Drąsiai vaikščiok Jehovos keliais

„Laimingas kiekvienas, kuris bijo VIEŠPATIES [„Jehovos“, NW], kuris vaikščioja jo keliais!“ (PSALMIŲ 128:1, NTP [127:1, ŠR]).

1, 2. Kuo yra naudingi bibliniai aprašymai apie ankstyvųjų Jehovos liudytojų žodžius ir darbus?

JEHOVOS Šventasis Žodis pripildytas pranešimų apie jo lojalių tarnų išbandymus ir džiaugsmus. Nojaus, Abraomo, Saros, Jozuės, Deboros, Barako, Dovydo ir kitų patirtis tiesiog sklinda iš Biblijos puslapių. Visi jie buvo realūs žmonės, turintys bendra kažką ypatinga. Jie turėjo tikėjimą Dievu ir drąsiai vaikščiojo jo keliais.

² Ankstyvųjų Jehovos liudytojų žodžiai ir darbai gali būti padrąsinimas mums, kuomet mes stengiamės vaikščioti Dievo keliais. Be to, rodydami nuolankumą Dievui ir sveiką baimę neįtikti jam, mes patirsime laimę. Tai tiesa, nepaisant mus ištinkančių gyvenimo išbandymų, nes inspiruotas psalmininkas giedojo: „Laimingas kiekvienas, kuris bijo VIEŠPATIES [„Jehovos“, NW], kuris vaikščioja jo keliais“ (Psalmių 128:1, NTP [127:1, ŠR]).

Kas yra drąsa

3. Kas yra drąsa?

³ Vaikščioti Jehovos keliais mes turime turėti drąsos. Faktiškai Raštas įsako Dievo tautai parodyti šį bruožą. Pavyzdžiui, psalmininkas Dovydas giedojo: „Būkite drąsūs ir tesustiprėja jūsų širdis, visi, kurie turite vilties Viešpatyje [„Jehovoje“, NW]“ (Psalmių 30:25). Drąsa yra „protinė arba moralinė jėga rizikuoti, iškęsti ir atlaikyti pavojų, baimę ar sunkumą“ (Webster’s Ninth New Collegiate Dictionary). Drąsus žmogus yra stiprus, pasitikįs savimi, narsus. Kad Jehova suteikia savo tarnams drąsos, yra aišku iš apaštalo Pauliaus savo bendradarbiui Timotiejui pasakytų žodžių: „Dievas gi mums davė ne baimės dvasią, bet galybės, meilės ir protingumo Dvasią“ (2 Timotiejui 1:7).

4. Koks yra vienas iš būdų drąsai įgyti?

⁴ Vienas būdas Dievo duodamai drąsai įgyti — tai su malda apmąstyti Jehovos Žodį, Bibliją. Daugelis Biblijoje pateiktų aprašymų padeda mums tapti drąsesniais. Todėl pirmiausia pagalvokime, ko mes galime pasimokyti iš aprašymo Hebrajų Raštuose apie kai kuriuos iš tų, kurie drąsiai vaikščiojo Jehovos keliais.

Drąsa skelbti Dievo žinią

5. Kaip Henocho drąsa gali padėti dabartiniams Jehovos tarnams?

⁵ Henocho drąsa gali padėti šiandieniniams Jehovos tarnams drąsiai pasakoti Dievo žinią. Prieš gimstant Henochui, „buvo pradėta šauktis į Jehovos vardą“ (NW). Kai kurie mokslininkai sako, kad žmonės „pradėjo šventvagiškai“ šauktis Jehovos vardo (Pradžios 4:25, 26; 5:3, 6). Dievo vardas galėjo būti taikomas žmonėms ir net stabams. Taigi, klaidinga religija klestėjo, kai Henochas gimė 3404 metais pr. m. e. Iš tikrųjų, pasirodo, jis buvo vienintelis ‛vaikščiojęs su Dievu’, laikęsis teisingo kelio, suderinto su Jehovos atskleista tiesa (Pradžios 5:18, 24).

6. a) Kokią griežtą žinią paskelbė Henochas? b) Kokį pasitikėjimą mes galime turėti?

