42 MARIJA
Ji atidavė save Dievui į rankas
ŽYDAITĖ vardu Marija, gyvenanti Galilėjoje, Nazareto mieste, vieną dieną sulaukė netikėto svečio. Ją aplankė Jehovos angelas Gabrielius. Pas Mariją jis atėjo pranešti svarbios žinios: Jehova išsirinko ją ypatingai užduočiai – tokiai, kokios Dievas nebuvo davęs jokiam žmogui.
„Sveika, sulaukusi didžios malonės! Jehova su tavimi“, – pasveikino Mariją angelas. Marija sutriko, nes nesijautė verta tokių žodžių. Gabrielius ją nuramino patikindamas, kad ji rado malonę Dievo akyse. Tada pasakė: „Štai tu tapsi nėščia ir pagimdysi sūnų. [...] Jis bus didis, jį vadins Aukščiausiojo Sūnumi. Dievas Jehova jam duos jo tėvo, Dovydo, sostą. Jis bus karalius.“
Marija sukaupusi drąsą angelo paklausė: „Kaip tai įvyks, jeigu aš neturiu santykių su vyru?“ (Ji dar nebuvo ištekėjusi, tik susižadėjusi.) Angelas paaiškino, kad Jehovos galia, šventoji dvasia, apgaubs ją tarsi šešėlis, ji pastos ir pagimdys tobulą vaiką; jis bus šventas ir vadinamas Dievo Sūnumi. Gabrielius dar pasakė, kaip Jehova palaimino jos giminaitę Elzbietą. Marijai neliko jokių abejonių. „Esu Jehovos vergė! – nuolankiai tarė ji. – Teįvyksta tai, ką man paskelbei.“ Iš tų žodžių suprantame, kad Marijai Jehova buvo tarsi mylintis Šeimininkas, o save ji laikė klusnia jo verge. Nors užduotis atrodė bauginanti, mergina buvo įsitikinusi: jeigu vykdys Jehovos valią, jis ja rūpinsis ir saugos. Marija drąsiai atidavė save Dievui į rankas.
Angelui pasišalinus, Marija susiruošė ir iškeliavo aplankyti Elzbietos. Jiedvi padėjo viena kitai nusiteikti tam, kas jų laukia. Iš to, ką Marija kalbėjo Elzbietai apie Jehovą, suprantame, iš kur ji sėmėsi drąsos. Trumpoje jos kalboje yra daugiau kaip 20 tiesioginių ir netiesioginių užuominų iš šventųjų raštų. Marija buvo dvasinga, apmąstydavo Dievo Žodį, todėl gerai pažinojo Jehovą ir turėjo tvirtą pagrindą tikėti jo pažadais. Pas Elzbietą Marija išbuvo apie tris mėnesius, tada grįžo namo. Jai reikėjo daug drąsos pasakyti Juozapui, kad laukiasi, ir papasakoti, kaip tai įvyko. Marijos žodžiais Juozapui buvo sunku patikėti, bet Jehovos angelas jį patikino, kad ji kalbėjo tiesą.
Juozapas Mariją vedė. Kai iki gimdymo buvo likę visai nedaug, išėjo Romos imperatoriaus įsakas dėl gyventojų surašymo. Taigi Juozapui teko keliauti į gimtąjį miestą, Betliejų, užsirašyti. Marija žinojo, kad maždaug 150 kilometrų kelionė ant asiliuko jai bus itin sunki, bet vis tiek vykti pasiryžo. Kadangi Betliejuje vietos apsistoti neatsirado, porai teko glaustis tvartelyje. Ten vaikelis ir gimė. Marija paguldė jį ėdžiose. Ji pasitikėjo Jehova ir buvo pasiryžusi daryti visa, ką gali, kad esamomis aplinkybėmis pasirūpintų savo sūneliu.
Marija gavo nuo Jehovos užduotį, kokios nebuvo gavęs joks žmogus.
