tobulėti protiškai, morališkai ir dvasiškai
18. Kaip bibliniais laikais tėvai rūpinosi protiniu ir moraliniu savo vaikų lavinimu?
18 Trečias tikslas yra tas, kad nuosaikus mokymas turi padėti mums tobulėti protiškai ir morališkai. Bibliniais laikais protinis ir moralinis vaikų lavinimas buvo viena pagrindinių tėvų pareigų. Vaikai buvo mokomi ne tik skaityti ir rašyti; dar svarbiau, kad jie buvo mokomi Dievo Įstatymo, kuris apėmė visas jų gyvenimo veiklos sritis. Taigi mokymas lietė jų religinius įsipareigojimus ir santuokos principus, santykius šeimoje ir seksualinę moralę, taip pat jų įsipareigojimus savo artimui. Toks mokymas padėdavo jiems tobulėti ne tik protiškai ir morališkai, bet ir dvasiškai (Pakartoto Įstatymo 6:4-9, 20,21; 11:18-21).
19. Kur mes galime gauti mokymą, kuris parodytų mums didžiausias moralines vertybes, pagal kurias reikia gyventi, ir padėtų mums tobulėti dvasiškai?
19 O kaip šiandien? Geras pasaulietiškas išsilavinimas yra svarbus. Jis padeda mums tobulėti protiškai. Tačiau kur mes galime tikėtis gauti mokymą, kuris parodytų mums didžiausias moralines vertybes, pagal kurias reikia gyventi, ir padėtų mums tobulėti dvasiškai? Krikščionių susirinkime mums yra prieinama teokratinio mokymo programa, kurios nėra niekur kitur žemėje. Asmeniškai studijuodami Bibliją ir ja pagrįstus leidinius, taip pat per mokymą susirinkimo sueigose, asamblėjose ir kongresuose mes galime gauti šį neįkainojamą nuolatinį mokymą — Dievo mokymą — nemokamai! Ko mes esame mokomi?
20. Ko mes išmokstame iš Dievo mokymo, ir kokie to mokymo rezultatai?
20 Pradėdami studijuoti Bibliją, mes susipažįstame su pagrindiniais Rašto mokymais — ‛pradiniu mokslu’ (Žydams 6:1). Mokydamiesi toliau, mes priimame „stiprų maistą“ — tai yra gilesnes tiesas (Žydams 5:14). Tačiau dar daugiau — mes sužinome dieviškus principus, kurie moko mus gyventi taip, kaip nori Dievas. Pavyzdžiui, mes išmokstame vengti įpročių bei elgesio, kuris ‛sutepa kūną’, taip pat gerbti valdžią, asmenis ir kitų nuosavybę (2 Korintiečiams 7:1, NTP; Titui 3:1, 2; Žydams 13:4). Be to, mes pradedame įvertinti, kaip svarbu būti sąžiningiems ir stropiems savo darbe ir gyventi pagal Biblijos įsakymus seksualinės moralės atžvilgiu (1 Korintiečiams 6:9, 10; Efeziečiams 4:28). Kai mes darome pažangą pritaikydami tuos principus savo gyvenime, mes augame dvasiškai ir mūsų santykiai su Dievu tampa artimesni. Be to, kur mes begyventume, dėl savo dievobaimingo elgesio tampame gerais piliečiais. O tai gali paskatinti kitus šlovinti dieviško mokymo Šaltinį — Jehovą Dievą (1 Petro 2:12).
Praktinis pasiruošimas, būtinas kasdieniniame gyvenime
21. Kokį praktinį paruošimą gaudavo vaikai bibliniais laikais?
21 Ketvirtas nuosaikaus mokymo tikslas yra suteikti asmeniui praktinį pasiruošimą, būtiną kasdieniniame gyvenime. Tėvų mokymas bibliniais laikais apėmė ir praktinį paruošimą. Mergaitės buvo mokomos buities darbų. Paskutiniame Patarlių 31:10-31 knygos skyriuje parodoma, kad mokytis reikėjo daug įvairių dalykų. Mergaitės išmokdavo verpti, austi bei virti ir apskritai rūpintis namų ūkiu, prekyba bei nekilnojamo turto reikalais. Berniukai paprastai būdavo mokomi savo tėvo pasaulietiškos profesijos, ar tai būtų žemdirbystė, amatas ar verslas. Jėzus išmoko dailidės amato iš savo įtėvio Juozapo; todėl jis buvo vadinamas ne tik „dailidės sūnumi“, bet ir „dailide“ (Mato 13:55; Morkaus 6:3).
22, 23. a) Kam mokymas turi paruošti vaikus? b) Koks turėtų būti mūsų motyvas renkantis tolesnį mokymąsi, jei jis atrodo būtinas?
