Negailėkite jėgų savo šeimai išgelbėti

„Auklėkite juos drausmindami ir mokydami Viešpaties [„Jehovos“, NW] vardu“ (EFEZIEČIAMS 6:4).

1, 2. Su kokiais sunkumais susiduria šiandien tėvai?

VIENAS populiarus žurnalas tai pavadino perversmu. To žurnalo straipsnyje buvo aprašyti nerimą keliantys pokyčiai, kurie pasireiškė šeimoje paskutiniais metais. Kaip ten buvo sakoma, tie pokyčiai — tai „skyrybų, pakartotinių vedybų bei pakartotinių skyrybų, nesantuokinių vaikų gimimo epidemijos ir naujų įtampos priežasčių nesuirusiose šeimose pasekmė.“ Tokie sunkumai ir įtampa nestebina, kadangi Biblija išpranašavo, jog šiomis „paskutinėmis dienomis“ žmonės gyvens „sunkius laikus“ (2 Timotiejui 3:1-5).

² Todėl šiandien tėvai susiduria su sunkumais, kurių nežinojo ankstesnės kartos. Nors kai kurie iš mūsų tėvų dievobaimingai auklėjo savo vaikus „nuo kūdikystės“, daugelis šeimų tik neseniai pradėjo ‛gyventi tiesoje’ (2 Timotiejui 3:15, NW; 3 Jono 4). Jų vaikai jau galėjo būti vyresni, kai tėvai pradėjo juos mokyti Dievo kelių. Be to, tarp mūsų daugėja šeimų, kuriose tėra vienas gimdytojas arba yra tik įtėviai. Kad ir kokios būtų tavo aplinkybės, verta taikyti apaštalo Pauliaus patarimą: „Auklėkite juos drausmindami ir mokydami Viešpaties [„Jehovos“, NW] vardu“ (Efeziečiams 6:4).

Krikščionys-tėvai ir jų vaidmuo

3, 4. a) Kokie veiksniai sumenkino tėvo vaidmenį? b) Kodėl krikščionys-tėvai turi būti daugiau negu tik šeimos išlaikytojai?

³ Įsidėmėk, kad Paulius savo žodžiais Efeziečiams 6:4 pirmiausia kreipiasi į „tėvus“. Vienas rašytojas aiškina, kad ankstesnių kartų „tėvai buvo atsakingi už savo vaikų moralinį ir dvasinį auklėjimą; tėvai buvo atsakingi už savo vaikų mokymą. ... Bet pramonės revoliucija sunaikino šį artimumą; tėvai paliko savo fermas ir parduotuves, paliko savo namus, kad galėtų dirbti gamyklose, o vėliau įstaigose. Motinos ėmėsi daugelio tų pareigų, kurios anksčiau priklausė tėvui. Tėvystė palaipsniui tapo abstrakčia sąvoka.“

⁴ Krikščionys-vyrai, nepasitenkinkite tuo, kad jūs tik išlaikote šeimą, o visą savo vaikų mokymą ir auklėjimą paliekate savo žmonoms. Patarlių 24:27 tėvai senovės laikais buvo raginami: „Atlik lauke savo darbą ir rūpestingai įgyvenk savo dirvą; paskui galėsi statyti savo namus.“ Panašiai ir šiandien, kad uždirbtum pragyvenimui, tu, kaip vyras, galbūt turi ilgai ir sunkiai dirbti (1 Timotiejui 5:8). Tačiau po to skirk laiko ‛savo namams statyti’ — emociniu ir dvasiniu atžvilgiu.

5. Kaip gali krikščionės-žmonos dirbti dėl savo šeimos išgelbėjimo?

⁵ Krikščionės-žmonos, jūs taip pat turite sunkiai dirbti dėl savo šeimos išgelbėjimo. Patarlių 14:1 sakoma: „Išmintinga moteriškė stato savo namus.“ Kaip santuokiniai partneriai, tu ir tavo vyras turite dalytis atsakomybe mokydami savo vaikus (Patarlių 22:6; Malachijo 2:14). Tai gali būti ir jūsų vaikų drausminimas, jų paruošimas krikščioniškoms sueigoms bei lauko tarnybai, ar netgi vadovavimas šeimos studijai, kada to negali atlikti vyras. Jūs taip pat galite daug padaryti mokydamos savo vaikus šeimininkavimo įgūdžių, gerų manierų, fizinės higienos ir daugelio kitų naudingų dalykų (Titui 2:5). Kai vyrai ir žmonos kartu dirba tuo būdu, jie gali geriau patenkinti savo vaikų poreikius. Kokie kai kurie šie poreikiai?

