Saugokis kenksmingos muzikos!
„Rūpestingai žiūrėkite, kaip jūs elgiatės: kad nebūtumėte kaip neišmanėliai, bet išmintingi, gerai naudojantys laiką, nes dienos yra piktos“ (EFEZIEČIAMS 5:15, 16).
1. Kodėl muziką galima pavadinti „dieviška dovana“?
„MUZIKA... dieviška dovana.“ Taip parašė Lulu Ramzi Vili savo knygoje Biblinė muzika. Nuo seniausių laikų dievobaimingi vyrai ir moterys laikėsi šios nuomonės. Per muziką žmogus gali išreikšti stipriausius jausmus: džiaugsmą, sielvartą, panieką ir meilę. Todėl muzika atliko svarbią rolę bibliniais laikais ir ji minima visoje šventojoje knygoje (Pradžios 4:21; Apreiškimas 18:22).
2. Kaip muzika buvo taikoma Jehovos garbinimui bibliniais laikais?
2 Jehovos garbinimui skirta muzika pasiekė savo tauriausią išraišką. Daugelis didingiausių žodžių, kuriais kada nors aukštino Jehovą, pradžioje buvo pritaikyti muzikai. “Šlovinsiu giesme aš Dievo vardą“, — rašė psalmininkas Dovydas (Psalmių 68:31, Psalmynas). Muzika kaip akompanimentu naudojosi vienumoje maldingiems apmąstymams. „Aš prisiminiau savo skambinimą nakčia, savo širdyje mąsčiau, mano dvasia tyrinėjo“, — rašė Asafas (Psalmių 77:6, NTP, žiūrėk išnašą). Jehovos šventykloje muzika buvo taikoma įspūdingu mastu (1 Kronikų 23:1-5; 2 Kronikų 29:25, 26). Kai kada organizuodavo didelius muzikinius kolektyvus, kaip per šventyklos atidarymą, kai 120 kunigų trimitavo (2 Kronikų 5:12, 13). Neužrašyta, kaip ši didinga muzika skambėjo, bet knygoje The Music of the Bible (Biblijos muzika) pažymima: „Nesunku susidaryti nuomonę apie Šventyklos muzikos bendrą poveikį iškilmingomis progomis... Jei dabar kas nors iš mūsų galėtų persikelti į tokio veiksmo vietą, jį užvaldytų nenugalimas pagarbos ir kilnumo jausmas.“a
Piktnaudžiavimas muzika
3, 4. Kaip Dievo tauta ir jos pagoniški kaimynai piktnaudžiavo muzikos dovana?
3 Tačiau muzika ne visada buvo skiriama kilniam tikslui. Prie Sinajaus kalno su muzika buvo skatinama stabmeldiškai garbinti auksinį veršį (Išėjimo 32:18). Muzika skambėjo girtuokliavimo ir net prostitucijos atveju (Psalmių 69:12, NTP; Izaijo 23:15). Izraelio pagoniški kaimynai ne mažiau buvo kalti dėl piktnaudžiavimo šia dieviška dovana. „Finikijoje ir Sirijoje, — sakoma Biblijos žodyne The Interpreter’s Dictionary of the Bible, — beveik visoje populiarioje muzikoje atsispindėjo vaisingumo deivės Astartės garbinimas. Todėl populiari melodija buvo seksualinių orgijų preliudija.“ Panašiai ir senovės graikai naudojo muziką „erotiniams šokiams“.
4 Taip, muzika turi galią sujaudinti, sužavėti ir paveikti. Prieš keletą dešimtmečių Džonas Steineris knygoje The Music of the Bible (Biblijos muzika) netgi tvirtino: „Joks menas neturi žmonijai tokios įtakos kaip muzika.“ Stiprus muzikos poveikis tęsiasi ir šiandien. Todėl blogos rūšies muzika gali kelti rimtą pavojų dievobaimingam jaunimui.
Apdairumo būtinybė
5. a) Kokią didelę rolę atlieka muzika paauglių gyvenime? b) Koks Dievo požiūris į jaunimo linksminimąsį?