22 Šiandien nuosaikus mokymas taip pat apima paruošimą rūpintis šeimos poreikiais ateityje. Apaštalo Pauliaus žodžiai, esantys 1 Timotiejui 5:8, parodo, kad rūpintis savo šeima yra šventa pareiga. Jis rašė: „Jeigu kas nesirūpina savaisiais, ypač namiškiais, tas yra užsigynęs tikėjimo ir blogesnis už netikintį!“ Todėl mokymas turi ruošti vaikus įsipareigojimams, kuriuos jie prisiims savo gyvenime, taip pat paruošti juos būti stropius visuomenės darbininkus.
23 Kokio pasaulietiško išsilavinimo mes turėtume siekti? Nelygu šalis. Bet jeigu norint gauti darbą reikia papildomo mokymosi be to, kokio reikalauja įstatymai, tėvai turi padėti savo vaikams apsispręsti dėl papildomo mokymosi ar pasiruošimo, pasverdami tokių papildomų studijų potencialią naudą ir trūkumus. Tačiau kokie turi būti asmens motyvai renkantis tolesnį mokymąsi, kai jis atrodo būtinas? Tikrai ne turtai, garbė ar savęs išaukštinimas (Patarlių 15:25, ŠvR; 1 Timotiejui 6:17). Prisimink, ko mes išmokome iš Jėzaus pavyzdžio: išsilavinimas turi būti pritaikomas teikti šlovę Jehovai. Jeigu mes nusprendžiame siekti aukštesnio išsilavinimo, mūsų motyvas turėtų būti trokšti pakankamai aprūpinti save, kad galėtume kuo daugiau tarnauti Jehovai krikščioniškoje tarnyboje (Kolosiečiams 3:23, 24).
24. Kokios pamokos, išmoktos iš Jėzaus, mes turime niekada nepamiršti?
24 Tad būkime stropūs stengdamiesi įgyti nuosaikų pasaulietišką išsilavinimą. Gerai pasinaudokime Dievo mokymo programa, kuri teikiama Jehovos organizacijoje. Ir niekada nepamirškime vertingos pamokos, kurią išmokome iš Jėzaus Kristaus, labiausiai išsilavinusio žmogaus, kada nors gyvenusio žemėje: išsilavinimas turi būti pritaikomas ne šlovinti save, bet teikti šlovę visų didžiausiam Mokytojui — Jehovai Dievui!
Kaip tu atsakytum?
◻ Kaip Jėzus pritaikė savo išsilavinimą?
◻ Kodėl svarbu išmokti gerai skaityti?
◻ Kaip mes galime pritaikyti sugebėjimą rašyti, kad teiktume šlovę Jehovai?
◻ Kaip Dievo mokymas mums padeda tobulėti ir moraliai, ir dvasiškai?
◻ Koks praktinis pasiruošimas turi būti įtrauktas į nuosaikų mokymąsi?
[Rėmelis 13 puslapyje]
Praktinė pagalba mokytojams
Kongresuose „Džiaugsmingi garbintojai“, vykusiuose 1995/96 metais, Sargybos bokšto bendruomenė pateikė naują brošiūrą, pavadintą „Jehovos Liudytojai ir mokymas“. Ši spalvota 32-jų puslapių brošiūra išleista pirmiausia mokytojams. Iki šiol ji buvo išversta į 58 kalbas.
Kodėl išleista brošiūra mokytojams? Norint padėti jiems geriau suprasti besimokančių Jehovos Liudytojų vaikų įsitikinimus. Kas rašoma šioje brošiūroje? Joje suprantamai ir konstruktyviai paaiškinamas mūsų požiūris tokiais klausimais kaip papildomas mokymasis, gimtadieniai ir Kalėdos bei vėliavos pagerbimas. Brošiūroje mokytojai taip pat užtikrinami, jog mes norime, kad mūsų vaikai kuo geriau išnaudotų savo mokymosi mokykloje laiką ir kad mes nuoširdžiai norime bendradarbiauti su mokytojais, aktyviai domėdamiesi savo vaikų mokymu.
Kaip galima panaudoti brošiūrą „Mokymas“? Kadangi ji buvo paruošta švietimo darbuotojams, duokime ją mokytojams, direktoriams ir kitiems dirbantiems mokyklose. Tegul ši nauja brošiūra padeda visiems mokytojams suprasti mūsų pažiūras, įsitikinimus ir kodėl mes kartais reikalaujame teisės būti kitokie. Tėvai skatinami remtis šia brošiūra asmeniniuose pokalbiuose su savo vaikų mokytojais.
[Iliustracija 10 puslapyje]
Senovės Izraelyje išsilavinimas buvo labai vertinamas