Mokymas siekiant tikslo

„Pamokyk teisųjį, ir jis pasidarys mokytesnis“ (PATARLIŲ 9:9, ŠvR, vertė A. Vėlius).

1. Ko tikisi Jehova iš savo tarnų žinojimo atžvilgiu?

JEHOVA yra „visa žinantis Dievas“ (1 Samuelio 2:3). Jis moko savo tarnus. Mozė pranašavo, kad šiuolaikinės tautos kalbės apie Izraelį: „Štai kokia išmintinga ir protinga tauta, kokia didelė tauta“ (Pakartoto Įstatymo 4:6). Tikrieji krikščionys taip pat turi turėti žinių. Jie turi būti puikūs Dievo Žodžio mokiniai. Parodydamas šio mokymo tikslą apaštalas Paulius rašė: „Mes... nesiliaujame už jus meldę ir prašę, kad būtumėte pilni Dievo valios [„tikslaus“, NW] pažinimo su visa išmintimi ir dvasiniu supratimu, kad elgtumėtės, kaip verta Viešpaties, ir jam tobulai patiktumėte, nešdami visokių gerų darbų vaisių ir augdami [„tiksliu“, NW] Dievo pažinimu“ (Kolosiečiams 1:9, 10).

2. (a) Kas būtina, kad įsigytume tikslų pažinimą apie Dievą? (b) Ko šiuo atžvilgiu ėmėsi Vadovaujančioji Jehovos Liudytojų korporacija?

² Studijavimas norint pasiekti tikslų pažinimą apie Dievą ir jo tikslus reikalauja bent minimalaus mokslo. Bet daugelis žmonių, pažinusių Dievo Žodžio tiesas, gyvena šalyse, kur jie beveik arba visiškai negalėjo gauti deramo pasaulietiško išsilavinimo. Dėl to jie atsidūrė nepalankioje padėtyje. Šios problemos išsprendimui Vadovaujančioji Jehovos Liudytojų korporacija jau daug metų duoda nurodymus, kad susirinkimuose, kur yra reikalinga, būtų organizuojami raštingumo kursai. Daugiau kaip prieš 30 metų brazilų laikraštis Diario de Mogi išspausdino straipsnį antrašte „Jehovos liudytojai kovoja su neraštingumu“. Jame buvo sakoma: „Kvalifikuotas mokytojas pradeda... kantriai mokyti kitus skaityti ir rašyti... Mokiniai, kaip Dievo tarnai, skatinami ugdyti savo kalbos žinojimą, kad galėtų sakyti kalbas.“ Taip tūkstančiai žmonių visame pasaulyje turėjo galimybę tapti gerais Dievo Žodžio mokiniais. Jie ėmėsi šio pradinio mokslo, siekdami aukštesnio tikslo.

Įgūdžiai, būtini efektyviems tarnams

3, 4. (a) Kodėl tikrieji krikščionys yra suinteresuoti mokymu? (b) Kokia situacija buvo Izraelyje ir koks pagrindinis išsilavinimas būtinas šiandien mūsų susirinkimuose?

³ Tikrieji krikščionys siekia išsilavinimo ne dėl paties mokslo, bet dėl to, kad galėtų tapti efektyvesniais Jehovos tarnais. Kristus pavedė visiems krikščionims ‛padaryti jo mokiniais visų tautų žmones... mokant laikytis visko, ką tik jis yra jiems įsakęs’ (Mato 28:19, 20). Kad galėtų mokyti kitus, pradžioje jie turi mokytis patys, o tam reikia gerų mokymosi metodų. Jie turi mokėti kruopščiai tyrinėti Raštą (Apaštalų darbai 17:11). Kad įvykdytų savo užduotį, jiems taip pat būtina mokėti laisvai skaityti. (Žiūrėk Abakuko 2:2; 1 Timotiejui 4:13.)