Rūpintis jų emociniais poreikiais

6. Kokį vaidmenį atlieka tėvai ir motinos, ugdydami savo vaikus emociniu požiūriu?

⁶ Kai ‛motina globoja savo kūdikius’, jie jaučiasi sveiki, saugūs, mylimi (1 Tesalonikiečiams 2:7; Psalmių 21:10). Nedaugelis motinų gali susilaikyti, neparodydamos perdėto dėmesio savo mažyliams. Pranašas Izaijas paklausė: „Argi gali moteriškė užmiršti savo kūdikį, kad nepasigailėtų savo įsčios sūnaus?“ (Izaijo 49:15). Todėl emociniam vaiko vystymuisi motinos vaidmuo labai svarbus. Tačiau šiuo požiūriu ir tėvas vaidina svarbų vaidmenį. Patarėjas šeimos klausimais Polas Luisas sako: „Aš nepažįstu nė vieno socialinės srities darbuotojo, kuriam kada nors nepilnametis [nusikaltėlis] būtų pasakęs, kad jo santykiai su savo tėvu geri. To nepasakė nė vienas — iš šimtų.“

7, 8. a) Koks yra tvirtų ryšių tarp Jehovos Dievo ir jo Sūnaus įrodymas? b) Kaip gali tėvas ugdyti meilingus ryšius su savo vaikais?

⁷ Todėl svarbu, kad krikščionis-tėvas rūpestingai ugdytų su savo vaikais meile pagrįstus ryšius. Paimkime kaip pavyzdį Jehovą Dievą ir Jėzų Kristų. Jėzui krikštijantis, Jehova pareiškė: „Tu mano mylimasis Sūnus, tavimi aš gėriuosi“ (Luko 3:22). Kiek daug pasakyta tais trumpais žodžiais! Jehova (1) pripažino savo Sūnų, (2) atvirai išreiškė savo meilę Jėzui ir (3) parodė Jėzui savo pritarimą. Bet tai buvo ne vienintelis kartas, kai Jehova parodė meilę savo Sūnui. Vėliau Jėzus pasakė savo Tėvui: „[Tu] pamilai mane prieš pasaulio įkūrimą“ (Jono 17:24). Iš tikrųjų argi ne visiems paklusniems sūnums ir dukroms reikia savo tėvų pripažinimo, meilės ir pritarimo?

⁸ Jeigu tu esi tėvas, tai galbūt gali daug padaryti, kad sukurtum meilingus ryšius su savo vaikais, reguliariai parodydamas jiems meilę atitinkamais žodžiais ir veiksmais. Tiesa, kai kuriems vyrams yra sunku parodyti savo prieraišumą, ypač jeigu jie niekada nepatyrė tikros meilės iš savo pačių tėvų. Tačiau netgi nerangus mėginimas išreikšti meilę savo vaikams gali turėti didelį poveikį. Pagaliau juk „meilė ugdo“ (1 Korintiečiams 8:1). Jeigu dėl tavo tėviškos meilės tavo vaikai jaučiasi saugūs, jie bus labiau linkę būti ‛tikri sūnūs ir dukterys’, ir jie jausis visada galį pasitikėti tavimi (Patarlių 4:3).

Rūpintis jų dvasiniais poreikiais

9. a) Kaip dievobaimingi izraelitai-tėvai rūpinosi dvasiniais savo šeimų poreikiais? b) Kokių progų turi krikščionys mokyti savo vaikus neformaliai?

⁹ Vaikai turi ir dvasinių poreikių (Mato 5:3). Mozė ragino izraelitus-tėvus: „Šitie gi žodžiai, kuriuos tau šiandien skelbiu, bus tavo širdyje; juos pasakosi savo sūnums ir apmąstysi juos, sėdėdamas savo namuose ir būdamas kelionėje, atsiguldamas ir atsikeldamas“ (Pakartoto Įstatymo 6:6, 7). Jeigu tu krikščionis-tėvas, tu gali daug ko neformaliai pamokyti savo vaiką, pavyzdžiui, „būdamas kelionėje“. Kai su visa šeima kur nors važiuojate automobiliu, einate pirkinių ar būdami krikščioniškoje tarnyboje skelbiate su savo vaikais nuo durų prie durų, — turite gerą progą mokyti juos tokioje laisvoje aplinkoje. Valgymo laikas ypač tinka šeimos pokalbiams. „Mes išnaudojame valgymo laiką, kad pakalbėtume apie tai, kas įvyko per dieną“, — paaiškina viena motina.

