Koks tu stovėsi prieš teismo sostą?

„Kai ateis Žmogaus Sūnus savo šlovėje ir kartu su juo visi angelai, tada jis atsisės savo garbės soste“ (MATO 25:31).

1—3. Kokią mes turime priežastį būti optimistais teisingumo atžvilgiu?

‛KALTAS AR NEKALTAS?’ — daugelis spėlioja, kai girdi pranešimus apie kokią nors teismo bylą. Teisėjai ir prisiekusieji galbūt bando būti sąžiningi, bet ar paprastai nugali teisingumas? Ar negirdėjai apie neteisybę ir tiesos iškraipymą teismo procese? Kaip matome iš Jėzaus palyginimo, užrašyto Luko 18:1-8, tokia neteisybė nėra naujas dalykas.

² Kad ir ką būtum patyręs žmonių teisingumo atžvilgiu, atkreipk dėmesį į Jėzaus padarytą išvadą: „Nejaugi Dievas neapgintų teisių savo išrinktųjų, kurie jo šaukiasi per dienas ir naktis... ?! Aš sakau jums: netrukus jis apgins jų teises. Bet ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras žemėje tikėjimą?“

³ Taip, Jehova pasirūpins, kad jo tarnai pagaliau patirtų teisingumą. Jėzus čia įtrauktas taip pat, ypač dabar, kadangi mes gyvename dabartinės piktosios sistemos „paskutinėmis dienomis“. Jehova greitai pasinaudos savo galingu Sūnumi, kad visiškai pašalintų nuo žemės nedorybę (2 Timotiejui 3:1; 2 Tesalonikiečiams 1:7, 8; Apreiškimas 19:11-16). Koks yra Jėzaus vaidmuo, mes galime įžvelgti viename iš paskutinių jo pateiktų palyginimų, kuris dažnai vadinamas alegorija apie avis ir ožius.

4. Kokiam laikui, mūsų ankstesniu supratimu, buvo taikoma alegorija apie avis ir ožius, bet kodėl mes sutelksime dėmesį į tą alegoriją dabar? (Patarlių 4:18).

⁴ Ilgą laiką mes manėme, kad šioje alegorijoje Jėzus vaizduojamas kaip Karalius, pasodintas į sostą 1914 metais, ir nuo tada darantis nuosprendžius — skiriantis amžinąjį gyvenimą žmonėms, kurie pasirodo esą panašūs į avis, ir amžinąją mirtį ožiams. Bet pakartotinis šios alegorijos nagrinėjimas veda prie išvados, kad turi būti pakoreguotas supratimas apie tame pasakojime minimus įvykius ir jų laiko trukmę. Šis patikslinimas pabrėžia mūsų skelbimo darbo svarbą ir žmonių reagavimo į tai reikšmę. Kad pamatytume, koks šio pasakojimo geresnio supratimo pagrindas, apsvarstykime, ką Biblija kalba apie Jehovą ir Jėzų kaip Karaliùs ir Teisėjus.

Jehova kaip Aukščiausiasis Teisėjas

5, 6. Kodėl tinkama laikyti Jehovą ir Karaliumi, ir Teisėju?

⁵ Jehova savo jėga valdo visatoje visą kūriniją. Neturėdamas nei pradžios, nei pabaigos, jis yra „amžinasis karalius“ (1 Timotiejui 1:17, ŠvR; Psalmių 89:2, 4; Apreiškimas 15:3, NW). Jis turi teisę duoti įstatus, arba įstatymus, ir priversti vykdyti juos. Bet jo valdžia apima ir Teisėjo pareigas. Izaijo 33:22 (NW) sakoma: „Jehova yra mūsų Teisėjas, Jehova yra mūsų Įstatymų Davėjas, Jehova yra mūsų Karalius; jis pats išgelbės mus.“

⁶ Dievo tarnai jau seniai pripažino Jehovą Teisėju sprendžiant bylas ir ginčus. Pavyzdžiui, apsvarstęs Sodomoje ir Gomoroje daromų nedorybių įrodymus, ‛Tas, kuris teisia visą žemę’, ne tik nusprendė, jog tų miestų gyventojai verti sunaikinimo, bet ir įvykdė tą teisingą nuosprendį (Pradžios 18:20-33; Jobo 34:10-12). Kaip mus turėtų nuraminti tai, kad žinome, jog Jehova yra teisingas Teisėjas, visada galintis įvykdyti savo nuosprendžius!