5 Jei tu jaunas asmuo, tai gerai žinai, kaip svarbi muzika, ypač įvairios pop ir roko formos, daugumai jaunimo. Muzika net pavadinta „paauglių metabolizmo dalimi“. Nustatyta, kad Jungtinėse Valstijose vidutinis jaunuolis per savo paskutiniuosius šešis mokslo metus klausysis roko muzikos virš keturių valandų per dieną. Tai iš tikrųjų parodo pusiausvyros stoką. Nėra nieko blogo džiaugtis tuo, kas teikia jums gėrio ir laimės jausmą. Žinoma, Jehova, džiugios muzikos Kūrėjas, nelaukia, jog jaunimas būtų paniuręs ir nelaimingas. Iš tikrųjų jis nurodo savo tautai: „Linksminkitės Viešpatyje ir džiaukitės, teisieji; ir džiūgaukite visi, kurių širdis tiesi“ (Psalmių 31:11). Jaunuoliui jo Žodis sako: „Linksminkis, jaunikaiti, savo jaunystėje ir tegul būna linksma tavo širdis tavo jaunystės dienomis“ (Ekleziasto 11:9).
6. a) Kodėl jaunuoliai turi būti apdairūs pasirinkdami muziką? b) Kodėl daug labiau nepageidautina šiandieninė negu ankstesniųjų kartų muzika?
6 Tačiau tu turi rimtą priežastį būti apdairiam pasirenkant muziką. Apaštalas Paulius pasakė Efeziečiams 5:15, 16: „Todėl rūpestingai žiūrėkite, kaip jūs elgiatės: kad nebūtumėte tarytum neišmanėliai, bet kaip išmintingi, gerai naudojantys laiką, nes dienos yra piktos.“ Kai kurie jaunuoliai gali prieštarauti kaip viena jauna mergaitė: „Mūsų tėvai, būdami jauni, klausėsi savo muzikos. Kodėl mes negalime klausytis savosios?“ Kai kuri muzika, kurios klausėsi tėvai tavajame amžiuje, galbūt taip pat turėjo nepageidautinų aspektų. Atidžiau ištyrus, dauguma populiarių pavyzdžių įprastai turi stebinantį kiekį seksualinių perifrazių ir užslėptų nedorų užuominų. Tačiau kas kažkada buvo tik užuomina, dabar pavaizduojama atvirai. Vienas rašytojas pažymi: „Vaikai dabar apiberiami tiksliomis žiniomis tokiu mastu, kad nieko panašaus nėra buvę kada nors mūsų kultūroje.“
Repas — maišto muzika
7, 8. a) Kas yra repo muzika ir kokios jos populiarumo priežastys? b) Kaip atpažinti asmenį, prisilaikantį repo gyvenimo būdo?
7 Apsvarstykime, pavyzdžiui, paplitusį repo siausmą. Pagal laikraštį Time, repas pasidarė „neabejotinai globaliniu, revoliuciniu ritmu“ ir yra nepaprastai populiari Brazilijoje, Europoje, Japonijoje, Rusijoje ir Jungtinėse Valstijose. Ji dažnai neturi melodijos, eilės išsakomos, o nedainuojamos palydint stipriam ritmui. Tačiau šis mušamasis ritmas, atrodo, ir yra pagrindinis repo didelės komercinės sėkmės faktorius. „Kai klausausi repo, — sako jauna japonė, — aš esu sujaudinta, kai šoku, jaučiuosi laisva.“
8 Repo eilėraščiai — dažniausiai įžūlus profanacijos ir gatvės žargono mišinys — atrodo yra antroji jos papuliarumo priežastis. Skirtingai nuo tradicinės roko lyrikos, kuri daugiausi išreiškia paauglio romantinius jausmus, repo eilės dažnai yra rimtesnio turinio. Kai kuriuose repo eilėraščiuose pasisakoma prieš neteisybę, rasizmą ir policijos žiaurumą. Tačiau kartais rimuoti priedainiai sukurti pačia, kokia tik įmanoma, nepadoriausia, šokiruojančia kalba. Repas taip pat atrodo yra maištas prieš drabužių, išvaizdos ir seksualinės moralės normas. Nenuostabu, jog repas tapo gyvenimo būdu. Jo šalininkai išsiskiria savo ryškiais gestais, gatvės žargonu ir nutrintais džinsais, atvarstytais, storapadžiais sportbačiais, auksinėmis grandinėlėmis, beisbolo kepuraitėmis ir tamsiais akiniais.