⁴ Kaip mes matėme ankstesniame straipsnyje, yra geros priežastys manyti, jog apskritai net vaikai senovės Izraelyje mokėjo skaityti ir rašyti (Teisėjų 8:14; Izaijo 10:19). Šiandien, kai krikščioniški tarnai skelbia iš namų į namus, jie turi daryti kruopščius užrašus. Jie rašo laiškus, rašo pastabas susirinkimo sueigų metu ir paaiškinimus studijavimo medžiagai. Tam reikia įskaitomos rašysenos. Tvarkant dokumentaciją krikščionių susirinkime, būtinos bent elementarios aritmetikos žinios.

Tinkamo išsilavinimo mokykloje pranašumai

5. (a) Kokia yra žodžio „mokykla“ kilmė? (b) Kokia galimybe turi pasinaudoti jaunimas?

⁵ Įdomu, kad žodis „mokykla“ kyla iš graikiško žodžio scholė, kuris pradžioje reiškė „laisvalaikis“, arba laisvo laiko panaudojimas kokiai nors rimtai veiklai, pavyzdžiui, studijavimui. Vėliau juo apibrėždavo vietą, kur vyko studijavimas. Tai parodo, kad vienu metu Graikijoje ir daugumoje kitų šalių laisvo laiko mokytis turėjo tik privilegijuota klasė. Darbininkų klasė buvo apskritai bemokslė. Šiandien daugumoje šalių vaikams ir jaunimui yra skiriamas laikas mokymuisi. Jauni Liudytojai, be abejonės, turi branginti palankų laiką, kad įsigytų žinių ir taptų gabiais Jehovos tarnais (Efeziečiams 5:15, 16).

6, 7. Kokie yra kai kurie gero mokymo mokykloje pranašumai? (b) Kokiais atžvilgiais gali būti naudingas užsienio kalbos studijavimas? (c) Kas šiandien pastebima tarp daugelio baigusių mokyklą jaunuolių?

⁶ Elementarios istorijos, geografijos, gamtos mokslų ir kitų dalykų žinios leis jauniems Liudytojams tapti visapusiškai išprususiais tarnais. Mokykloje jie išmoks ne tik daugelio dalykų, bet ir paties mokymo proceso. Tikrieji krikščionys, baigę mokyklą, toliau siekia žinių ir mokslo. Tačiau kokią naudą jie turės iš savo mokymosi, daugiausia priklausys nuo jų žinojimo, kaip mokytis. Mokymas pasaulietiškoje mokykloje ir susirinkime gali padėti jiems ugdyti jų protinius gabumus (Patarlių 5:1, 2). Skaitydami jie galės geriau atskirti, kas yra svarbu, ką verta pasižymėti ir prisiminti.

⁷ Pavyzdžiui, svetimos kalbos mokymasis išugdys ne tik protinius jaunimo gabumus, bet ir padarys juos naudingesnius Jehovos organizacijai. Kai kuriuose Sargybos bokšto bendruomenės filialuose daugelis jaunų brolių įsitikino, kaip naudinga mokėti laisvai kalbėti arba skaityti angliškai. Be to, visi krikščioniški tarnai turi stengtis aiškiai kalbėti savo gimtąja kalba. Geroji naujiena apie Karalystę nusipelno, kad ji būtų pateikta aiškiai ir gramatiškai taisyklingai. Faktai rodo, kad šiandien pasaulyje daugelis mokyklą baigusių jaunuolių dar negali teisingai rašyti ir kalbėti ir jiems net sunku atlikti paprasčiausius aritmetikos veiksmus; be to, jie turi labai paviršutiniškas istorijos ir geografijos žinias.