7. Kaip Jehova veikė kaip Teisėjas Izraelio atžvilgiu?

⁷ Senovės Izraelyje Jehova kartais paskelbdavo nuosprendį tiesiogiai. Ar nebūtum buvęs paguostas žinodamas, kad reikalus sprendžia tobulas Teisėjas? (Kunigų 24:10-16; Skaičių 15:32-36; 27:1-11). Dievas taip pat davė „nutarimus [„teisminius sprendimus“, NW]“, kurie buvo visiškai geri kaip teisminės normos (Kunigų 25:18, 19; Nehemijo 9:13; Psalmių 18:10, 11; 118:7, 75, 164; 147:19, 20, ŠvR). Jis yra ‛Tas, kuris teisia visą žemę’, todėl tai liečia mus visus (Žydams 12:23).

8. Kokį svarbų regėjimą matė Danielius?

⁸ Mes turime „mačiusiojo“ liudijimą, liečiantį šiuos dalykus. Pranašui Danieliui buvo duotas regėjimas: jis matė baisius žvėris, kurie simbolizavo vyriausybes, arba valdžias (Danieliaus 7:1-8, 17). Jis pridūrė: „Buvo pastatyti sostai ir Ilgaamžis atsisėdo. Jo drabužiai buvo balti kaip sniegas“ (Danieliaus 7:9). Įsidėmėk, kad Danielius matė sostus „ir Ilgaamžis [Jehova] atsisėdo.“ Paklausk savęs: ‛Ar Danielius čia paliudijo, kad Dievas tapo Karaliumi?’

9. Kokia yra viena ‛atsisėdimo’ į sostą reikšmė? Pateik pavyzdžių.

⁹ Na, kai mes skaitome, kad kažkas „atsisėdo“ į sostą, mes galime galvoti, kad jis tapo karaliumi, nes Biblijoje kartais vartojami tokie posakiai. Pavyzdžiui: „Pastojęs karaliumi ir sėdęs į jo sostą, [Zimris]...“ (3 Karalių 16:11; 4 Karalių 10:30; 15:12; Jeremijo 33:17). Pranašystėje apie Mesiją sakoma: „Jis... turi atsisėsti ir viešpatauti savo soste.“ Taigi ‛atsisėsti į sostą’ gali reikšti tapti karaliumi (Zacharijo 6:12, 13, NW). Jehova yra aprašomas kaip Karalius, kuris sėdi soste (3 Karalių 22:19; Izaijo 6:1; Apreiškimas 4:1-3). Jis yra „amžinasis karalius“ (ŠvR). Bet kai jis patvirtino naują suverenumo aspektą, apie jį buvo galima pasakyti, kad jis tapo Karaliumi, tarsi būtų iš naujo atsisėdęs į savo sostą (1 Kronikų 16:1, 31, NW; Izaijo 52:7, NW; Apreiškimas 11:15-17; 15:3, NW; 19:1, 2, 6).