9, 10. a) Į kokius faktorius jaunuoliai turi atkreipti dėmesį nustatydami, ar repo muzika ir gyvenimo būdas „patinka Viešpačiui“? b) Į ką kai kurie krikščionys jaunuoliai, atrodo, žvelgia lengvai?
9 Efeziečiams 5:10 yra liepiama krikščionims ‘ištirti, kas patinka Viešpačiui’. Apsvarsčius tą reputaciją, kuria išgarsėjo repas, ar jūs manote, kad ji ‘patiks Viešpačiui’? Ar krikščionių jaunimas nori išsiskirti gyvenimo būdu, kurį net dauguma pasaulio žmonių laiko nepriimtinu? Atkreipk dėmesį, kaip vienas apžvalgininkas aprašė repo koncertą: „Repo dainininkai lenktyniavo vienas su kitu dėl šokiruojančjo patrauklumo savo profanuojančia ir atvira seksualine lyrika. ... Estradoje šokėjai ir šokėjos imitavo seksualinius aktus.“ Vienas iš koncerto rėmėjų apie tokio turinio veiksmus pasakė: „Kas antras žodis, sklindantis iš jų lūpų, yra nešvankus.“
10 Tačiau muzika, kurią grojo tą vakarą, prilygo repui. Koncertų salės direktorius pasakė: „Tai, ką dabar jūs girdite, prilygsta tam pačiam repui, kurį jaunimas perka parduotuvėse.“ Kaip liūdna pranešti, kad tarp daugiau nei 4000 jaunuolių, atėjusių į koncertą, buvo tokių, kurie pareiškia esą Jehovos Liudytojai! Kai kurie matyt nerimtai reaguoja į tai, kad Šėtonas ‘viešpatauja ore’. Jis valdo ‘dvasią [vyraujantį dvasinį požiūrį], veikiančią neklusnumo vaikuose’ (Efeziečiams 2:2). Kieno interesams tarnautum, jei tave patrauktų repo muzika ar repo gyvenimo būdas? Sutinkame, kad dalis repo savo turiniu gali būti mažiau nepageidaujama. Tačiau kokia prasmė vystyti polinkį bet kokiai muzikos rūšiai, kuri pagrindinai atmeta krikščioniškas normas?
Sunkusis metalas — seksas, prievarta ir satanizmas
11, 12. Kas yra sunkiojo metalo muzika ir kokios nepageidaujamos ypatybės jai būdingos?
11 Kitas populiarus muzikos stilius yra sunkusis metalas. Sunkusis metalas yra stipresnis už daugiadecibelinį sunkųjį roką. Amerikos medikų laikraščio The Journal of the American Medical Association pranešime sakoma: „Sunkiojo metalo muzika... išsiskiria garsiu mušamuoju ritmu ir kupina lyrikos, garbinančios neapykantą, piktnaudžiavimą, seksualinį iškrypimą ir retkarčiais satanizmą.“ Na, vien tik kai kurių populiariausių grupių pavadinimai byloja apie šios roko rūšies ydingumą. Jie susideda iš tokių žodžių kaip „nuodai“, „šautuvai“ ir „mirtis“. Tačiau sunkusis metalas atrodo gana ramus lyginant su smogiančiuoju metalu ir mirties metalu — gretimi muzikos žanrai, išsivystę iš sunkiojo metalo. Šios grupės savo pavadinimams naudoja tokius terminus kaip „kanibalas“ ir „nekrologas“. Daugelio kraštų jaunimas gal neįsivaizduoja, kokie atstumiantys šie pavadinimai, nes jie angliški ar kitos užsienio kalbos.
