Galaado absolventai trokšta skleisti gerąją naujieną
„PATS nuostabiausias dalykas, kokį mes galėjome kada nors įsivaizduoti.“ Taip apie savo misionierišką tobulinimąsi galvojo Andersas ir Amalija Grotai. Jie išreiškė visų 97-osios Sargybos bokšto biblinės Galaado mokyklos laidos 48 absolventų jausmus žodžiais: „Galaado studijos sužadino ir paruošė mus, taigi mes trokštame vykti į savo naujas paskirtas vietas.“
Mes galime pajusti šį džiaugsmą iš studentų atsiliepimų apie baigiamąją programą; ta proga 1994 metų rugsėjo 4 dieną susirinko 6420 dalyvių.
„Vadovaujančiosios korporacijos narys Teodoras Jaračas programą pradėjo tema ‛Mokomi Jehovos’, — pasakė Deividas Abelis ir jo žmona Keli. — Niekada nepamiršime to, ką pasakė brolis Jaračas: ‛Mes turime pripažinti savo menkumą, palyginus su Jehova’, — jis priminė tai ir pailiustravo svaria pamoka, esančia Jobo knygos 38 ir 39 skyriuose. Jis pažymėjo, kad nors Galaado mokykloje mes ir papildėme savo žinias, tačiau dar nežinome atsakymų į visus klausimus, todėl turime toliau studijuoti Dievo Žodį.“
Kristijanas ir Andžel Kofi pasakė: „Mums padarė įspūdį Makso Larsono kalba ‛Kokia yra gero pamato vertė?’ Patiko, kaip jis palygino mus su statiniu, kuriam reikalingas gilus pamatas kietoje žemėje, kad galėtų atlaikyti net žemės drebėjimą. Uoliai studijuodami, mes galime išugdyti artimesnius santykius su Jehova ir pagrįsti savo tikėjimą giliu žinojimu, kad būtume pajėgūs išlikti tvirti sunkumų metu.“
„Ilgam įsimins mokyklos prezidento Miltono Henšelio kalba ‛Laukai prinokę pjūčiai’, — pažymėjo Garis ir Lin Elfersai. — Pagrindinė Rašto vieta, Jono 4:35-38, pabrėžė, kokią privilegiją mes turime vykti į laukus, kuriuose jau buvo sėję ankstesni darbininkai. Mums tai bus akstinas dirbti su įsitikinimu, kad delsti negalima.“ Sutikdami su tuo, Janas ir Sirpa Vaatolos pastebėjo: „Brolio Henšelio pateikti naujausi pranešimai iš Baltijos šalių mus paskatino dar labiau laukti pjūties, kuri dar priešakyje. Augimas Estijoje sudarė 51 procentą, Latvijoje — 106 procentus, o Lietuvoje — 51 procentą. Kokios jaudinančios naujienos! Ten broliai meldžia Šeimininko atsiųsti daugiau darbininkų. Mums buvo ypač džiugu tai išgirsti, nes mūsų paskyrimo vieta yra Estija!“
„Joelis Adamsas pasakė kalbą tema ‛Pasitikėk Jehova’, — prisiminė Kevinas ir Evelina Kortinos. — Jis patarė, kad mes niekada negalvotume, jog kartais galime pasitikėti Jehova, o kartais — pasikliauti savo pačių išmintimi. Savo paskyrime mes sutiksime daug iššūkių — sveikatos, maisto, kalbos, papročių ir kitų problemų. Visa tai iš mūsų pareikalaus pasitikėti Jehova.“
Po to Geritas Lešas, Vadovaujančiosios korporacijos narys, išvystė temą „Nesiliauk atspindėjęs Jehovos gailestingumo“. Alenas ir En Mari Gokaviai pasakė: „Jis pabrėžė, kad gailestingumo rodymas kitiems misionieriams ir tiems, su kuriais mes dalijamės gerąja naujiena, yra krikščioniško brandumo požymis. Paskyrimas į užsienį reikalauja pasiaukojimo, bet jei neturėsime gailestingumo, mūsų auka bus mažai ko verta“ (Mato 9:13). Peteris ir Fler Hupstonai pridūrė: „Brolis Lešas pasakė, kad mūsų broliams ir seserims mes turime būti taip pat gailestingi ir žiūrėti į juos lyg pro kitą žiūrono galą, kad jų klaidos mūsų akyse būtų sumenkintos, o ne padidintos.“
„Po to Džekas Redfordas, vienas iš Galaado dėstytojų, kalbėjo tema ‛Ar tu gali priimti perspėjimą?’ — prisiminė Maikas ir Šeri Minskiai. — Jis pažymėjo, kad išdidumas trukdo paklusti įspėjimui, ir jei į patarimą mes reaguojame per daug jautriai, netenkame jo naudos. Tada jis pateikė keletą praktiškų pamokymų, pagrįstų Raudų 3:27-31 (ŠvR).“ Čarlsas ir Joana Heldai pridūrė: „Dažniausiai mes nepastebime savo klaidų; todėl jei esame perspėjami, vertinkime tai kaip priemonę atverti mūsų akis dalykams, kurių nematėme anksčiau. Įspėjimas ar patarimas nuo Jehovos yra jo meilės mums įrodymas.“