Pakankamas išsimokslinimas

8. Kokie Rašto tekstai yra susiję su pasaulietišku mokymu ir žmogaus sugebėjimu aprūpinti save?

⁸ Dabar, atrodo, yra tinkamas momentas apsvarstyti krikščionišką požiūrį dėl pasaulietiško išsimokslinimo. Kokie bibliniai principai susiję su šiuo klausimu? Pirma, daugumoje šalių atitinkamai paklūstant „ciesoriui“ krikščioniški tėvai turi leisti savo vaikus mokyklon (Morkaus 12:17; Titui 3:1). Kalbant apie jaunus Liudytojus, mokydamiesi jie turi prisiminti Kolosiečiams 3:23, kur sakoma: „Ką tik darytumėte, darykite iš širdies, kaip Viešpačiui, o ne žmonėms.“ Antras principas yra tas, kad krikščionys turi sugebėti išlaikyti save, net jeigu jie tarnauja pilnalaikiais pionieriais (2 Tesalonikiečiams 3:10-12). Jeigu vyras vedęs, jis turi sugebėti tinkamai aprūpinti savo žmoną ir visus vaikus, kurie gali gimti, ir turėti nedidelį perteklių stokojantiems ir vietinio bei pasaulinio skelbimo darbui palaikyti (Efeziečiams 4:28; 1 Timotiejui 5:8).

9, 10. (a) Kokia tendencija pasireiškia daugelyje šalių? (b) Kokį atlyginimą pionieriškas tarnas galėtų laikyti pakankamu?

⁹ Kiek reikia jaunam krikščioniui išsimokslinimo, kad būtų laikomasi šių biblinių principų ir vykdomos krikščioniškos pareigos? Įvairiose šalyse tai yra skirtinga. Tačiau apskritai daugelyje šalių vyrauja bendra tendencija, kad norint gauti tinkamą atlyginimą, šiandien reikalingas aukštesnis išsimokslinimo lygis negu prieš keletą metų. Pranešimuose, gaunamuose iš Sargybos bokšto bendruomenės filialų įvairiose pasaulio dalyse, nurodoma, kad daugelyje vietų sunku rasti tinkamai atlyginamą darbą baigus tik minimalų įstatymo reikalaujamą mokslą, o kai kuriose šalyse — net baigus vidurinę ar aukštąją mokyklą.

¹⁰ Kaip suprantamas „tinkamas atlyginimas“? Čia nekalbama apie gerai atlyginamus darbus. Lietuvių kalbos žodynas šiame kontekste žodį „tinkamas“ apibūdina kaip „atitinkantis reikalavimus, geras, patinkamas“. Ką reiškia „atitikti reikalavimus“, kalbant, pavyzdžiui, apie tuos, kurie nori būti gerosios naujienos skelbėjai-pionieriai? Kad tokie asmenys ‛neapsunkintų’ brolių arba šeimos, jie turi dirbti ne visą darbo dieną (1 Tesalonikiečiams 2:9). Jų atlyginimas gali būti apibūdinamas kaip „atitinkantis reikalavimus“, jeigu tai, ką jie uždirba, leidžia jiems tinkamai gyventi skiriant pakankamai laiko ir jėgų krikščioniškam tarnavimui.

11. Kodėl kai kurie jaunuoliai paliko pionierišką tarnybą ir koks kyla klausimas?

¹¹ Kokia situacija dažnai pastebima šiandien? Buvo pranešta, kad kai kuriose šalyse daug jaunuolių, turėdami geriausius ketinimus ir gavę būtiną minimalų mokyklinį mokymą, paliko mokyklą, kad taptų pionieriais. Jie neturėjo nei specialybės, nei pasaulietiškos kvalifikacijos. Ir jeigu tėvai materialiai jų neremdavo, jiems tekdavo ieškoti darbo ne visai dienai. Kai kurie buvo priversti imtis darbo, užimančio daug laiko, kad galėtų sudurti galus. Išsekę fiziškai, jie paliko pionierišką tarnavimą. Ką tokie asmenys gali daryti, kad aprūpintų save ir grįžtų į pionierišką tarnybą?

