33 JEHOJADA
Jis apsaugojo sosto įpėdinį
JEHOJADA tarnavo vyriausiuoju kunigu Jehovos šventykloje Jeruzalėje. Nors jau amžingas, jis tebebuvo tvirtas ir degė noru daryti, kas teisinga Jehovos akyse. Tuo laiku Judo žmonės garbino netikrus dievus ir elgėsi nedorai, tad būti dvasiniu tautos vedliu Jehojadai buvo nelengva.
Dėl tautos dvasinio nuosmukio iš dalies kalta buvo Atalija, Izraelio karaliaus Ahabo ir Jezabelės duktė. Atalijos tėvai savo nedorumu buvo užrūstinę Jehovą ir užtraukę sau ir savo palikuoniams pasmerkimą. Nors buvo ištekėjusi už Judo karaliaus, Atalija Jehovos negarbino. Po vyro mirties valdžią buvo perėmęs jųdviejų sūnus, bet Jehova įvykdė jam mirties nuosprendį. Tada į sostą sėdo Atalija. Tačiau ji nebuvo teisėta įpėdinė – Jehova buvo pasakęs, kad jo tautą valdys vyrai ir kad jie turės būti iš Dovydo giminės. Norėdama įtvirtinti savo valdžią, Atalija nusprendė atsikratyti sosto paveldėtojų. O kadangi sostą paveldėti galėjo bet kuris iš jos vaikaičių, ji liepė juos išžudyti.
Vyriausiasis kunigas su žmona rizikavo gyvybe, kad apsaugotų bejėgį kūdikį nuo piktų kėslų turinčios karalienės.
Jehojada buvo vedęs Jehošebą (Jehošabatą) – jauną ir drąsią moterį iš karališkosios šeimos. Jiedviem buvo baisu net pagalvoti, kad karališkoji Dovydo linija gali nutrūkti, nes pagal Jehovos pažadą iš tos linijos galiausiai turėjo kilti karalius, kuris valdys per amžius (2 Sam 7:12, 13). Jehošeba nusprendė vieną iš įpėdinių išgelbėti. Tai buvo nė metų neturintis Jehoašas. Sukaupusi drąsą ji slapčia išnešė berniuką iš rūmų, tada kartu su jo žindyve nuskubėjo pas savo vyrą. Jehojada apgyvendino vaikelį viename nuošaliame šventyklos kambaryje, kur niekas jo nerastų.
Jehoašas šešerius metus niekam nežinant augo Dievo namuose Jehojados saugomas ir globojamas. Padėtis buvo ne iš lengvųjų, nes jei Atalija būtų sužinojusi, kad kunigas su žmona slepia sosto įpėdinį, nebūtų pagailėjusi nė vieno. Atėjus tinkamam metui, Jehojada nusprendė imtis ryžtingų veiksmų. Jis pasikvietė penkis Jehovai ištikimus sargybos vadus ir atskleidė jiems paslaptį: vienas iš teisėtų įpėdinių yra gyvas! Jehojados paliepti, vadai pastatė 500 sargybinių šventyklos teritorijoje ir už jos ribų. Apsiginklavę skydais ir ietimis, sargybiniai iš visų pusių saugojo berniuką, kol Jehojada jį vainikavo. Po ceremonijos žmonės ėmė šūkauti iš džiaugsmo. Išgirdusi triukšmą, į šventyklą atskubėjo Atalija.
Įpuolusi į šventyklos kiemą, Atalija iškart suprato, kas vyksta. Desperatiškai mėgindama išlaikyti valdžią ji pratrūko šaukti: „Sąmokslas! Sąmokslas!“, nors prieš kurį laiką pati buvo tokį surengusi. Jei Atalija ir tikėjosi palaikymo ar pagalbos, to nesulaukė. Jehojada nė kiek nesutriko ir tuoj pat liepė vadams išvesti ją iš šventyklos. Sargybiniai padarė, kaip liepti, ir įvykdė nedorajai karalienei mirties nuosprendį. Jehova buvo pasakęs: „Pražus visi Ahabo namai“ (2 Kar 9:8). Iš Ahabo šeimos Atalija tikriausiai buvo paskutinė.