Kenetas ir Lizbet Ardšelai pasakė: „Kitas dėstytojas, Julisas Glasas, kalbėjo tema ‛Įgyk praktišką išmintį, kuri veda į gyvenimą’. Jis paklausė: ‛Kaip jūs pritaikysite tai, ko išmokote?’ Po to jis pateikė iliustraciją, pagrįstą Patarlių 30:24-26, apie mažą uolinį barsuką, kurį Jehova visiškai pritaikė gyvenimo sąlygoms. Antra vertus, mes nesame instinktyviai išmintingi, todėl turime patys siekti išminties. Jehova aprūpino mus visomis tam reikalingomis priemonėmis. Jei vis glaudžiau suartėsime su juo ir vienas su kitu meilėje, mes nuveiksime daug.“
Pagrindinė kalba
„Brolis Karlas F. Kleinas, Vadovaujančiosios korporacijos narys, su mumis šiltai apsvarstė 18-ą psalmę savo kalboje ‛Deimantas tarp deimantų’, — pasakė Džėjus ir Gven Abražinskai. — Jis nušvietė, kaip didžiai psalmininkas Dovydas brangino Jehovą, ir kaip jis mylėjo Dievo Žodį.“ „Brolis Kleinas padalino psalmę į tris dalis, — pastebėjo Keitas ir Dona Hornbakai. — Pirma dalis (2—7 eilutės) parodo, kaip Dovydas brangino Dievo kūrybą, 2-oje dalyje (8—11 eilutės) kalbama apie tai, kaip jis brangino Dievo įstatymus, o 3-ia dalis (12—15 eilutės) primena mums, kad, kaip ir Dovydas, mes turėtume siekti gerų santykių su Jehova.“
„Mums patiko priminimas apie gyvybiškai svarbią Jehovos baimę, norint vengti daryti bloga. Ji padeda mums siekti daryti tai, kas tyra jo akyse“, — pasakė Deividas ir Reilen Longai. Frankas ir Vibeka Mesenai pritarė jiems. „Brolio Kleino paaiškinimai apie tai, kokie naudingi Jehovos priminimai, įstatymai ir nurodymai, gražiai apibendrino tai, ko mes išmokome Galaade, — pasakė jie. — Tai netgi paskatino mus siekti dar didesnio prisirišimo prie Dievo Žodžio ateityje ir vertinti jį kaip dėželę su brangenybėmis.“
Po pagrindinės kalbos studentai gavo diplomus, ir buvo paskelbtos jų paskyrimų į užsienį vietos. Pietų pertraukai pasibaigus, visi susirinko į popietinę programą. Absolventai atsakinėjo į klausimus, kurie buvo užduoti sutrumpintos Sargybos bokšto studijos metu.
„Sueiga buvo pratęsta absolventų programa ‛Išmokyti būti Karalystės skelbėjais visoje žemėje’, — prisiminė Bobas ir Šenon Lakatos. — Pirmoje programos dalyje buvo pasidalinta studentų skelbimo patirtimi, sukaupta per penkis mokymosi mėnesius. Šioje dalyje dėmesys buvo sutelktas į sumanų klausimų panaudojimą mūsų tarnyboje. Interviu dalyje išgirdome apie veiksmingus būdus, kaip įveikti misionieriško gyvenimo iššūkius bei aplinkybių pasikeitimą. Skaidrių apie Kosta Rikos, Indijos ir Malavio šalis peržiūrėjime buvo mažu mastu apžvelgta pasaulinė Jehovos organizacija.“
„Drama ‛Būk teokratiškas, ne pasaulietiškas’ pailiustravo, kokį blogą poveikį gali daryti kai kurie pasaulietiški, nepriklausomai mąstantys giminaičiai“, — pažymėjo Džesi ir Mišelė Dunkanai. „Ji parodė, kad krikščionys turi pripažinti teokratijos vadovavimą ir nurodymus, kaip būtinus bei naudingus“, — papildė Venselas ir Keli Koulai.
Baigiamąja giesme ir malda buvo užbaigta maloni programa. Absolventai išsiskirstė nekantriai laukdami išvykimo į jiems paskirtas vietas 18-oje užsienio šalių, o jų mintys buvo tinkamai išreikštos šiais Tomio ir Jaelės Kaukų atsisveikinimo žodžiais: „Mes labai trokštame vykti į savo paskyrimo vietą ir įgyvendinti tai, ko išmokome. Gavome tiek daug — dabar mūsų eilė duoti.“
[Iliustracija 30 puslapyje]
97-oji Sargybos bokšto biblinės Galaado mokyklos laida
Žemiau eilės sunumeruotos pradedant priekine ir baigiant galutine, o vardai kiekvienoje eilėje surašyti iš kairės į dešinę.
1) Dž. Hongas; D. Hong; A. Grot; E. Kortina; Š. Lakatos; D. Hornbak; L. Asevedo; A. Kofi. 2) L. Elfers; E. Gokavi; L. Ardšel; G. Abražinskas; K. Not; T. Lizer; K. Abel; D. Abelis. 3) M. Dunkan; A. Gokavi; J. Held; F. Hupston; B. Lakatos; R. Long; Š. Minski; E. Asevedo. 4) K. Ardšelas; J. Kauko; S. Vaatola; K. Kortina; N. Karson; M. Minskis; G. Lizeris; K. Koula. 5) Dž. Dunkanas; Dž. Abražinskas; J. Vaatola; F. Mesenas; V. Mesen; D. Longas; K. Karsonas; G. Elfersas. 6) T. Kauko; P. Hupstonas; Č. Heldas; A. Grotas; K. Hornbakas; V. Koula; D. Notas; K. Kofi.