Biblijos maldos vertos atidesnio tyrinėjimo
SUSIRŪPINUSI moteris, karalius ir paties Dievo Sūnus pasakė maldas, į kurias mes dabar pažvelgsime atidžiau. Pasakyti visas šias maldas juos paskatino skirtingos aplinkybės. Tačiau tokios pat aplinkybės šiandien gali veikti mus. Ko mes galime išmokti iš tų pavyzdžių?
‛Pamatyk savo tarnaitės suspaudimą’
Ar tu kovoji su nuolatine problema? O gal tave slegia rūpestis? Tada tavo situacija panaši į Onos situaciją, kurioje ji buvo prieš pagimdydama savo pirmąjį vaiką, Samuelį. Ji buvo bevaikė, ir iš jos tyčiojosi kita moteris. Iš tikro Onos padėtis taip ją slėgė ir kėlė jai nerimą, kad ji net nevalgė (1 Samuelio 1:2-8, 15, 16). Ji kreipėsi į Jehovą ir pateikė tokį prašymą:
„Kareivijų Viešpatie, jei pažvelgsi ir pamatysi tavo tarnaitės suspaudimą, atsiminsi mane ir neužmirši tavo tarnaitės, jei duosi savo vergei vyriškos lyties vaiką, aš jį atiduosiu Viešpačiui visoms jo gyvenimo dienoms, ir skustuvas nepereis per jo galvą“ (1 Samuelio 1:11).
Atkreipk dėmesį, kad Ona nekalbėjo bendromis frazėmis. Ji kreipėsi į Jehovą su konkrečiu prašymu (turėti vyriškos lyties kūdikį) ir kartu išreiškė aiškų pasiryžimą (perduoti jį Dievo žinion). Ką tai mums pasako?
Kai esi bėdoje, būk konkretus melsdamasis. Kokia bebūtų tavo problema — ar tai būtų tavo šeimos aplinkybės, ar vienatvė, ar bloga sveikata — melskis Jehovai dėl jos. Aiškiai apibūdink savo sunkumo esmę ir kaip tu jautiesi. „Kiekvieną vakarą aš patikiu savo rūpesčius Jehovai, — sako našlė Luiza, — kartais jų yra gana daug, bet aš aiškiai paminiu kiekvieną.“
Kalbėjimas Jehovai aiškiais žodžiais teikia naudos. Tai padeda mums apibūdinti savo problemą, kuri tada galbūt atrodo nebe tokia grėsminga. Kalbėdami maldoje konkrečiai sumažinsime savo susirūpinimą. Netgi prieš tai, kai buvo atsakyta į Onos maldą, ji pasijuto ramiai ir „savo veidu neberodė tokio liūdnumo“ (1 Samuelio 1:18, ŠvR). Be to, tikslumas įgalina mus pastebėti atsakymą į mūsų maldą. „Kuo aiškiau aš išreiškiu savo prašymus, — sako Bernardas, krikščionis Vokietijoje, — tuo aiškesni yra atsakymai.“
„Aš gi esu mažas vaikas“
Tačiau asmuo gali jausti kitokį susirūpinimą, jeigu jis gauna paskyrimą ir jaučiasi esąs nevertas jo. Ar tu esi kartais prislėgtas atsakomybės, kurią tau suteikė Jehova? O gal kai kurie žmonės laiko tave netinkamu tavo paskyrimui? Jaunas Saliamonas buvo tokioje situacijoje, kai buvo paskirtas Izraelio karaliumi. Tam tikri įžymūs žmonės norėjo, kad soste būtų kas nors kitas (3 Karalių 1:5-7, 41-46; 2:13-22). Savo valdymo pradžioje Saliamonas prašė maldoje:
„Viešpatie Dieve, tu padarei karaliumi savo tarną..., aš gi esu mažas vaikas ir nežinau savo išėjimo ir įėjimo... Duok tat tavo tarnui mokslią [„paklusnią“, ŠvR] širdį, kad galėtų teisti tavo tautą ir atskirti, kas gera ir kas pikta“ (3 Karalių 3:7-9).