⁶ Henochas drąsiai perdavė Dievo žinią, matyt, skelbdamas (Žydams 11:5; palygink 2 Petro 2:5). „Štai, — pareiškė šis vienišas liudytojas, — atėjo Viešpats [„Jehova“, NW] su miriadais savo šventųjų įvykdyti visiems teismo ir nubausti visų bedievių už visus bedieviškus darbus, už visus piktus žodžius, kuriuos prieš jį kalbėjo bedieviai nusidėjėliai“ (Judo 14, 15). Perduodamas tą bedievius pasmerkiančią žinią, Henochas turėjo drąsos vartoti Jehovos vardą. Ir kaip Henochui Dievas davė drąsos paskelbti tą griežtą pranešimą, taip Jehova įgalina Savo šiandieninius Liudytojus drąsiai skelbti Jo žodį lauko tarnyboje, mokykloje ir kitur. (Palygink Apaštalų darbai 4:29-31.)

Drąsa išbandymų metu

7. Kokį drąsos pavyzdį parodė Nojus?

⁷ Nojaus pavyzdys gali mums padėti drąsiai vykdyti teisingus darbus, kai esame bandomi. Jis drąsiai ir su tikėjimu veikė pagal Dievo perspėjimą apie pasaulinį tvaną ir „pasistatė arką savo šeimynai išgelbėti“. Paklusniais bei teisiais veiksmais Nojus pasmerkė netikintį pasaulį už jo piktus darbus ir įrodė jį esant vertą sunaikinti (Žydams 11:7; Pradžios 6:13-22; 7:16). Nojaus veikimo būdo apmąstymas padeda šių dienų tarnams drąsiai įsijungti į tokią teisingą veiklą, kaip krikščioniška tarnyba.

8. a) Su kuo Nojui, kaip „tiesos šaukliui“, teko susidurti? b) Ką Jehova padarys mums, jeigu mes būsime drąsūs teisingumo skelbėjai?

⁸ Jeigu mes einame teisingu keliu, tačiau nežinome, kaip elgtis tam tikro išbandymo metu, melskime išminties, kad galėtume su tuo susidoroti (Jokūbo 1:5-8). Nojaus lojalumas Dievui išbandymo metu parodo, kad įmanoma išbandymus sutikti su drąsa ir pasitikėjimu. Jis atlaikė piktojo pasaulio ir save materializavusių angelų bei jų hibridinių palikuonių spaudimą. Taip, Nojus buvo drąsus „tiesos šauklys“ į sunaikinimą einančiam „senajam pasauliui“ (2 Petro 2:4, 5; Pradžios 6:1-9). Nors jis kalbėjo drąsiai kaip Dievo perspėjimą prieštvaniniams žmonėms skelbiantis šauklys, „[jie] nesusivokė, kol užėjo tvanas ir visus nunešė“ (Mato 24:36-39, NTP). Bet atsiminkime, kad nepaisant persekiojimų ir to, jog daugelis šiandien atmeta Biblija pagrįstą žinią, Jehova palaikys mus, kaip ir Nojų, jeigu mes parodysime panašų tikėjimą ir drąsą kaip teisingumo skelbėjai.

Drąsa paklusti Dievui

9, 10. Kokiais atžvilgiais drąsų paklusnumą parodė Abraomas, Sara ir Izaokas?

⁹ „Dievo [„Jehovos“, NW] draugas“ Abraomas yra puikus drąsaus paklusnumo Dievui pavyzdys“ (Jokūbo 2:23, NTP). Abraomui reikėjo tikėjimo ir drąsos palikti Chaldėjos Ūrą, miestą, pilną materialinių privalumų. Jis tikėjo Dievo pažadu, kad „visos žemės giminės“ bus palaimintos per jį ir kad jo palikuoniui bus duota žemė (Pradžios 12:1-9; 15:18-21). Tikėdamas jis „apsigyveno pažadėtoje žemėje tarytum svetimoje [„kaip ateivis“, ŠvR]“ ir laukė „miesto su tvirtais pamatais“ — dangiškosios Dievo Karalystės, kuriai valdant jis bus prikeltas gyventi žemėje (Žydams 11:8-16).

¹⁰ Abraomo žmona, Sara, turėjo tikėjimą ir drąsos, kurios reikėjo palikti Ūrą, lydėti vyrą į svetimą šalį ir ištverti visus sunkumus, su kuriais galėjo jiems tekti ten susidurti. O, kaip ji buvo apdovanota už savo drąsų paklusnumą Dievui! Nors Sara beveik iki 90-ies metų buvo nevaisingair „nebe to amžiaus“, jai buvo suteikta galia ‛susilaukti palikuonies, nes pasitikėjo Dievu, kuris buvo davęs pažadą’. Po kurio laiko ji pagimdė Izaoką (Žydams 11:11, 12; Pradžios 17:15-17; 18:11; 21:1-7). Praėjus daugeliui metų, Abraomas drąsiai pakluso Dievui ir „atnašavo Izaoką“. Angelo sustabdytas, patriarchas atgavo savo drąsų ir paklusnų sūnų iš mirties „kaip įvaizdį“. Taip jis ir Izaokas pranašiškai pavaizdavo, kad Jehova Dievas atiduos savo Sūnų, Jėzų Kristų, kaip išpirką, kad tikintys jį galėtų turėti amžiną gyvenimą (Žydams 11:17-19; Pradžios 22:1-19; Jono 3:16). Iš tikrųjų, drąsus Abraomo, Saros ir Izaoko paklusnumas turėtų paskatinti mus paklusti Jehovai ir visada vykdyti jo valią.