10. Kodėl kartais šeimos studija sudaro sunkumų ir kam turi būti pasiryžę tėvai?

¹⁰ Tačiau tavo vaikams taip pat gyvybiškai svarbus ir sistemingas mokymas — reguliari biblinė studija. Reikia pripažinti, kad „paikybė įrišta vaiko širdyje“ (Patarlių 22:15). Kai kurie tėvai sako, kad jų vaikai gali lengvai sužlugdyti šeimos studiją. Kaip? Nenustygdami ir nuobodžiaudami, krėsdami erzinančias išdaigas (pavyzdžiui, išdykaudami su jaunesniais broliais ar sesutėmis) arba apsimesdami, jog nežino pagrindinių Biblijos tiesų. Jeigu prieinama iki varžybų, kieno valia stipresnė, tai turi nugalėti tėvų valia. Krikščionys-tėvai neturi pasiduoti ir leisti, kad vaikai viešpatautų šeimoje.

11. Kaip galima padaryti šeimos studiją džiaugsmingą?

¹¹ Jeigu jūsų vaikams nepatinka šeimos studija, galbūt čia galima ką nors pakeisti. Pavyzdžiui, ar studija nepanaudojama kaip dingstis priminti jūsų vaikams jų paskutinius nusižengimus? Galbūt būtų geriausia tokias problemas apsvarstyti asmeniškai. Ar jūsų šeimos studija vyksta reguliariai? Jeigu jūs praleidžiate ją dėl mėgstamos televizijos laidos ar sporto įvykio, tai tikriausiai jūsų vaikai į tą studiją nežiūrės labai rimtai. Ar jūs rimtai ir entuziastingai nusiteikę, kai vedate studiją? (Romiečiams 12:8). Taip, studija turėtų teikti džiaugsmą. Stenkitės įtraukti į ją visus savo vaikus. Turėkite teigiamą ir ugdantį požiūrį, nuoširdžiai girkite vaikus už jų dalyvavimą. Neužtenka tik paviršutiniškai aptarti medžiagą; stenkitės pasiekti jų širdis (Patarlių 23:15).

Auklėti teisumui

12. Kodėl drausminimas ne visada turi būti tik fizinis baudimas?

¹² Vaikams taip pat yra būtinas auklėjimas. Kaip tėvai, jūs turite nustatyti jiems ribas. Patarlių 13:24 sakoma: „Kas gailisi rykštės, nekenčia savo sūnaus; o kas jį myli, nuolat laiko drausmėje.“ Tačiau Biblijoje nesakoma, kad drausminimas visada turi būti tik kaip fizinis baudimas. Patarlių 8:33 pareiškiama: „Klausykitės drausmės“, ir mums sakoma, kad „daugiau padeda sudraudimas gudriam kaip šimtas kirčių paikam“ (Patarlių 17:10).

13. Kaip vaikas turi būti drausminamas?

¹³ Kartais gali būti tinkama ir fizinė bausmė. Bet jeigu baudžiama su įtūžiu, baudimas gali būti perdėtas ir nevaisingas. Biblija perspėja: „O jūs, tėvai, neerzinkite savo vaikų, kad jie nepasidarytų baukštūs“ (Kolosiečiams 3:21). Iš tikrųjų „vien priespauda privers ir išmintingą žmogų elgtis paikai“ (Ekleziasto 7:7, NW). Sudirgintas vaikas gali net sukilti prieš teisingas normas. Todėl tėvai turi naudotis Šventuoju Raštu, norėdami sudrausminti savo vaikus teisumui, ir tai daryti tvirtai, bet santūriai (2 Timotiejui 3:16). Dievobaimingas drausminimas turi būti atliekamas su meile ir švelnumu. (Palygink 2 Timotiejui 2:24, 25.)a

14. Ką turi daryti tėvai, jeigu jie jaučia, kad pasiduoda įniršiui?

¹⁴ Žinoma, „mes visi dažnai nusižengiame“ (Jokūbo 3:2). Netgi tėvai, paprastai mylintys savo vaikus, gali neišlaikyti akimirkos įtampos ir pasakyti ką nors nemalonaus arba parodyti įniršį (Kolosiečiams 3:8). Jeigu taip įvyktų, neleisk, kad saulė nusileistų, tavo vaikui dar tebekenčiant arba tau pačiam tebesant susierzinimo būsenoje (Efeziečiams 4:26, 27). Išspręsk reikalą su savo vaiku, ir jeigu tai atrodytų reikalinga, atsiprašyk. (Palygink Mato 5:23, 24.) Parodydamas tokį nuolankumą, tu gali suartėti su savo vaiku. Jeigu tu jauti, kad negali susivaldyti ir greitai pasiduodi įniršiui, ieškok paskirtų susirinkimo vyresniųjų pagalbos.