Pasitikėjimo Dievu ir drąsos Marijai reikėjo visą likusį gyvenimą: kai jai su Juozapu ir mažuoju Jėzumi teko bėgti į Egiptą, nes karalius Erodas kėsinosi vaikelį nužudyti; kai jiedu su Juozapu sunkiai versdamiesi augino bent septynis vaikus; kai jos mylimas vyras mirė (tikriausiai dar prieš Jėzui tampant Mesiju); kai Jėzus, atėjus metui imtis jam skirtos tarnystės, paliko namus. Pasitikėjimo Dievu ir drąsos Marijai ypač reikėjo, kai Jėzus buvo neteisingai apkaltintas, nuteistas ir nužudytas. Drąsą Marija parodė ir po Jėzaus mirties – nepabūgusi tautiečių priešiškumo, tapo jo sekėja.
Marijai teko didžiulė atsakomybė, tad nenuostabu, kad jai reikėjo daug drąsos. Jos Marija nepritrūko, nes dėjosi į širdį visa, kas stiprino tikėjimą. Tai buvo, pavyzdžiui, šventuosiuose raštuose užrašytos mintys, angelų ir kitų Jehovos tarnų pasakyti žodžiai, taip pat tai, ką kalbėjo ir darė jos sūnus. Marija buvo prikaupusi daug dvasinių turtų. Kadangi apmąstydavo dvasines tiesas, ji buvo pasiruošusi visiems gyvenimo sunkumams.
Perskaityk:
Kaip atsakytum:
Kaip Marija rodė pasitikėjimą Dievu ir drąsą?
Patyrinėk
1. Kokie istoriniai faktai patvirtina, kad tai, kas rašoma Luko 2:1–3, yra tiesa? (g 11/4 p. 11, pstr. 4–5) (Žiūrėk 1 iliustraciją.)
British Library, London, UK, from the British Library archive/Bridgeman Images
1 iliustracija. Romos valdžios paskirto Egipto valdytojo įsakas dėl gyventojų surašymo (104 m. e. m.).
2. Iš ko galima spręsti, kad kelionė į Betliejų Marijai buvo itin varginanti? (ia p. 153–155, pstr. 4–7)
3. Kai Jėzus buvo dar mažas, Marijai buvo pasakyta, kad jos sielą pervers kalavijas. Kaip šie žodžiai išsipildė? (Lk 2:35; w08 3/15 p. 31, pstr. 1)
4. Kas leidžia daryti prielaidą, kad Marija dabar yra danguje? (w18.07 p. 10, pstr. 14) (Žiūrėk 2 iliustraciją.)
2 iliustracija. Likus kelioms dienoms iki 33 m. e. m. Penkiadešimtinių, Marija su sūnumis buvo Jeruzalėje.
Pamąstyk ir pasimokyk
Marijai reikėjo padrąsinimo, todėl ji nuėjo pas Elzbietą (Lk 1:39, 40). Kai užklumpa sunkumai ar nelengva susidoroti su paskirtomis tarnybos užduotimis, kodėl verta kreiptis pagalbos į dvasiškai brandžius bendratikius? (Žiūrėk 3 iliustraciją.)
3 iliustracija
Nors Marija buvo susižadėjusi, Jehova savo angelą siuntė pirmiau pas ją, ne pas Juozapą. Ką iš to galime spręsti apie Jehovos požiūrį į dievobaimingas moteris?
Kokiomis aplinkybėmis tau gali prireikti tokios kaip Marijos drąsos?
Pažvelk plačiau
Ką, skaitydamas šį pasakojimą, sužinojau apie Jehovą?
Kaip šis pasakojimas susijęs su tuo, ką Jehova yra numatęs dėl žmonijos?
Marija tikriausiai yra išrinkta būti viena iš Jėzaus bendravaldžių. Jei taip, kodėl galiu tuo džiaugtis?
Jeigu norėtum sužinoti daugiau
Iš ko galima spręsti, kad Marija buvo atsidavusi mama?
„Ko mus pamoko Marijos pavyzdys“ (w09 1/1 p. 5, pstr. 5–p. 6, pstr. 2)
Kaip, tavo manymu, Marija galėjo jaustis, išgirdusi iš angelo Gabrieliaus, kad Jehova patikėjo jai ypatingą užduotį?