15 NOOMĖ IR RŪTA
Jos guodė viena kitą karčioje nelaimėje
NOOMĖ gyvenime patyrė ne vieną sukrėtimą. Izraelį ištikus badui, jos vyras nusprendė su šeima iškeliauti iš savo namų Betliejuje ir įsikurti Moabe. Tačiau vieną dieną jis netikėtai mirė, palikdamas Noomę svetimame krašte vieną su dviem sūnumis. Sūnūs užaugę vedė moabites – moteris, kurios negarbino Jehovos. Praėjus maždaug dešimčiai metų, Noomę vėl ištiko nelaimė – mirė ir abu jos sūnūs. Nė vienas neturėjo vaikų. Taigi Noomė liko be vyro, be sūnų ir be vilties tapti senele.
Nebeturėdama priežasčių likti Moabo krašte, Noomė išsiruošė atgal į Betliejų – į ilgą, maždaug savaitės kelionę. Kartu su ja išėjo ir sūnų žmonos, Rūta ir Orpa. Kelyje Noomės galvoje sukosi mintis, kad palikusios gimtinę ir artimuosius marčios gali prarasti galimybę vėl ištekėti ir susilaukti vaikų. Taigi, galvodama apie tų jaunų moterų gerovę, Noomė ėmė raginti jas: „Eikite, grįžkite kiekviena į savo motinos namus.“ Ji buvo pasiryžusi keliauti viena. Abi marčios verkė, nes nenorėjo su anyta išsiskirti. Vis dėlto galiausiai Orpa nusprendė grįžti. O kaip Rūta? Ji pasiliko su Noome.
Rūta sakė Noomei: „Neprašyk, kad tave palikčiau [...]. Nes kur eisi tu, ten eisiu ir aš. Kur nakvosi tu, ten nakvosiu ir aš. Tavo tauta bus mano tauta, tavo Dievas – mano Dievas. Kur mirsi tu, ten mirsiu ir aš ir būsiu ten palaidota.“ Rūta parodė ištikimybę ir drąsą – ryžosi palikti artimuosius, atsisakyti savų papročių ir tradicijų, nustoti garbinti moabitų dievus. Ji nusprendė keliauti su Noome į Izraelį ir garbinti tik Dievą Jehovą.
Dvi moterys ištvėrė netekties skausmą, nes rado prieglobstį tarp Jehovą mylinčių žmonių.
Taigi Noomė su Rūta atkeliavo į Betliejų. Kai kurios moterys, pamačiusios Noomę po daugelio metų, buvo sukrėstos ir klausinėjo: nejaugi čia ta pati Noomė? Ši ėmė joms guostis, kad Jehova apkartino jai gyvenimą ir pargrąžino tuščiomis. Tokie žodžiai galėjo skaudinti Rūtą, juk dėl Noomės ji tiek daug atsisakė ir pasiliko su ja. Kaip Rūta tuo metu jautėsi, mes nežinome, tačiau žinome tai, kad ji ir toliau rūpinosi anyta. Kad abi turėtų ko valgyti, Rūta eidavo į laukus rinkti varpų.
Laukuose besidarbuojančią Rūtą sykį pastebėjo pasiturintis žemvaldys vardu Boazas, Rahabos sūnus; jis buvo dievobaimingas žmogus. Savo tarnų Boazas paklausė, kas toji jauna moteris. Jam buvo paaiškinta: tai Noomės marti, ji sunkiai dirba, kad galėtų pasirūpinti savo anyta. Boazas pagyrė Rūtą, kad ši parodė pasitikėjimą Jehova ir pasirinko Izraelio Dievą savo prieglobsčiu. Darbininkams Boazas prisakė jos neskriausti.
Vakare grįžusi namo Rūta anytai papasakojo, kad Boazas parodė jai gerumą. Noomė labai apsidžiaugė. Gal Boazas Rūtą vestų? Boazas buvo iš Noomės vyro giminės, o Dievo Įstatymas numatė, kad jauna moteris, tapusi našle, gali ištekėti už artimo savo vyro giminaičio. Tokiu atveju jai gimęs pirmagimis sūnus paveldėtų mirusiojo vardą ir turtą, taip pat pratęstų jo šeimos liniją (Įst 25:5, 6). Praėjus kiek laiko, Noomė paaiškino marčiai, ką jai reikės daryti.