Šeimos, kuriose tėra vienas gimdytojas arba įtėviai

15. Kaip gali būti suteikta pagalba vaikams, gyvenantiems šeimose su vienu gimdytoju?

¹⁵ Tačiau ne visi vaikai turi abiejų tėvų paramą. Jungtinėse Valstijose kas ketvirtas vaikas yra auklėjamas tik vieno gimdytojo. „Našlaičiai“ buvo žinomi bibliniais laikais, ir Rašte nuolat minima, kad būtina jais rūpintis (Išėjimo 22:22). Šiandien krikščioniškos šeimos, kuriose tik vienas gimdytojas, panašiai susiduria su spaudimu ir sunkumais, bet jos guodžiasi mintimi, kad Jehova yra „našlaičių tėvas ir našlių globėjas“ (Psalmių 67:6). Krikščionys yra skatinami „šelpti našlaičius ir našles jų sielvarte“ (Jokūbo 1:27). Bendratikiai gali daug padėti šeimoms su vienu gimdytoju.b

16. a) Kaip gali padėti savo šeimai tas, kuris auklėja vaiką vienas? b) Kodėl drausminimas gali būti sunkus, tačiau kodėl jis būtinas?

¹⁶ Jeigu tu auklėji savo vaiką vienas, kaip tu gali padėti savo šeimai? Tau reikia rūpintis bibline šeimos studija, sueigų lankymu ir lauko tarnyba. Tačiau drausminimas gali būti ypač sunki užduotis. Galbūt tu dar tebesielvartauji dėl savo mylimo santuokinio partnerio mirties. O gal kovoji su tave apėmusiu kaltės ar pykčio jausmu dėl iširusios santuokos. Jeigu pagal skyrybų nuosprendį rūpintis vaikais pavesta jums abiems, tai tu galbūt netgi bijaisi, kad tavo vaikas mieliau būna su tavo partneriu, su kuriuo išsiskyrei arba kuris gyvena atskirai. Tokiomis aplinkybėmis gali būti emociniu atžvilgiu sunku santūriai drausminti savo vaiką. Tačiau Biblijoje mums sakoma, kad „vaikas gi, paliktas savo valiai, daro gėdos savo motinai“ (Patarlių 29:15). Todėl nepasiduok kaltės jausmui, sąžinės graužimui ar savo ankstesnio sutuoktinio emociniam spaudimui. Nusistatyk pagrįstas ir tvirtas normas. Nepažeisk Biblijos principų (Patarlių 13:24).

17. Kaip gali šeimos narių vaidmuo šeimose su vienu gimdytoju pasidaryti neaiškus, ir kaip galima to išvengti?

¹⁷ Sunkumai gali iškilti, kai likusi viena motina elgiasi su savo sūnumi kaip su sutuoktinio pakaitu — kaip su namų šeimininku, arba dukrą laiko patikėtine ir užkrauna jai savo asmenines problemas. Taip elgtis netinka, ir tai trikdo vaiką. Kai tėvų ir vaikų vaidmenys nebeaiškūs, drausmė griūva. Parodyk aiškiai, kad tu esi tėvas. Jeigu tau, kaip motinai, reikalingas Biblija pagrįstas patarimas, kreipkis pagalbos į vyresniuosius arba į subrendusią vyresnę seserį. (Palygink Titui 2:3-5.)

18, 19. a) Su kokiais sunkumais susiduria šeimos, kuriose vaikai gyvena su įtėviais? b) Kaip tokiose šeimose tėvai ir įtėviai gali parodyti išmintį ir įžvalgumą?

¹⁸ Su sunkumais susiduria ir šeimos, kuriose vaikai gyvena su įtėviais. Kaip dažnai įtėviai suvokia, greitas prisirišimas būna retas. Pavyzdžiui, įvaikiai gali reaguoti gana jautriai, kai mato, jog pirmenybė teikiama tikriesiems vaikams. (Palygink Pradžios 37:3, 4.) Iš tikrųjų įvaikius gali graužti širdgėla dėl vieno iš tėvų mirties ir baimė, jog parodydami meilę įtėviams, jie kažkaip pasirodys neištikimi savo tikrajam tėvui ar motinai. O pastangos imtis reikalingų drausminimo priemonių gali būti sutiktos su nuožmia užuomina: ‛Tu nesi tikrasis mano tėvas (ar tikroji motina)!’