12 Sunkiojo metalo muzika dažnai susijusi su paauglių savižudybe, depresija ir narkotikų vartojimu. Dėl jos ryšio su smurtu vienas radijo konsultantas pakrikštijo ją „tavo tėvų nužudymo muzika“. Tai susiję su satanizmu, kuris kelia nerimą daugeliui tėvų... ir policininkų. Vienas tardytojas pareiškė, kad kai kurie jaunuoliai, užsiimantys šėtonišku garbinimu, buvo įtraukti į okultizmą per šią muziką. „Jie nežino, į ką yra įpainiojami“, — užbaigė jis.
13. Koks pavojus tyko, jei patraukia sunkiojo metalo muzika?
13 Tačiau krikščionių jaunuoliai neturi būti nežinantys „[Šėtono] kėslų“ (2 Korintiečiams 2:11). Pagaliau „mes grumiamės... su dvasinėmis blogio jėgomis dangaus aukštumose“ (Efeziečiams 6:12). Kaip neprotinga būtų kam nors pasirenkant muziką, parsikviesti demonus į savo gyvenimą (1 Korintiečiams 10:20, 21). Tačiau akivaizdu, kad dauguma krikščionių jaunuolių labai mėgsta šią muziką. Kai kurie net griebėsi slaptumo, kad patenkintų savo muzikinius polinkius. Viena jauna mergaitė prisipažino: „Aš klausydavausi sunkiojo metalo kartais per visą naktį. Aš pirkdavau sunkiojo metalo žurnalus ir visa slėpdavau nuo tėvų batų dėžutėse. Aš melavau savo tėvams. Žinau, kad Jehova buvo nepatenkintas manimi.“ Ji ėmė teisingai mąstyti paveikta straipsnio žurnale Awake! [Atsibuskite!]. Kiek dar kitų jaunuolių gali suvilioti tokia muzika?
Ką pasėsi, tą ir pjausi
14, 15. Kodėl gali būti tikras negatyviu kenksmingos muzikos poveikiu? Pateik pavyzdį.
14 Nesumenkink to pavojaus, kurį gali tokia muzika sukelti. Tiesa, tau neatsirastų polinkis, nužudyti ką nors ar įvykdyti seksualinį nusižengimą tik dėl to, kad klauseisi dainos. Ir vis dėlto Galatams 6:8 sakoma: „Kas sėja savo kūnui, tas iš kūno pjaus pražūtį.“ Klausymasis muzikos, kuri yra šiurkšti, animalistinė ir net demoniška, gali paveikti tave tik neigiamai. (Palygink Jokūbo 3:15.) Cituojame muzikos profesoriaus Džozefo Stūsio žodžius: „Bet kokios rūšies muzika veikia mūsų nuotaiką, jausmus, pažiūras ir mūsų galutinį elgesį... Kas nors, sakantis ‛Aš galiu klausytis sunkiojo metalo, bet jis manęs neveikia’, aiškiai neteisus. Jis tikrai veikia įvairius žmones skirtingu laipsniu ir skirtingu būdu.
15 Vienas krikščionis jaunuolis pripažįsta: „Aš buvau taip blogai užsikrėtęs smogiančiuoju metalu, kad visa mano asmenybė pasikeitė.“ Greit jam prasidėjo problemos dėl demonų. „Galop aš atsikračiau savo muzikinių albumų ir išsilaisvinau nuo demonų.“ Kitas jaunuolis prisipažįsta: „Muzika, kurios klausiausi, buvo susijusi su spiritizmu, narkotikais arba seksu. Daug jaunuolių sako, kad ji neveikia jų, bet iš tikrųjų veikia. Iš esmės aš jau nebesilaikiau tiesos.“ Patarlėje klausiama: „Argi gali žmogus paslėpti ugnį savo užantyje, kad jo drabužiai nedegtų?“ (Patarlių 6:27).
Saugokis toliau
16. Ką galima pasakyti apie daugumą šiuolaikinės muzikos autorių ir atlikėjų?
16 Paulius rašė krikščionims senovės Efeze: „Taigi aš liepiu ir įspėju Viešpatyje, kad jūs nebesielgtumėte, kaip elgiasi pagonys dėl savo proto menkystės. Jų protavimas aptemęs, jie svetimi Dievo gyvenimui dėl savo dvasinio aklumo bei širdies suakmenėjimo“ (Efeziečiams 4:17, 18). Ar negalėtume to juo labiau tai pasakyti apie šiuolaikinės muzikos autorius ir atlikėjus? Labiau nei kada nors visų žanrų muzika atspindi “šios daiktų sistemos dievo“ (NW), Šėtono Velnio įtaką (2 Korintiečiams 4:4).