Nors tai, ką Noomė sakė, galėjo Rūtą trikdyti ar net bauginti, ji su viskuo sutiko. Vakare Rūta nuėjo prie grendymo – ten vyrai, tarp jų ir Boazas, kūlė ir vėtė miežius. Tarp supiltų grūdų krūvų jie pasiliko ir nakvoti. Kai visi jau buvo įmigę, Rūta tyliai priėjo prie Boazo, nuklojo jam kojas ir prie jų atsigulė. Kai vyras pabudo, ji nuolankiai užsiminė apie Dievo įstatymą ir paklausė, ar šis sutiktų atlikti jai giminaičio priedermę. Boazas, ko gero, matė Rūtos nerimą. Sužavėtas šios moters drąsos, taip pat ištikimos meilės Jehovai ir anytai, jis pažadėjo išsiaiškinti, ar galės padaryti, ko prašomas.
Kitą dieną Boazas nuėjo pas Betliejaus seniūnus, sutvarkė reikalus taip, kaip buvo nurodyta Dievo Įstatyme, ir Rūtą vedė. Po kurio laiko jiedu susilaukė sūnaus ir pavadino jį Jobedu. Noomė savo vaikaitį labai mylėjo. Jobedas tapo karaliaus Dovydo ir, praėjus daugeliui amžių, Mesijo protėviu (Mt 1:5, 6, 16). Už drąsą ir ištvermę per sunkumus Jehova Noomei ir Rūtai dosniai atlygino.
Perskaityk:
Kaip atsakytum:
Kaip Noomė ir Rūta rodė pasitikėjimą Dievu ir drąsą?
Patyrinėk
1. Kodėl galima sakyti, kad izraelitams duotas įstatymas leisti vargšams rinkti derliaus likučius buvo unikalus? (ia p. 39, pstr. 23, išn.) (Žiūrėk 1 iliustraciją.)
1 iliustracija
1 iliustracija
2. Kas liudija, kad nakčia pas Boazą atėjusi Rūta neturėjo amoralių ketinimų? (ia p. 47, pstr. 17–18)
3. Ką apie Boazą pasako tai, kad į Rūtą jis kreipėsi žodžiu „dukra“? (Rūt 2:8; w16.11 p. 3)
4. Kodėl galima sakyti, kad sutikdamas vesti Rūtą Boazas, priešingai nei kitas jo giminaitis, pasielgė nesavanaudiškai? (w23.03 p. 14) (Žiūrėk 2 iliustraciją.)
2 iliustracija
Pamąstyk ir pasimokyk
Jei patiriame finansinių sunkumų, kodėl svarbu būti, kaip ir Rūta, darbštiems ir dėkingiems už pagalbą, kurios sulaukiame? (Žiūrėk 3 iliustraciją.)
3 iliustracija
Kai Noomei buvo labai sunku, Rūta ją visokeriopai palaikė. Ko galime pasimokyti iš Noomės, kai prireikia pagalbos? Ko galime pasimokyti iš Rūtos, kai matome, kad kitiems reikia paguodos?
Kokiomis aplinkybėmis tau gali prireikti tokios kaip Rūtos ir Noomės drąsos?
Pažvelk plačiau
Ką, skaitydamas šį pasakojimą, sužinojau apie Jehovą?
Kaip šis pasakojimas susijęs su tuo, ką Jehova yra numatęs dėl žmonijos?
Ko norėčiau Noomės ir Rūtos paklausti, kai Jehova jas prikels iš mirties?
Jeigu norėtum sužinoti daugiau
Ką, skaitydami Rūtos knygą, sužinome apie ištikimą meilę ir ko galime pasimokyti?
Padėkite savo vaikams geriau įsivaizduoti tai, kas rašoma Rūtos knygoje.