¹⁹ Patarlių 24:3 (ŠvR) sakoma: „Namai yra statomi išminties pagrindais ir protu jie yra išlaikomi.“ Todėl kad tokia šeima, kur tėra vienas tikrasis tėvas, būtų laiminga, visi turi parodyti išmintį ir įžvalgumą. Per laiką vaikai turi suprasti tą skausmingą faktą, kad dalykai pasikeitė. Įtėviai taip pat turi mokytis būti kantrūs bei užjaučiantys ir neskubėti įsižeisti, jeigu atrodo, kad juos atmeta (Patarlių 19:11; Ekleziasto 7:9). Prieš imdamasis drausmintojo vaidmens, pasistenk susidraugauti su įvaikiu. Kol gerų ryšių su juo dar nėra, kai kurie gali nuspręsti, kad drausminimu geriau užsiimti tikrajam tėvui arba motinai. Iškilus įtampai, reikia siekti savitarpio supratimo. „Kurie gi daro visa pasitarę, tie išminties vedami“, — sakoma Patarlių 13:10.c

Toliau negailėk jėgų savo šeimai išgelbėti!

20. Ką turėtų ir toliau daryti krikščioniškų šeimų galvos?

²⁰ Tvirtos krikščioniškos šeimos nėra joks atsitiktinumas. Jūs, šeimos galvos, turite toliau negailėti jėgų savo šeimoms išgelbėti. Būkite budrūs, atkreipkite dėmesį į nesveikus bruožus arba pasaulietiškus polinkius. Būkite geras pavyzdys kalba, elgesiu, meile, tikėjimu ir skaistumu (1 Timotiejui 4:12). Parodykite Dievo dvasios vaisius (Galatams 5:22, 23). Kantrumas, atidumas, atlaidumas ir švelnumas sustiprins jūsų pastangas mokyti savo vaikus Dievo kelių (Kolosiečiams 3:12-14).

21. Kaip gali būti namuose išlaikyta šilta, džiaugsminga atmosfera?

²¹ Dievo padedami, stenkitės išlaikyti džiaugsmingą ir širdingą savo šeimos dvasią. Praleiskite laiką kartu su visa šeima, stengdamiesi bent kartą per dieną susėsti valgyti už stalo kartu. Krikščioniškos sueigos, lauko tarnyba ir šeimos studija taip pat būtinos. Tačiau taip pat yra „metas juoktis... ir metas šokti“ (Ekleziasto 3:1, 4). Taip, planuok ugdančio poilsio laiką. Muziejų, zoologijos sodų ir panašių vietų lankymas džiugina visą šeimą. Arba jūs galite išjungti televizorių ir pagiedoti, pasiklausyti muzikos, pažaisti žaidimus ir pasikalbėti. Tai gali padėti suartinti šeimą.

22. Kodėl reikėtų negailėti jėgų savo šeimai išgelbėti?

²² Visi krikščionys-tėvai, toliau darykite visa, kas galima, kad visiškai įtiktumėte Jehovai, „nešdami visokių gerų darbų vaisių ir augdami [„tiksliu“, NW] Dievo pažinimu“ (Kolosiečiams 1:10). Savo šeimą statykite ant tvirto paklusnumo Dievo Žodžiui pagrindo (Mato 7:24-27). Ir būkite tikri, kad jūsų pastangos auginti savo vaikus ‛drausminant ir mokant Viešpaties [„Jehovos“, NW] vardu’ bus jo pripažintos (Efeziečiams 6:4).

[Išnašos]

Kaip tu atsakytum?

◻ Kaip gali vyras ir žmona bendradarbiauti ugdydami savo šeimą?

◻ Kokie yra kai kurie vaikų emociniai poreikiai ir kaip galima juos patenkinti?

◻ Kaip gali šeimos galvos mokyti savo vaikus formaliai ir neformaliai?

◻ Kaip gali tėvai drausminti savo vaikus teisumui?

◻ Kas gali būti padaryta naudai tų šeimų, kuriose tik vienas gimdytojas arba kuriose vaikai gyvena su įtėviais?

[Iliustracija 28 puslapyje]

Tėvo meilė ir pripažinimas yra svarbūs vaiko dvasiniam ugdymui