10. Kokia buvo pirmutinė Izraelio karalių pareiga? Pailiustruok.

¹⁰ Bet esmė yra ta: svarbiausia senovės karalių pareiga buvo išklausyti bylas ir padaryti sprendimus (Patarlių 29:14). Prisimink išmintingą Saliamono sprendimą, kai dvi moterys reiškė pretenzijas į tą patį kūdikį (3 Karalių 3:16-28; 2 Kronikų 9:8). Vienas iš jo vyriausybinių statinių buvo „sosto prieangis“, vadinamoji „teismo vieta“ (3 Karalių 7:7). Jeruzalė buvo apibūdinama kaip vieta, kur „pastatytos teismo krasės“ (Psalmių 121:5). Neabejotina, kad ‛atsisėsti į sostą’ taip pat gali reikšti ir teisminių įgaliojimų vykdymą (Išėjimo 18:13; Patarlių 20:8).

11, 12. a) Ką reiškė, kad Jehova atsisėdo, kaip paminėta Danieliaus 7-ajame skyriuje? b) Kaip kiti tekstai patvirtina, jog Jehova sėdasi teisti?

¹¹ Dabar grįžkime prie epizodo, kai Danielius matė ‛atsisėdantį Ilgaamžį’. Danieliaus 7:10 priduriama: „Teismas atsisėdo, ir knygos buvo atskleistos.“ Taip, Ilgaamžis sėdėjo, kad darytų nuosprendį dėl pasaulio valdymo ir nuspręstų, kad žmogaus Sūnus vertas valdyti“ (Danieliaus 7:13, 14). Toliau mes skaitome, kad „atėjo Ilgaamžis ir padarė teisybę... šventiesiems [„teismo sprendimą šventųjų naudai“, NW]“, tai yra tiems, kurie buvo įvertinti kaip tinką valdyti su žmogaus Sūnumi (Danieliaus 7:22). „Pats Teismas sėdėjo toliau“ ir galiausiai padarė nepalankų nuosprendį paskutinei pasaulinei valdžiai (Danieliaus 7:26, NW).a

¹² Taigi Danieliaus žodžiai, kad Dievas ‛sėdasi į sostą’, reiškė, jog Jis ateina daryti nuosprendžio. Anksčiau Dovydas giedojo: „Tu [Jehova] padarei man teismą ir vedei mano bylą; buvai atsisėdęs soste, teisusis teisėjau“ (Psalmių 9A:5, 8). Ir Joelis rašė: „Tesusirenka ir tepakyla tautos į Jozapato slėnį, nes ten aš [Jehova] sėdėsiu, kad teisčiau visas tautas“ (Joelio 3:12; palygink Izaijo 16:5). Ir Jėzus, ir Paulius buvo patekę į teismą, kur sėdėjo žmonės, kad klausytų bylų ir darytų nuosprendžiusb (Jono 19:12-16; Apaštalų darbai 23:3; 25:6).

Jėzaus pareigos

13, 14. a) Kokį užtikrinimą turėjo Dievo tauta, kad Jėzus taps Karaliumi? b) Kada Jėzus atsisėdo į savo sostą ir kokia prasme jis valdė nuo 33 m. e. m.?

¹³ Jehova yra ir Karalius, ir Teisėjas. O kaip Jėzus? Pranešdamas apie jo gimimą, angelas pasakė: „Viešpats [„Jehova“, NW] duos Jam Jo tėvo Dovydo sostą... ir Jo karalystei nebus galo“ (Luko 1:32, 33, ŠvR). Jėzus bus ilgalaikis Dovydo karališkojo titulo paveldėtojas (2 Samuelio 7:12-16). Jis valdys iš dangaus, nes Dovydas pasakė: „Viešpats [„Jehova“, NW] tarė mano Viešpačiui [Jėzui]: ‛Sėskis mano dešinėje, kolei aš nepadarysiu iš tavo neprietelių tavo kojoms pakojo.’ Tavo galingąjį skeptrą Viešpats [„Jehova“, NW] išties iš Siono: ‛Viešpatauk savo neprietelių tarpe!’“ (Psalmių 109:1, 2; 110:3, 4, ŠvR).