Jehojada padarė dar kai ką labai svarbaus. Jo iniciatyva jaunasis karalius ir visa tauta sudarė sandorą su Jehova – pažadėjo būti jam ištikimi. Tada Jehojada paliepė žmonėms nugriauti Baalo šventyklą ir nužudyti jo kunigą. Po visų tų įvykių Jehojada ir toliau rūpinosi Jehoašu, stengėsi, kad užaugęs jis būtų geras karalius ir garbintų tik Jehovą. Tos pastangos davė vaisių – kol Jehojada buvo gyvas, Jehoašas darė, kas teisinga Jehovos akyse. Jehojada mirė sulaukęs 130 metų. Žmonės išreiškė jam ypatingą pagarbą – palaidojo tarp karalių, valdžiusių Jeruzalėje.
Deja, po Jehojados mirties Jehoašas nuklydo – pasidavęs blogai Judo didžiūnų įtakai, ėmė garbinti netikrus dievus ir įstūmė tautą į stabmeldystę. Jehova siuntė savo pranašus karaliaus įspėti, tačiau šis jų neklausė. Vienas tų pranašų buvo Jehojados sūnus Zacharijas. Jis klausė žmonių: „Kodėl nepaisote Jehovos įsakymų?“ Jehoašas įtūžo ir liepė pranašą nubausti mirtimi. Zacharijas, kaip ir jo tėvas Jehojada, liko drąsus iki pat mirties. Praėjus šimtmečiams, Jėzus pavadino Zachariją teisiu žmogumi. Kaip ir Jehova, jis nepamiršta drąsių ir dievobaimingų žmonių.
Perskaityk:
Kaip atsakytum:
Kaip Jehojada rodė pasitikėjimą Dievu ir drąsą?
Patyrinėk
1. Kas, kai kurių biblistų nuomone, buvo „kãrų sargyba“, kuri padėjo Jehojadai nuversti nuo sosto Ataliją? (2 Kar 11:4, 19, išn.; it „Kãrų sargyba“)
2. Kas, galimas dalykas, buvo „Liudijimas“ ir kodėl Jehojada uždėjo jį Jehoašui ant galvos? (2 Kar 11:12, išn.; w91 2/1 „Vainikas ir Liudijimas“, pstr. 5–6) (Žiūrėk 1 iliustraciją.)
1 iliustracija
3. Kodėl Jehoašas davė įsakymą atnaujinti Jehovos Namus? (2 Met 24:4–7, 11–14; it „Jehoašas“ Nr. 1, pstr. 5)
4. Zacharijas buvo Jehojados sūnus, tad kodėl Jėzus pavadino jį „Barachijo sūnumi“? (Mt 23:35; w23.06 p. 19, pstr. 17, išn.)
Pamąstyk ir pasimokyk
Jehojadai, tikėtina, buvo virš šimto metų, kai paslėpė Jehoašą. Kaip jo pavyzdys gali padrąsinti pagyvenusius Jehovos tarnus? (Ps 92:12, 14) (Žiūrėk 2 iliustraciją.)
2 iliustracija
Kol Jehoašas klausė Jehojados, jam gerai klojosi. Ko jaunuoliai gali iš to pasimokyti?
Kokiomis aplinkybėmis tau gali prireikti tokios kaip Jehojados drąsos?
Pažvelk plačiau
Ką, skaitydamas šį pasakojimą, sužinojau apie Jehovą?
Kaip šis pasakojimas susijęs su tuo, ką Jehova yra numatęs dėl žmonijos?
Ko norėčiau Jehojadą paklausti, kai Jehova prikels jį iš mirties?
Jeigu norėtum sužinoti daugiau
Pasakojimas apie Jehoašą gali padėti vaikams suprasti, kokius žmones rinktis į draugus.
„Jehoašas, pasirinkęs blogus draugus, paliko Jehovą“ (w09 4/1 p. 24–25)
Ko galime pasimokyti iš Jehojados apie aukojimą ir išteklių naudojimą teisingam Dievo garbinimui remti?