Drąsa stovėti su Dievo tauta

11, 12. a) Kaip Mozė parodė drąsą Jehovos tautos atžvilgiu? b) Turint omenyje Mozės drąsą, kokį klausimą galima būtų užduoti?

¹¹ Mozė drąsiai stojo engiamos Dievo tautos pusėn. 16 amžiuje prieš mūsų erą patys Mozės tėvai parodė drąsą. Nebijodami karaliaus įsakymo nužudyti žydų naujagimius berniukus, jie paslėpė Mozę ir po to, įdėję jį į skrynelę, paliko tarp nendrių prie Nilo upės kranto. Faraono duktė, suradusi jį, užaugino kaip savo sūnų, nors pirmiausia jis gavo dvasinį auklėjimą savo tėvų namuose. Kaip faraono šeimos narys, Mozė „buvo išmokytas visos Egipto išminties“ ir tapo „galingas žodžiais ir darbais“, stiprus protiniais bei fiziniais sugebėjimais (Apaštalų darbai 7:20-22; Išėjimo 2:1-10; 6:20).

¹² Nepaisydamas materialinių karališkų namų privalumų, Mozė drąsiai nusprendė stoti Jehovos garbintojų, tuo metu egiptiečių vergų, pusėn. Gindamas izraelitą, jis nužudė egiptietį ir po to pabėgo į Madianą (Išėjimo 2:11-15). Maždaug po 40-ies metų jį Dievas panaudojo išvesti izraelitus iš vergijos. Tuomet Mozė „paliko Egiptą ir nepabūgo karaliaus rūstybės“, kuris grasino jam mirtimi už atstovavimą Jehovai Izraelio naudai. Mozė vaikščiojo tarsi regėtų „Neregimąjį“, Jehovą Dievą (Žydams 11:23-29; Išėjimo 10:28). Ar tu turi tokį tikėjimą ir drąsą laikytis Jehovos ir jo tautos, nepaisant sunkumų ir persekiojimo?

Drąsa ‛visiškai sekti Jehova’

13. Kaip Jozuė ir Kalebas parodė drąsos pavyzdžius?

¹³ Drąsūs Jozuė ir Kalebas pateikė įrodymą, kad mes galime vaikščioti Dievo keliais. Jie „visiškai sekė Jehova“ (Skaičių 32:12, NW). Jozuė ir Kalebas buvo tarp 12-os vyrų, pasiųstų apžiūrėti Pažadėtąją žemę. Bijodami jos gyventojų, dešimt žvalgų bandė atkalbėti Izraelį įeiti į Kanaaną. Tačiau Jozuė ir Kalebas drąsiai pasakė: „Jei Viešpats [„Jehova“, NW] yra mums malonus, tai Jis įves mus į tą šalį ir mums tą žemę duos, kurioje pienas ir medus sklysta. Neatsimeskime nuo Viešpaties [„Jehovos“, NW] ir nesibijokite tos žemės žmonių, nes mes juos suvalgysime kaip duoną. Jų apsauga išnyko, o Viešpats [„Jehova“, NW] yra su mumis, nesibijokite jų!“ (Skaičių 14:8, 9, ŠvR). Pritrūkę tikėjimo ir drąsos, tos kartos izraelitai niekada nepateko į pažadėtąją žemę. Tačiau į ją įėjo Jozuė ir Kalebas kartu su nauja karta.

14, 15. a) Kai Jozuė pritaikė savo gyvenime žodžius, užrašytus Jozuės 1:7, 8, ką jis ir izraelitai patyrė? b) Kokią drąsos pamoką mes gauname iš Jozuės ir Kalebo?