¹⁴ Kada tai įvyks? Būdamas žmogumi, Jėzus nevaldė kaip Karalius (Jono 18:33-37). 33 m. e. m. jis mirė, buvo prikeltas ir įžengė į dangų. Žydams 10:12 (ŠvR) sakoma: „Bet šitas aukojo vieną auką už nuodėmes, kuri yra amžina, ir atsisėdo Dievo dešinėje.“ Kokią valdžią turėjo Jėzus? „[Dievas] pasodino [Kristų] danguose savo dešinėje, aukščiau už visas kunigaikštystes, valdžias, galybes, viešpatystes..., o jį patį pastatė viršum visko, kad būtų galva Bažnyčios [„susirinkimo“, NW]“ (Efeziečiams 1:20-22). Kadangi po to Jėzus turėjo karališką valdžią krikščionims, Paulius galėjo parašyti, kad Jehova „išgelbėjo mus iš tamsybių valdžios ir perkėlė į savo mylimojo Sūnaus karalystę“ (Kolosiečiams 1:13; 3:1).

15, 16. a) Kodėl mes sakome, kad Jėzus netapo Dievo Karalystės Karaliumi 33 m. e. m.? b) Kada prasidėjo Jėzaus valdymas Dievo Karalystėje?

¹⁵ Tačiau tuo metu Jėzus neveikė kaip tautų Karalius ir Teisėjas. Jis sėdėjo greta Dievo laukdamas, kada galės veikti kaip Dievo Karalystės Karalius. Paulius rašė apie jį: „Kuriam iš angelų jis yra kada nors pasakęs: ‛Sėskis mano dešinėje: aš patiesiu tavo priešus tarsi pakojį po tavo kojų’?“ (Žydams 1:13).

¹⁶ Jehovos Liudytojai išspausdino daug medžiagos, įrodančios, kad Jėzaus laukimo laikotarpis baigėsi 1914 metais, kai jis tapo Dievo Karalystės valdovu nematomame danguje. Apreiškimo 11:15, 18 sakoma: „Pasaulio karalystė tapo mūsų Viešpaties ir jo Mesijo karalyste, ir jis viešpataus per amžių amžius!“ „[„Bet“, NW] tautos įširdo, tačiau atėjo tavo rūstybės laikas.“ Taip, tautos parodė įniršį viena prieš kitą per I pasaulinį karą (Luko 21:24). Karai, žemės drebėjimai, marai, maisto trūkumas ir panašūs dalykai, kuriuos matome nuo 1914 metų, patvirtina, kad Jėzus dabar valdo Dievo Karalystėje ir galutinė pasaulio pabaiga arti (Mato 24:3-14).

17. Kokius pagrindinius punktus mes iki šiol nustatėme?

¹⁷ Trumpai apžvelkime: galima pasakyti, kad Dievas sėdi soste kaip Karalius, bet jis gali atsisėsti į savo sostą kita prasme — teisti. 33 m. e. m. Jėzus atsisėdo Dievo dešinėje ir jis dabar yra Karalystės Karalius. Bet ar valdydamas dabar kaip Karalius, Jėzus taip pat yra Teisėjas? Ir kodėl tai turi rūpėti mums, ypač šiuo metu?

18. Koks yra įrodymas, kad Jėzus turi būti ir Teisėjas?

¹⁸ Jehova, kuris turi teisę paskirti teisėjus, išsirinko Jėzų Teisėju, atitinkančiu Jo normas. Jėzus parodė tai kalbėdamas apie žmones, kurie atgyja dvasiškai: „Nieko Tėvas neteisia, bet visą teismą pavedė Sūnui“ (Jono 5:22). Tačiau Jėzaus kaip teisėjo vaidmuo apima ne tik šią teisėjavimo sritį, nes jis yra gyvųjų ir mirusiųjų teisėjas (Apaštalų darbai 10:42; 2 Timotiejui 4:1). Paulius kartą pareiškė: „[Dievas] nustatė dieną, kada teisingai teis visą pasaulį per vieną žmogų, kurį tam paskyrė ir visiems už jį laidavo prikeldamas [jį]“ (Apaštalų darbai 17:31; Psalmių 72:2-7, NTP).