Nuosaikus požiūris į išsimokslinimą

12. (a) Kokių dviejų kraštutinių požiūrių į mokymą vengs krikščionis? (b) Kokiam tikslui turi tarnauti mokslas pasišventusiems Jehovos tarnams ir jų vaikams?

¹² Gali padėti nuosaikus požiūris į mokslą. Daugeliui šio pasaulio jaunuolių išsimokslinimas yra padėties visuomenėje simbolis, tai, kas gali padėti jiems pakilti socialiniais laiptais, raktas į klestintį, materialistinį gyvenimą. Kitiems mokymas mokykloje yra nemaloni pareiga, kurios reikia kuo greičiau atsikratyti. Nė vienas iš šių požiūrių nepriimtinas tikriesiems krikščionims. Ką gi tuomet galima pavadinti „nuosaikiu požiūriu“? Krikščionys turi žiūrėti į mokslą kaip į priemonę pasiekti trokštamą tikslą. Šiomis paskutinėmis dienomis jų tikslas yra tarnauti Jehovai kiek įmanoma daugiau ir efektyviau. Jeigu jie gyvena šalyje, kur turėdami minimalų mokyklinį ar net vidurinį išsilavinimą gali rasti darbą tik su nepakankamu užmokesčiu ir negali išlaikyti savęs būdami pionieriais, tada galima pagalvoti apie papildomą mokslą. Tai reikėtų padaryti siekiant konkretaus tikslo — pilnalaikio tarnavimo.

13. (a) Kodėl viena sesuo Filipinuose galėjo tęsti pionierišką tarnybą ir vykdyti savo šeimos pareigas? (b) Koks įspėjimas yra savalaikis?

¹³ Kai kurie baigė tobulinimosi kursus, kurių dėka jie galėjo rasti darbą, leidžiantį jiems pradėti arba atnaujinti pilnalaikę tarnybą. Viena sesuo Filipinuose buvo šeimos maitintoja, bet ji norėjo tarnauti pioniere. Filialas praneša: „Ji galėjo tai daryti, nes gavo papildomą išsimokslinimą, buhalterės kvalifikaciją.“ Toje pačioje filialo ataskaitoje buvo sakoma: „Pas mus yra daug asmenų, kurie mokosi ir kartu suplanuoja savo tvarkaraštį, kad galėtų būti pionieriais. Paprastai jie tampa geresniais skelbėjais, kadangi stropiau mokosi, jeigu tik nepasidaro per dideli garbėtroškos savo pasaulietiškuose užsiėmimuose.“ Pastaroji pastaba turėtų paskatinti susimąstyti. Jeigu reikia papildomo išsimokslinimo, negalima užmiršti jo tikslo, nei pakeisti jį materialistiniu.

14, 15. (a) Kodėl nereikia nustatinėti griežtų taisyklių dėl mokymo? (b) Kokį pasaulietišką išsimokslinimą gavo kai kurie atsakingi broliai, tačiau kas jį papildė?

¹⁴ Kai kurių šalių vidurinėse mokyklose suteikiamas profesinis mokymas, kurio dėka baigęs mokyklą krikščionis yra paruošiamas kokiam nors amatui arba užsiėmimui. Netgi tada, kai yra kitaip, kai kuriose šalyse sumanus jaunimas, turėdamas tik pagrindinį mokyklinį išsilavinimą, visgi randa darbą ne visai dienai, leidžiantį jiems uždirbti pakankamai pinigų, kad galėtų būti pionieriais. Todėl nereikia nustatinėti griežtų taisyklių papildomo mokymosi naudai ar prieš jį.

