Santuokos saitų susilpnėjimas

JAUNA motina glaudė prie savęs dviejų mėnesių kūdikį. Staiga nirtingai metė jį ant grindų. Po kelių valandų berniukas mirė. „Aš tyčia jį mečiau, — pasakė motina, — nes mano vyras nesirūpina šeima“. Užuot aptarusi klausimą su vyru, ji išliejo pyktį ant nekalto kūdikio.

Nedaugelis motinų griebiasi tokios kraštutinės priemonės, tačiau daugelis apimtos tokių pat jausmų kaip ji. Sutuoktinių poroms vis sunkiau išlaikyti savo santuoką sėkmingą. „Esant tokiai mažai sėkmingos santuokos tikimybei, kaip šiuo metu Jungtinėse Valstijose, — sakoma žurnale Journal of Marriage and the Family, — susaistyti save tvirtu, besąlygišku vedybiniu įsipareigojimu... taip rizikinga, kad nė vienas racionalios galvosenos žmogus to nedarys.“

Šiais neramiais laikais amoralumas, nesuderinamumas, skolos, trintis su antrosios pusės giminėmis ir egoizmas — visa tai sukelia namų vaidus, kurie dažnai baigiasi skyrybomis. Japonijoje situacija tokia rimta, kad net Katalikų Bažnyčia, pagarsėjusi savo griežtai priešiška pozicija dėl skyrybų, turėjo įsteigti specialią komisiją, kuri rūpintųsi, kaip palengvinti išsiskyrusių ir po to vėl vedusių narių padėtį. Problemos, susijusios su skyrybomis, paliečia vis didesnį parapijiečių skaičių.

Tačiau skyrybų skaičius atveria tik pačią ledkalnio viršūnę. Jungtinėse Valstijose atlikti tyrinėjimai rodo, kad skyrybų augimas susijęs su paties santuokinio gyvenimo pablogėjimu, o ne vien su socialinėmis tendencijomis, palengvinančiomis skyrybas. Susilpnėjus pastangoms ir atsidavimui, šeimyninis gyvenimas netenka patrauklumo. Daugelis išoriškai demonstruoja esantys sutuoktiniai, bet santuokos patalas jų nejungia ir vargu ar jie dar kalbasi vienas su kitu. Kai kurie turi tokius pat jausmus kaip viena rytietė, kuri nusipirko atskirą vietą kapui, sakydama: „Aš atsisakau būti viename kape su vyru“. Negalėdama išsiskirti su vyru dabar, ji siekia pomirtinių skyrybų. Nors šie žmonės neišsiskyrę, liūdna, kad vedybinis gyvenimas nėra jų laimės šaltinis.

Taip buvo su Isao. Jis vedė žmoną dėl užgaidos, todėl neturėjo jokio noro pakeisti savo egoistinį gyvenimo kursą. Nors jis, kaip tolimų reisų vairuotojas, gaudavo gerą atlyginimą, tačiau eikvojo visą uždarbį valgymui ir išgėrimams, nesirūpindamas savo šeima. Dėl to niekada nesibaigdavo kivirčai su žmona. „Kai tik man kas nors nesisekdavo, — prisimena Isao, — aš eidavau namo ir išliedavau pyktį ant šeimos“. Panašiai kaip neužgęstantis ugnikalnis, kasdien iškildavo skyrybų klausimas.

Daugelis vyrų ir moterų kenčia dėl blogos santuokos. Skiriasi jie ar ne, laimės nesuranda. Ar jie gali padaryti savo santuoką sėkmingą? Kaip jie gali sustiprinti santuokos saitus?