Saliamonas savo maldoje sutelkė dėmesį į santykius su Jehova, į privilegiją, kuri jam buvo suteikta, ir į savo sugebėjimą vykdyti paskyrimą. Panašiai ir mes, kada tik gauname įpareigojimą, kuris mums atrodo ne pagal sugebėjimus, turėtume prašyti Dievo įgalinti mus atlikti tą darbą. Pamąstyk apie šiuos atvejus:
„Kai manęs paprašė imtis atsakingesnių pareigų Sargybos bokšto bendruomenės filiale, — paaiškina Eugenijus, — aš jaučiausi visiškai netinkamas. Buvo tokių, kurie turėjo geresnę kvalifikaciją ir daug daugiau patirties. Dvi naktis aš miegojau labai mažai, didžiąją laiko dalį praleisdamas maldoje, kuri suteikė man stiprybės ir reikalingą pasitikėjimą.“
Rojaus paprašė pasakyti laidotuvių kalbą, staigiai ir tragiškai mirus jaunam draugui, kuris buvo labai populiarus. Neabejotinai, turėjo susirinkti šimtai žmonių. Ką darė Rojus? „Aš kaip niekad labai daug meldžiausi, kad turėčiau jėgų ir sugebėjimų atrasti tinkamus žodžius ugdančioms mintims ir paguodai išreikšti.“
Kai Kūrėjas ‛skubina įvykius’, ir jo organizacija plečiasi, savaime suprantama yra tai, kad jo tarnams patikima atsakomybė (Izaijo 60:22, ŠvR). Jeigu tavęs paprašytų prisiimti didesnę atsakomybę, būk įsitikinęs, kad Jehova gali kompensuoti bet kokį tavo patirties, išsilavinimo ar sugebėjimų trūkumą. Kreipkis į Dievą taip pat kaip Saliamonas, ir Jis padės tau įvykdyti užduotį.
„Tegul visi bus viena“
Trečias šiandien sutinkamas atvejis — kai reikia pasakyti maldą žmonių grupės vardu. Jeigu mes esame paprašomi pasakyti maldą kitų vardu, ko mes turėtume melsti? Pamąstyk apie Jėzaus maldą, užrašytą Jono 17 skyriuje. Jis pasakė šią maldą dalyvaujant jo mokiniams, savo, kaip žmogaus, paskutinio vakaro metu. Kokius prašymus jis išsakė savo dangiškajam Tėvui?
Jėzus pabrėžė bendrus tikslus ir bendrą dalyvavusiųjų viltį. Jis paminėjo Jehovos Dievo vardo pašlovinimą ir Karalystės skelbimą. Jėzus pabrėžė asmeninio ryšio su Tėvu ir Sūnumi, pagrįsto Rašto žinojimu, vertę. Jis kalbėjo apie atsiskyrimą nuo pasaulio; tai jo pasekėjus turėjo paruošti opozicijai. Kristus taip pat prašė savo Tėvo apsaugoti mokinius ir suvienyti juos tikruoju garbinimu.
Taip, Jėzus pabrėžė vienybę (Jono 17:20, 21). Prieš tai tą vakarą tarp mokinių buvo kilęs ginčas, parodęs jų nesubrendimą (Luko 22:24-27). Tačiau maldoje Kristus siekė ne pasmerkti, bet suvienyti. Taip pat šeimos ir susirinkimo maldos turėtų skatinti mylėti ir siekti išspręsti nesutarimus tarp asmenų. Tie, kuriems yra atstovaujama, turi būti artinami vienas su kitu vienybėje (Psalmių 132:1-3).
Ši vienybė parodoma tuo, kad pabaigoje klausantieji pasako „Amen“, kas reiškia „Tebūnie taip“. Kad tai būtų įmanoma, jie turi suprasti ir sutikti su viskuo, kas pasakyta. Todėl būtų netinkama maldoje minėti dalyką, kuris nežinomas kai kuriems dalyvaujantiems. Pavyzdžiui, vyresnysis, kuris atstovauja susirinkimui maldoje, galbūt siekia Jehovos palaiminimo rimtai sergančiam dvasiniam broliui ar seseriai. Bet paprastai būtų geriausiai, kad jis tai darytų tik jei didžioji dauguma tų, kuriems jis atstovauja, pažįsta tą asmenį ir yra girdėję apie jo ligą.