17. Kaip jaunuoliai gali įvertinti, arba patikrinti, muziką?
17 Biblija apie „paskutines dienas“ pranašavo: „Pikti žmonės, suvedžiotojai eis dar blogyn“ (2 Timotiejui 3:1, 13). Todėl labiau nei kada nors tu privalai reikliai stebėti, kokią muziką tu išsirenki. Dažnai nemalonus pavadinimas padarys albumą netinkamą. Jobo 12:11 klausiama: “Argi ne ausis svarsto žodžius ir valgančiojo gomurys skanumą?“ Panašiu būdu tu gali ištirti muziką kritiškai klausydamasis kūrinio. Kokius jausmus tavyje sukelia melodija? Ar ji aktyvina laukinį nuosmūkio elgesį — ūžavimo dvasią? (Galatams 5:19-21). O kaip dėl lyrikos? Ar ji remia seksualinį amoralumą, narkotikų vartojimą arba kitas blogybes, apie kurias gėda ir sakyti? (Efeziečiams 5:12). Biblija sako, kad tokie dalykai neturi būti Dievo tautos „net minimi“, juolab daromi bei kartojami vėl ir vėl (Efeziečiams 5:3). O kokia iliustracija albumo viršelyje? Ar jame ne spiritistiniai arba seksualumą sužadinantys vaizdai?
18. a) Kokie pakeitimai dėl muzikos reikalingi kai kuriems jaunuoliams? b) Kaip gali jaunuoliai išugdyti polinkį sveikesnei muzikai?
18 Galbūt tau būtini kai kurie pakeitimai pasirenkant muzikos rūšį. Jei turi plokštelių, garso ir vaizdo kasečių bei kompaktinių diskų su amoraliais ir demonistiniais įrašais, reikia nedelsiant jų atsikratyti. (Palygink Apaštalų darbai 19:19.) Tai nereiškia, kad tu negali džiaugtis muzika; ne visa populiari muzika yra nepageidautina. Kai kurie jaunuoliai taip pat išmoko plėsti savo muzikinį skonį ir dabar džiaugiasi kai kuriomis klasikinės, liaudies, lengvojo džazo bei kitomis muzikos rūšimis. Karalystės melodijų įrašai padėjo daugeliui jaunuolių išugdyti polinkį pakiliai orkestrinei muzikai.
19. Kodėl svarbu skirti muzikai saikingą vietą?
19 Muzika — dieviška dovana. Tačiau daugeliui ji pasidarė nesveiku užsiėmimu. Tokie panašūs į izraelitus, kurie džiaugėsi grodami „styginiu instrumentu, būgnu ir fleita, ... bet jie nepažvelgė į Jehovos veiklą“ (Izaijo 5:12, NW). Siek skirti muzikai saikingą vietą, o Jehovos veikla tebūna tavo pagrindinis užsiėmimas. Būk reiklus ir atsargus pasirinkdamas muziką. Taip tu galėsi tinkamai naudotis, o ne piktnaudžiauti šia dieviška dovana.
[Išnaša]
a Izraelio tauta matyt pranoko kitas muzikos menu. Asiriečių bareljefe parodyta, kad karalius Senacheribas pareikalavo iš karaliaus Ezekijo, kaip duoklės, izraelitų muzikantų. Muzikos žodyne Grove’s Dictionary of Music and Musicians pažymima: „Reikalauti muzikantų kaip duoklės... buvo neįprasta.“
Ar tu atsimeni?
◻ Kodėl muziką galima pavadinti dieviška dovana?
◻ Kaip buvo piktnaudžiaujama muzika senovės laikais?
◻ Kuo dabar pavojingas repas ir sunkusis metalas krikščionims jaunuoliams?
◻ Kaip krikščionių jaunimas gali būti atidus pasirenkant muziką?
[Iliustracija 30 puslapyje]
Bibliniais laikais muzika dažnai buvo priemonė garbinti Jehovą