35 MANASAS
Jis turėjo drąsos pasikeisti
MANASAS nebūtų gimęs, jei ne Jehovos padarytas stebuklas. Jehova prailgino jo tėvo Ezekijo gyvenimą ir šis susilaukė sūnaus. Ezekijas mirė, kai Manasui buvo vos dvylika. Berniukas tapo karaliumi, bet geru savo tėvo pavyzdžiu, deja, nesekė.
Daugelį metų Manasas darė baisias nuodėmes: garbino stabus, užsiėmė būrimu ir žyniavimu, be to, netikriems dievams paaukojo savo sūnus. Manaso valdymas buvo paženklintas smurtu ir žudynėmis. Jis praliejo daug nekalto kraujo, Jeruzalės gyventojai, pasidavę jo įtakai, irgi darė visokias žiaurybes. Tai matydamas Jehova degė pykčiu. Jis siuntė ne vieną pranašą karaliaus įspėti, bet šis jų neklausė. Turint visa tai omenyje, galbūt kyla klausimas: negi Manasas galėtų būti sektinas drąsos pavyzdys?
Vieną dieną Manaso gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. Kadangi pranašų karalius neklausė, Dievas leido, kad asirai įsiveržtų į Judą. Biblijoje rašoma: „Tie Manasą sučiupo, įvėrė jam kablius, sukaustė dviem vario grandinėmis ir nusivedė į Babiloną.“ Galime tik įsivaizduoti, kokia skausminga ir alinanti Manasui buvo kelionė į tolimą kraštą. Karalius tikriausiai jautėsi labai pažemintas.
Manasas elgėsi itin nedorai, bet Jehova suteikė jam galimybę pasikeisti.
Pakliuvęs į nelaisvę, į tokią apgailėtiną padėtį, Manasas turėjo laiko pagalvoti apie visa, ką bloga buvo padaręs. Ko gero, jis niekada nebuvo jautęsis toks bejėgis ir vienišas. Dievai, kuriems jis lenkėsi ir net paaukojo savo sūnus, jam nepadėjo. Manasas suprato, kad turi keistis. Jis ėmė nuolankiai melstis Jehovai, „labai nusižemino prieš savo protėvių Dievą“. Matydamas tai, Jehova neliko abejingas. Manaso širdis darėsi vis nuolankesnė ir Jehova jautė jam vis didesnį prielankumą (Ps 138:6). Manasas prašė „Jehovą, savo Dievą“, pasigailėti. Jis to maldaute maldavo.
Ar Dievas Manaso pasigailėjo? Biblijoje rašoma, kad Jehova „leidosi permaldaujamas, jo prašymą išklausė ir sugrąžino jį į Jeruzalę, į jo karalystę“. Štai koks gailestingas Dievas jam buvo! Dabar Manasas turėjo galimybę darbais parodyti, kad iš tikrųjų pasikeitė.
Grįžęs į Jeruzalę Manasas pamatė, kad žmonės, kuriuos kadaise buvo nuvedęs klystkeliais, ir toliau elgiasi nedorai. Jis suprato: jam kaip niekad reikės pasitikėti Jehova, kad padėtų žmonėms sugrįžti į doros kelią. Galimas dalykas, jis nerimavo dėl tautiečių reakcijos – ar jie jo klausys? ar neims piktintis? Kad ir kaip ten buvo, Manasas įsidrąsino ir ėmėsi taisyti, ką bloga buvo padaręs. Įtvirtinęs Jeruzalę, kad niekas negalėtų į ją įsiveržti, jis pradėjo iš miesto šalinti stabus, – be abejonės ir tuos, kurie buvo Jehovos šventykloje. Karalius sutvarkė Jehovos aukurą ir pradėjo atnašauti ant jo aukas. Manasas ragino Judo žmones tarnauti „Jehovai, Izraelio Dievui“. Tai jam buvo ypač nelengva, nes daugybę metų buvo kalbėjęs priešingai. Buvo akivaizdu, kad užkietėjęs nusidėjėlis visiškai pasikeitė. Už tai šlovė tenka Jehovai – Dievui, kuris yra geras ir atlaidus (Ps 86:5).
Deja, Manasas negalėjo atitaisyti viso blogio, kurį buvo padaręs. Jehova jam atleido, bet negalėjo nenubausti tų, kurie jo valdymo laikotarpiu darė blogybes ir liejo nekaltą kraują. Kitaip nei karalius, daugelis neatgailavo ir keistis nenorėjo. Net Manaso sūnus Amonas elgėsi nedorai – savo tėvo neklausė ir geru jo pavyzdžiu nesekė. Tačiau panašu, kad Manasui pavyko padaryti gerą įtaką savo mažajam vaikaičiui Jošijui. Senelį berniukas, ko gero, visada prisiminė kaip žmogų, kuris nusižemino prieš Dievą, pasikeitė ir nepabijojo to parodyti darbais. Manasas išties tapo kitu žmogumi ir likusius gyvenimo metus nugyveno žinodamas, kad Jehova jam atleido.
Perskaityk:
Kaip atsakytum:
Kaip Manasas rodė pasitikėjimą Dievu ir drąsą?
Patyrinėk
1. Manasas, kaip rašoma Biblijoje, „nedorumu pralenkė net amoritus“, gyvenusius Kanaano krašte prieš izraelitams jį užkariaujant. Ką žinome apie amoritus ir ką tos žinios leidžia suprasti apie Manasą? (2 Kar 21:11; w00 10/15 p. 16, pstr. 5–6; gl p. 10, pstr. 5, išn.)
2. Kokių yra archeologinių įrodymų, kad Manasas iš tikrųjų gyveno ir kad jam valdant Asirija turėjo itin didelę galią? (it „Manasas“ Nr. 4, pstr. 2) (Žiūrėk 1 iliustraciją.)
© The Trustees of the British Museum. Licensed under CC BY-NC-SA 4.0. Source
1 iliustracija. „Manaso, Judo karaliaus“ vardas, įrašytas vadinamojoje Asarhadono prizmėje.
3. Kas liudija, kad asirai savo belaisviams iš tikrųjų įverdavo kablius? (2 Met 33:11; it „Kablys“, pstr. 4) (Žiūrėk 2 iliustraciją.)
2 iliustracija. Asirų reljefas (maždaug VIII a. p. m. e.).
4. Kaip Jehova ištiesė ant Jeruzalės „matuoklę“ ir patikrino ją „gulsčiuku“? (2 Kar 21:13; it „Gulsčiukas“, pstr. 2)
Pamąstyk ir pasimokyk
Ką, skaitydami šį pasakojimą, suprantame apie atgailą?
Kodėl, skaitydami apie Manaso gyvenimą, galime daryti išvadą, kad Jehova atgailaujantiems nusidėjėliams atleidžia, bet nebūtinai apsaugo nuo nuodėmės pasekmių? (Jer 15:3–5) (Žiūrėk 3 iliustraciją.)
3 iliustracija
Kokiomis aplinkybėmis tau gali prireikti tokios kaip Manaso drąsos?
Pažvelk plačiau
Ką, skaitydamas šį pasakojimą, sužinojau apie Jehovą?
Kaip šis pasakojimas susijęs su tuo, ką Jehova yra numatęs dėl žmonijos?
Ko norėčiau Manasą paklausti, kai Jehova prikels jį iš mirties?
Jeigu norėtum sužinoti daugiau
Kaip Biblijos pasakojimas apie Manasą padėjo vienam broliui grįžti pas Jehovą?
Jeigu dėl praeityje padarytų nuodėmių jautiesi menkavertis, kuo tau gali būti naudingas pasakojimas apie Manaso gyvenimą?