¹⁴ Dievas pasakė Jozuei: „Būk stiprus ir labai drąsus, kad laikytumei ir vykdytumei visą įstatymą, kurį tau mano tarnas Mozė davė; nenukrypk nuo jo nei dešinėn, nei kairėn, kad būtumei išmintingas visame, ką darai. Teneatstoja šito įstatymo knyga nuo tavo burnos, bet apie tai mąstysi per dienas ir naktis, kad laikytumei ir darytumei visa, kas joje parašyta; tuomet tu eisi tiesiai savo keliu ir elgsies išmintingai“ (Jozuės 1:7, 8).

¹⁵ Jozuei pritaikant gyvenime tuos žodžius, Jerichas ir kiti miestai krito prieš izraelitus. Dievas netgi saulę privertė sustoti, kad ji šviestų, kol izraelitai pasiekė pergalę prie Gibeono (Jozuės 10:6-14). Patekęs į pavojų prieš suvienytas priešo pajėgas „iš taip didelio žmonių skaičiaus kaip smiltys, esančios jūros krante“, Jozuė veikė drąsiai, ir vėl Jehova padarė Izraelį nugalėtoju (Jozuės 11:1-9). Nors mes esame netobuli žmonės, kaip Jozuė ir Kalebas, mes galime sekti Dievu visiškai, ir Dievas gali suteikti mums galią drąsiai vaikščioti jo keliais.

Drąsa pasitikėti Dievu

16. Kaip parodė drąsą Debora, Barakas ir Jahelė?

¹⁶ Drąsus pasitikėjimas Dievu yra atlyginamas, kaip parodo įvykiai dienų, kai teisingumą Izraelyje vykdė teisėjai (Rutos 1:1). Pavyzdžiui, teisėjas Barakas ir pranašė Debora drąsiai pasitikėjo Dievu. Kanaaniečių karalius Jabinas engė Izraelį 20 metų, ir Jehova pastūmėjo Deborą patarti Barakui surinkti 10000 vyrų ant Taboro kalno. Jabino kariuomenės vadas, Sisara, nuskubėjo prie užliejamo Kisono upelio slėnio, įsitikinęs, kad šioje lygioje vietoje Izraelio vyrai negalės lygintis su jo armija ir jos 900 vežimų, apginkluotų geležiniais pjautuvais ant ratų. Kai izraelitai įžygiavo į slėnio lygumą, Dievas veikė jų naudai, ir staigus potvynis pavertė kovos lauką klampyne, kurioje Sisaros vežimai negalėjo pajudėti iš vietos. Barako vyrai įgavo persvarą, ir taip buvo „visa Sisaros kariuomenė iškapota“. Sisara pabėgo į Jahelės padangtę, tačiau jam bemiegant ji išdrįso nužudyti jį, perverdama jo smilkinius palapinės vinimi. Tiksliai pagal Deboros pranašiškus žodžius Barakui, pergalės „garbė“ teko moteriai. Kadangi Debora, Barakas ir Jahelė drąsiai pasitikėjo Dievu, Izraelyje „buvo ramu visus 40 metų“ (Teisėjų 4:1-22; 5:31, ŠvR).

17. Kokį drąsaus pasitikėjimo Jehova pavyzdį davė teisėjas Gedeonas?

¹⁷ Teisėjas Gedeonas drąsiai pasitikėjo Jehova Dievu, kai madianiečiai ir kiti užėmė Izraelį. Nors maždaug 135000 įsiveržėlių skaičiumi buvo gausesni, 32000 izraelitų kovotojų vis dėlto galėjo būti linkę laikyti Dievo duotą pergalę savo nuopelnu. Todėl Jehovos nurodymu Gedeonas sumažino savo pajėgas iki trijų būrių po 100 vyrų (Teisėjų 7:1-7, 16; 8:10). Kai tie 300 apsupo madianiečių stovyklą, kiekvienas jų turėjo po trimitą ir po ąsotį su jame esančiu fakelu. Gavę signalą, jie ėmė trimituoti savo trimitais, sudaužė ąsočius, iškėlė aukštai liepsnojančius deglus ir šaukė: „Jehovos kalavijas ir Gedeono!“ (Teisėjų 7:20, NW). Išsigandę madianiečiai ėmė bėgti ir buvo nugalėti. Tokie įvykiai turėtų mus įtikinti, kad drąsus pasitikėjimas Jehova šiandien taip pat atlyginamas.