Taip pat atkreipk dėmesį, kad Jėzus neišvardijo visų grupės narių asmeniškų poreikių. Tokiu atveju būtų paliesti asmeniški dalykai, žinomi tik tam tikriems asmenims. Asmeniški dalykai yra tinkama tema asmeninėms maldoms, kurios gali būti tokios trukmės ir tokios asmeniškos, kiek norima.
Kaip asmuo turėtų ruoštis atstovauti didelei garbintojų grupei maldoje? Vienas patyręs krikščionis paaiškina: „Aš iš anksto apmąstau, už ką dėkoti, kokius prašymus broliai galėtų turėti ir kokius prašymus už juos aš galėčiau paminėti. Aš nuosekliai išdėstau savo mintyse tai, ką sakysiu, taip pat ir šlovinimo frazes. Prieš sakydamas viešą maldą, aš pasakau tylią maldą, prašydamas padėti atstovauti broliams kilniai.“
Kokios bebūtų tavo aplinkybės, tu turbūt rasi Biblijoje maldą, kurią kas nors pasakė būdamas tokioje pat situacijoje kaip tu. Platus Rašte esančių maldų spektras liudija apie Dievo meilingą gerumą. Skaitydamas tas maldas ir apmąstydamas jas, galėsi praturtinti savo maldas.
[Rėmelis 5 puslapyje]
ŽINOMOS BIBLINĖS MALDOS
Jehovos tarnai sakydavo maldas būdami įvairiausiose aplinkybėse. Ar tau tinka viena ar daugiau iš šių situacijų?
Ar tau reikia Dievo vadovavimo, kaip reikėjo Eleazarui? (Pradžios 24:12-14).
Ar tau gresia pavojus, kaip grėsė Jokūbui? (Pradžios 32:9-12).
Ar tu nori geriau pažinti Dievą, kaip norėjo Mozė? (Išėjimo 33:12-17).
Ar tu susidūrei su priešininkais, kaip buvo susidūręs Elijas? (3 Karalių 18:36, 37).
Ar tau sunku skelbti, kaip buvo ir Jeremijui? (Jeremijo 20:7-12).
Ar tau reikia išpažinti nuodėmes ir siekti atleidimo, kaip reikėjo Danieliui? (Danieliaus 9:3-19).
Ar tu patiri persekiojimus, kaip Jėzaus mokiniai? (Apaštalų darbai 4:24-31).
Žiūrėk taip pat Mato 6:9-13; Jono 17:1-26; Filipiečiams 4:6, 7; Jokūbo 5:16.
[Rėmelis 6 puslapyje]
KO MELSTI KOVOJANT SU ĮSIŠAKNIJUSIU ĮPROČIU
Ar tu kovoji su vis pasireiškiančia silpnybe? Kaip gali būti naudingos Biblijoje užrašytos maldos? Mokykis iš Dovydo, kuris įvairiais momentais meldėsi dėl savo asmeninių silpnybių.
Dovydas giedojo: „Tyrinėk mane, Dieve, ir pažink mano širdį, mėgink mane ir pažink mano jausmus“ (Psalmių 138:23). Dovydas troško, kad Jehova Dievas surastų netinkamus norus, emocijas ir motyvus. Kitaip tariant, Dovydas prašė Jehovos padėti vengti nuodėmės.
Bet Dovydo silpnybės įveikė jį, ir jis labai nusidėjo. Čia jam vėl padėjo malda, — šį kartą atnaujinti santykius su Dievu. Pagal Psalmių 50:4, Dovydas maldavo: „Visai nuplauk mane nuo mano kaltės ir apvalyk mane nuo mano nuodėmės.“
Mes taip pat galime nuolankiai prašyti, kad Jehova padėtų pažaboti neteisingus polinkius. Tai sustiprins mus, kad galėtume įveikti įsišaknijusią silpnybę, ir padės mums vengti nuodėmės. Jeigu ji pasikartoja, mes turime vėl kreiptis į Jehovą su prašymais, kad jis padėtų mums toliau kovoti.
[Iliustracijos 7 puslapyje]
Maldose, sakomose grupės vardu, turi būti pabrėžiamos Raštu pagrįstos viltys ir bendri dvasiniai tikslai