¹⁵ Daugelis tų, kurie šiandien užima atsakingą padėtį tarnaudami keliaujančiais prižiūrėtojais, centriniame Bendruomenės biure arba viename iš filialų, turi tik pagrindinį išsimokslinimą. Jie buvo ištikimais pionieriais, niekada nenustojo mokytis, išsilavino ir jiems buvo patikėtos didesnės pareigos. Jie nesigaili dėl savo pasirinkimo. Antra vertus, kai kurie jų amžininkai pasirinko universiteto mokslą ir, pavergti tikėjimą griaunančių filosofijų bei ‛šio pasaulio išminties’, nustojo dvasiškai augę (1 Korintiečiams 1:19-21; 3:19, 20; Kolosiečiams 2:8).

Apsvarstyti visas galimybes

16. (a) Kas sprendžia, ar reikalingas tolesnis mokymas, ar ne, ir ką pirmiausia reikia turėti galvoje? (b) Į ką reikia atsižvelgti?

¹⁶ Kas sprendžia, ar reikia jaunam krikščioniui toliau mokytis? Čia pradeda veikti biblinis autoriteto principas (1 Korintiečiams 11:3; Efeziečiams 6:1). Remiantis šiuo principu tėvai, žinoma, norės duoti nurodymus savo vaikams renkantis specialybę arba darbą pagal būtiną mokslo lygį. Daugelyje šalių išsilavinimo sritis ir profesija turi būti pasirinkta jau mokantis vidurinėje mokykloje. Tai yra laikas, kai krikščioniškiems tėvams ir jų vaikams reikia ieškoti Jehovos vadovavimo, kad jie išmintingai pasirinktų, pirmiausia turėdami galvoje Karalystės interesus. Jaunimas turi įvairius polinkius ir gabumus. Išmintingi tėvai į tai atsižvelgs. Bet koks sąžiningas darbas yra garbingas, ar tai būtų darbininko, ar įstaigos tarnautojo darbas. Nors pasaulis gali aukštinti įstaigų tarnautojų darbą ir žeminti tuos, kurie sunkiai dirba savo rankomis, Biblija, žinoma, to nedaro (Apaštalų darbai 18:3). Todėl kai šiandien tėvai ir jauni krikščionys, kruopščiai ir rimtai apsvarstę argumentus už ir prieš, priima sprendimą toliau mokytis ar ne, baigus vidurinę mokyklą, kiti susirinkime neturi jų kritikuoti.

17. Ką parenka kai kurie tėvai-liudytojai savo vaikams?

¹⁷ Jeigu suprantantys savo atsakomybę krikščioniški tėvai nusprendžia, kad jų vaikai baigę vidurinę mokyklą mokysis toliau, tai jų išimtinė teisė. Priklausomai nuo pasirinktos specialybės arba užsiėmimo rūšies, tokio mokymo periodas bus įvairus. Dėl finansinių priežasčių ir kad suteiktų galimybę savo vaikams kuo greičiau pradėti pilnalaikę tarnybą, daugelis krikščioniškų tėvų renkasi trumpalaikes mokymo programas profesinėse arba technikos mokyklose. Kai kuriais atvejais jauniesiems reikėjo eiti mokytis kokio nors amato, bet visada siekiant tikslo visą gyvenimą paskirti tarnavimui Jehovai.

18. Ką reikia turėti galvoje numatant papildomus kursus?

¹⁸ Jeigu studijuojama papildomai, motyvu, žinoma, neturi būti troškimas pasižymėti moksliškumu arba siekti prestižinės pasaulio karjeros. Kursus reikia pasirinkti apgalvotai. Šis žurnalas pabrėžė aukštojo mokslo pavojus ir tai yra pagrįsta, nes daug dalykų, susijusių su aukštuoju mokslu, prieštarauja Biblijos „sveikam mokslui“ (Titui 2:1; 1 Timotiejui 6:20, 21). Be to, pradedant septintuoju dešimtmečiu, daugelis aukštųjų mokyklų tapo įstatymų pažeidimo ir amoralumo židiniu. „Ištikimas bei protingas tarnas“ pabrėžtinai skatino nedalyvauti tokioje aplinkoje (Mato 24:12, 45). Tačiau reikia pripažinti, kad šiandien jaunimas susiduria su šiais pavojais ir vidurinėse, ir technikos mokyklose, ir net darbo vietoje (1 Jono 5:19).