Drąsa gerbti Jehovą ir palaikyti švarų garbinimą

18. Ką drąsiai padarė Dovydas tą kartą, kai užmušė Galijotą?

¹⁸ Kai kurie Biblijos pavyzdžiai suteikia drąsos gerbti Jehovą ir palaikyti švarų garbinimą. Jaunasis Dovydas, kuris drąsiai gelbėdavo savo tėvo avis, įrodė esąs drąsus prieš filistinų milžiną Galijotą. „Tu ateini pas mane su kardu, ietimi ir skydu, — pasakė Dovydas. — Bet aš ateinu pas tave vardan Viešpaties Visagalio [„su kareivijų Jehovos vardu“, NW] išdėstytųjų Izraelio pulkų Dievo, kurį tu išpeikei. Šiandien paduos tave Viešpats į mano rankas, kad aš tave nugalėčiau, tavo galvą nukirsčiau..., kad visas pasaulis sužinotų, izraelitus Dievą turinčius, ir kad visas šitas susirinkimas suprastų, Viešpatį ne kardais ir ietimis kovojantį, nes kariavimas yra Viešpaties ir Jis paduos jus į mūsų rankas“ (1 Samuelio 17:32-37, 45-47, ŠvR). Su Dievo pagalba Dovydas drąsiai pagerbė Jehovą, užmušė Galijotą ir taip atliko gyvybiškai svarbų vaidmenį pašalinant filistinų keliamą grėsmę švariam garbinimui.

19. Kokį projektą įvykdyti Saliamonui reikėjo drąsos ir kaip jo požiūris gali būti pritaikomas mūsų dienomis?

¹⁹ Kai karaliaus Dovydo sūnus Saliamonas ruošėsi statyti Dievo šventyklą, jo pagyvenęs tėvas ragino jį: „Elkis kaip vyras, būk drąsus ir padaryk; nebijok ir nenusigąsk, nes Viešpats [„Jehova Dievas“, NW], mano Dievas, bus su tavim, nepaliks ir nepames tavęs, kolei nepabaigsi viso Viešpaties [„Jehovos“, NW] namų tarnybos darbo“ (1 Kronikų 28:20). Drąsiai veikdamas, Saliamonas sėkmingai užbaigė šventyklą. Kai teokratinė statybos programa šiandien pasirodo per sunki, prisiminkime Dovydo žodžius: „Elkis kaip vyras, būk drąsus ir padaryk.“

20. Kokiu atžvilgiu karalius Asa buvo drąsus?

²⁰ Karalius Asa, trokšdamas gerbti Dievą ir palaikyti švarų garbinimą, pašalino Jude stabus ir išvarė šventyklos kekšininkus. Jis taip pat pašalino savo atskalūnę senelę iš jos aukštų pareigų ir sudegino jos „bjauriausią statulą“ (3 Karalių 15:11-13). Taip, Asa „pasidarė drąsus ir sunaikino stabus iš visos Judo žemės ir iš Benjamino, ir iš Efraimo kalno miestų, kuriuos buvo paėmęs, ir pašventino Viešpaties [„Jehovos“, NW] altorių, buvusį ties Viešpaties [„Jehovos“, NW] prieangiu“ (2 Kronikų 15:8). Ar tu drąsiai atmeti atskalūniškumą ir palaikai švarų garbinimą? Ar tu panaudoji savo materialinius išteklius Karalystės interesams plėsti? Ar tu stengiesi gerbti Jehovą reguliariai dalyvaudamas gerosios naujienos skelbime kaip vienas iš jo Liudytojų?

21. a) Kaip mums gali padėti pranešimai apie ikikrikščioniškųjų laikų ištikimybės saugotojus? b) Kas bus svarstoma kitame straipsnyje?

²¹ Kokie dėkingi mes esame, kad Dievas išsaugojo Rašto aprašymus apie drąsius ikikrikščioniškųjų laikų ištikimybės saugotojus! Iš tikrųjų, jų puikūs pavyzdžiai gali mums padėti atlikti šventą tarnybą Jehovai drąsiai, su Dievo baime ir pagarba (Žydams 12:28). Tačiau krikščioniškuose Graikų Raštuose taip pat yra pavyzdžių apie darbais pasireiškusią dievobaimingą drąsą. Kaip kai kurie iš šių aprašymų galėtų mums padėti drąsiai vaikščioti Jehovos keliais?

Kaip tu atsakytum?

◻ Kas yra drąsa?

◻ Kaip Henochas ir Nojus parodė drąsą?

◻ Kokiais atžvilgiais drąsiai veikė Abraomas, Sara ir Izaokas?

◻ Kokius drąsos pavyzdžius parodė Mozė, Jozuė ir Kalebas?

◻ Kaip kiti parodė, kad jie turėjo drąsos pasitikėti Dievu?

[Iliustracija 24 puslapyje]

Gedeonas ir jo nedidelis karių būrelis drąsiai pasitikėjo Jehova