19. Kodėl teisinga sakyti, kad Jėzus sėdi kaip Teisėjas?

¹⁹ Taigi ar mes teisingai darome išvadą, kad Jėzus sėdi šlovingame soste ir atlieka ypatingą Teisėjo vaidmenį? Taip. Jėzus pasakė apaštalams: „Pasaulio atgimimè, kai Žmogaus Sūnus sėdės savo šlovės soste, jūs, mano sekėjai, irgi sėdėsite dvylikoje sostų, teisdami dvylika Izraelio giminių“ (Mato 19:28). Nors Jėzus dabar yra Karalystės Karalius, tolesnė jo veikla, kaip paminėta Mato 19:28, bus sėdėti soste ir teisti Tūkstantmečio metu. Tuo laiku jis teis visą žmoniją — teisiuosius ir neteisiuosius (Apaštalų darbai 24:15). Naudinga tai turėti omenyje, kai atkreipiame savo dėmesį į vieną iš Jėzaus alegorijų, liečiančių mūsų laiką ir mūsų gyvybę.

Kas sakoma alegorijoje?

20, 21. Ko paklausė Jėzaus apaštalai apie mūsų laiką ir koks dėl to iškyla klausimas?

²⁰ Likus kelioms dienoms iki Jėzaus mirties, apaštalai paklausė jo: „Kada tai įvyks ir koks bus tavo dalyvavimo ir daiktų sistemos pabaigos ženklas?“ (Mato 24:3, NW). Jėzus išpranašavo, kad prieš ‛ateinant galui’ žemėje bus žymių įvykių. Likus nedaug laiko iki tos pabaigos, tautos „pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį dangaus debesyse su didžia galybe ir šlove“ (Mato 24:14, 29, 30).

²¹ Taigi kas bus su tų tautų žmonėmis, kai žmogaus Sūnus pasirodys savo šlovėje? Išsiaiškinkime tai iš alegorijos apie avis ir ožius, kuri prasideda žodžiais: „Kai ateis Žmogaus Sūnus savo šlovėje ir kartu su juo visi angelai, tada jis atsisės savo garbės soste. Jo akivaizdoje bus surinkti visų tautų žmonės“ (Mato 25:31, 32).

22, 23. Kas parodo, kad alegorijos apie avis ir ožius išsipildymas neprasidėjo 1914 metais?

²² Ar ši alegorija taikoma tam laikui, kai Jėzus gavo karališką valdžią 1914 metais, kaip mes ilgą laiką galvojome? Na, Mato 25:34 iš tikrųjų kalbama apie jį kaip Karalių; taigi logiška, kad alegorija pritaikoma nuo tada, kai Jėzus tapo Karaliumi 1914 metais. Bet ką jis teisė netrukus po to? Tai nebuvo „visų tautų žmonių“ teismas. Veikiau jis atkreipė savo dėmesį į tuos, kurie tvirtino esą „Dievo namai“ (1 Petro 4:17). Remiantis Malachijo 3:1-3, Jėzus, kaip Jehovos pasiuntinys, teisiškai inspektavo likusius žemėje pateptuosius krikščionis. Tai taip pat buvo teisminio nuosprendžio laikas krikščionijai, kuri melagingai tvirtino esanti „Dievo namai“c (Apreiškimas 17:1, 2; 18:4-8). Tačiau niekas nenurodo, kad tuo metu ar nuo to laiko Jėzus sėdosi teisti visų tautų žmonių galutinai kaip avių ir ožių.