19. (a) Kokių atsargumo priemonių turi imtis tie, kurie nusprendžia baigti papildomus kursus? (b) Kaip kai kurie asmenys sėkmingai pasinaudojo savo mokslu?

¹⁹ Nusprendus papildomai mokytis, jaunam Liudytojui patariama, jeigu įmanoma, mokymosi metu pasilikti gyventi namuose; tai leis jam toliau laikytis krikščioniškų įpročių studijuojant, lankant susirinkimo sueigas ir skelbimo darbe. Taip pat būtina nuo pat pradžios laikytis teisingos pozicijos biblinių principų atžvilgiu. Reikia prisiminti, kad Danielius ir trys jo hebrajai draugai buvo belaisviai ištrėmime, kai juos privertė mokytis aukštesnių studijų Babilone, bet jie tvirtai saugojo savo dorumą (Danieliaus 1 skyrius). Skirdami pirmąją vietą dvasiniams interesams, jauni Liudytojai daugelyje šalių baigė kursus, kad pasiruoštų ne visos dienos darbui kaip buhalteriai, prekybos darbininkai, mokytojai, vertėjai ir interpretatoriai, arba rastų kitus užsiėmimus, kurie pakankamai juos aprūpintų svarbiausiame jų gyvenimo darbe — pionieriškoje tarnyboje (Mato 6:33). Daugelis tų jaunuolių vėliau tapo keliaujančiais prižiūrėtojais ir savanoriais Betelyje.

Vieninga, apsišvietusi tauta

20. Kokiems pasaulietiškiems skirtumams nėra vietos tarp Jehovos tautos?

²⁰ Jehovos tautoje nepriklausomai nuo to, ar tu esi darbininkas ar tarnautojas, dirbi žemės ūkyje ar paslaugų srityje, visi turi būti geri Biblijos mokiniai ir gabūs mokytojai. Visų įsigyti įgūdžiai skaityti, mokytis ir mokyti padeda pašalinti skirtumus, kuriuos šis pasaulis daro tarp dirbančių fizinį darbą ir įstaigų darbuotojų. Tai užtikrina vienybę ir tarpusavio pagarbą, ypač tai akivaizdu tarp savanorių darbininkų Betelio namuose ir Sargybos bokšto bendruomenės statybose, kur dvasinės savybės yra ypač svarbios ir visiems būtinos. Čia patyręs įstaigų personalas džiaugsmingai dirba kartu su įgudusiais fizinio darbo darbininkais, ir visi parodo dėkingą meilę vienas kitam (Jono 13:34, 35; Filipiečiams 2:1-4).

21. Koks turi būti jaunų krikščionių tikslas?

²¹ Tėvai, padėkite savo vaikams siekti tikslo tapti naudingais naujojo pasaulio bendruomenės nariais! Jaunieji krikščionys, panaudokite savo mokymosi galimybes kaip priemonę, leidžiančią jums daugiau išnaudoti jūsų privilegijas tarnauti Jehovai! Būdami išmokyti, visi jūs pasirodykite esantys gerai paruošti teokratinės bendruomenės nariai dabar ir amžinai Dievo pažadėtoje „naujoje žemėje“ (2 Petro 3:13; Izaijo 50:4; 54:13; 1 Korintiečiams 2:13).

Patikrink savo atmintį

◻ Kodėl tikrieji krikščionys yra suinteresuoti mokymu?

◻ Kokių kraštutinių požiūrių į mokymą turi vengti tikrieji krikščionys?

◻ Į kokius papildomo mokymo pavojus reikia atsižvelgti ir kokių reikia imtis atsargumo priemonių?

◻ Kokiems pasaulietiškiems skirtumams nėra vietos Jehovos tautoje?