²³ Jeigu nagrinėjame Jėzaus veiklą šioje alegorijoje, mes matome jį galiausiai teisiantį visas tautas. Alegorija neparodo, kad tas teismas tęsis ilgą daugelio metų laikotarpį, tarsi kiekvienas asmuo, mirštantis šiais paskutiniais dešimtmečiais, būtų nuteistas kaip nusipelnęs amžinos mirties arba amžino gyvenimo. Atrodo, kad dauguma mirusiųjų pastaraisiais dešimtmečiais nuėjo į bendrąjį žmonijos kapą (Apreiškimas 6:8; 20:13). O alegorijoje vaizduojamas laikas, kai Jėzus teis „visų tautų“ žmones, kurie tada bus gyvi ir susidurs su jo teisminio nuosprendžio įvykdymu.

24. Kada išsipildys alegorija apie avis ir ožius?

²⁴ Kitaip sakant, alegorijoje nurodoma ateitis, kai žmogaus Sūnus ateis savo šlovėje. Jis atsisės teisti žmonių, kurie gyvens tuo metu. Jo nuosprendis remsis tuo, kuo žmonės pasirodys esą. Tuomet „skirtumas tarp teisiojo ir bedievio“ bus aiškiai nustatytas (Malachijo 3:18). Pats nuosprendžio paskelbimas ir įvykdymas įvyks per ribotą laiką. Jėzus padarys teisingą nuosprendį pagal tai, kas bus akivaizdu apie kiekvieną žmogų. (Žiūrėk taip pat 2 Korintiečiams 5:10.)

25. Kas vaizduojama Mato 25:31 kalbant apie žmogaus Sūnų, atsisėdantį į savo garbės sostą?

²⁵ Taigi tai reiškia, jog žodžiai iš Mato 25:31, kad Jėzus ‛atsisėdo savo garbės soste’ teisti, taikomi tam tikram laikui ateityje, kai šis galingasis Karalius atsisės paskelbti ir įvykdyti nuosprendį tautoms. Taip, teismo vaizdą, su kuriuo susijęs Jėzus pagal Mato 25:31-33, 46, galima sulyginti su scena iš Danieliaus 7-ojo skyriaus, kur valdantis Karalius, Ilgaamžis, atsisėdo, kad atliktų savo kaip Teisėjo vaidmenį.

26. Koks naujas alegorijos paaiškinimas pasidaro neabejotinas?

²⁶ Toks alegorijos apie avis ir ožius supratimas parodo, kad nuosprendis avims ir ožiams bus padarytas ateityje. Tai įvyks po to, kai prasidės Mato 24:29, 30 paminėta „priespauda“ (NTP) ir žmogaus Sūnus ‛ateis savo šlovėje’. (Palygink Morkaus 13:24-26.) Tada, atėjus visos piktosios sistemos pabaigai, Jėzus surengs teismą ir padarys bei įvykdys nuosprendį (Jono 5:30; 2 Tesalonikiečiams 1:7-10).

27. Ką mes turėtume norėti sužinoti iš paskutinės Jėzaus alegorijos?

²⁷ Tai padeda mums aiškiau suprasti, kokį laiką apima Jėzaus alegorija, kuri parodo, kada bus teisiamos avys ir ožiai. Bet kaip tai veikia mus, uoliai skelbiančius gerąją Karalystės naujieną? (Mato 24:14). Ar tai daro mūsų darbą mažiau reikšmingą, o gal padidina atsakomybę? Kitame straipsnyje pažiūrėkime, kaip tai liečia mus.

[Išnašos]

Ar tu prisimeni?

◻ Kaip Jehova yra ir Karalius, ir Teisėjas?

◻ Kokios gali būti dvi posakio ‛atsisėsti į sostą’ reikšmės?

◻ Ką mes anksčiau sakėme apie laiką, kuriuo turi išsipildyti Mato 25:31, bet koks pagrindas yra pakeisti požiūrį?

◻ Kaip nurodyta Mato 25:31, kada žmogaus Sūnus atsisėda į savo sostą?