9 ŠIFRA, PŪVA, AMRAMAS, JOCHEBEDA, MIRJAMA
Jie apsaugojo Mozę, nes tikėjo
NUO Juozapo mirties praėjo daugiau kaip 60 metų. Egiptiečiai jau nebeprisiminė šio geradario žmogaus, per kurį Jehova išgelbėjo jų tautą nuo bado. Egiptą valdė naujas faraonas. Izraelitų, kitaip dar vadinamų hebrajais, jis nekentė. Kadangi Jehovos laiminami izraelitai gausėjo, jausdamas grėsmę faraonas nusprendė paversti juos vergais. Egiptiečiai izraelitus negailestingai engė, tačiau jų ir toliau daugėjo.
Tada faraonas nusprendė imtis kitos – sunkiai protu suvokiamos – taktikos. Jis liepė atvesti dvi pribuvėjas, hebrajes Šifrą ir Pūvą, ir davė joms tokį įsakymą: jeigu, priimant gimdymą, hebrajei gims berniukas, jos turi atimti jam gyvybę. Galime tik įsivaizduoti, kaip Šifra ir Pūva jautėsi girdėdamos tokius faraono žodžius. Jos žinojo, kad joks žmogus, kad ir koks galingas būtų, negali reikalauti atimti kitam gyvybės, nes Jehovos, Aukščiausiojo, akyse ji yra šventa. „Pribuvėjos bijojo Dievo ir Egipto valdovo nurodymui nepakluso“, – rašoma Biblijoje. Jehovos baimė įkvėpė toms moterims didžiulės drąsos – jos darė viską, ką galėjo, kad kuo daugiau naujagimių išgyventų. Sužinojęs, kad pribuvėjos duoto įsakymo nevykdo, faraonas įtūžo ir liepė joms pasiaiškinti. Moterys buvo nuovokios ir sugalvojo, kaip pasiteisinti. Matydamas Šifros ir Pūvos kilniaširdiškumą, Jehova joms „buvo maloningas“ – po kurio laiko jos irgi susilaukė palikuonių.
Kaip būtų buvę su mažuoju Moze, jei pribuvėjos, jo tėvai ir sesuo nebūtų parodę drąsos?
Pamatęs, kad planas nuėjo niekais, faraonas sumanė kai ką dar baisesnio. Jis išleido įsakymą visus hebrajų naujagimius berniukus mesti į Nilą. Tuo itin sunkiu izraelitų šeimoms laikotarpiu šis įsakymas netrukus tapo išbandymu ir Amramui su Jochebeda. Jiedu jau augino du vaikus, Mirjamą ir Aaroną, bet Jochebeda ėmė lauktis trečio. Pora nerimavo: jeigu gims berniukas, jo gyvybė atsidurs pavojuje. Taip ir nutiko. Tėvai naujagimį slėpė kaip įmanydami, bet tai nebuvo paprasta. Praėjus trims mėnesiams kūdikį slėpti pasidarė nebeįmanoma. Paėmusi papirusų pintinę, Jochebeda ištepė ją bitumu ir derva ir paguldė į ją sūnelį. Tada nuėjo prie Nilo upės ir paslėpė pintinę tarp nendrių. O jos dukra Mirjama atsistojusi atokiau stebėjo, kas bus su jos broliu.
Ir štai prie Nilo išsimaudyti atėjo faraono duktė. Ji pamatė pintinę ir pasiuntė tarnaitę jos atnešti. Pintinę nudengusi, faraono duktė išvydo gražų berniuką. Jis verkė, ir jai suspaudė širdį. Faraono duktė nusprendė mažylį įsisūnyti, bet matė, kad jį dar reikia žindyti. Mirjama iškart susivokė, ką daryti – drąsiai prie jos priėjo ir pasisiūlė surasti vaikeliui žindyvę. Faraono duktė sutiko. Tada Mirjama nubėgusi atsivedė mamą. Galime tik įsivaizduoti, kokia laiminga Jochebeda jautėsi galėdama be jokios baimės rūpintis sūneliu ir jį maitinti. Ir dar gavo už tai užmokestį! Jochebeda ir Amramas, be abejo, darė viską, kad sūnelis kuo daugiau sužinotų apie Jehovą. Vaikui ūgtelėjus, jiedu atvedė jį pas faraono dukterį. Ši pavadino jį Moze.
Jehova Amramui, Jochebedai ir Mirjamai už parodytą tikėjimą ir drąsą atlygino. Amramas su Jochebeda užaugino Mirjamą ir Aaroną dievobaimingais žmonėmis. Taip pat matė, kaip Jehova globoja jų sūnų Mozę. Nežinome, ar Jochebeda su Amramu išvydo, kokiu žmogumi ir geru įrankiu Jehovos rankose Mozė galiausiai tapo (Iš 6:20). Bet Mirjama su Aaronu savo akimis regėjo, kokių nuostabių dalykų Jehova per jų brolį padarė. Visi trys Amramo ir Jochebedos vaikai gyvenime daugybę kartų parodė tikėjimą ir drąsą. Kitame skyriuje sužinosime, kokiomis aplinkybėmis Mozė augo ir kaip nusprendė stoti Jehovos ir savo tautiečių pusėn.
Perskaityk:
Kaip atsakytum:
Kaip Mozės šeima ir pribuvėjos rodė pasitikėjimą Dievu ir drąsą?
Patyrinėk
1. Kokių yra archeologinių įrodymų, kad izraelitai kurį laiką gyveno Egipte? (g04 4/8 p. 4, pstr. 4–p. 5, pstr. 1)
2. Ką mokslininkai sako apie Biblijoje paminėtą papirusų pintinę ir apie faraono įsakymą žudyti hebrajams gimusius kūdikius? (g04 4/8 p. 6, pstr. 1–2) (Žiūrėk 1 iliustraciją.)
Christine Osborne Pictures/Alamy Stock Photo
1 iliustracija. Plaustai iš papirusų rišami ir mūsų dienomis.
3. Ką žinome apie hebrajų pribuvėjas? Kaip Jehova atlygino joms už kilnius darbus? (w03 11/1 p. 8, pstr. 3–4; it „Pribuvėja“) (Žiūrėk 2 iliustraciją.)
2 iliustracija
4. Iš kur žinome, kad Mirjamos tikėjimas net senyvame amžiuje tebebuvo tvirtas? (ijwia straipsnis 7, pstr. 14–18)
Pamąstyk ir pasimokyk
Ko tėvai gali pasimokyti iš Amramo ir Jochebedos?
Ko iš Mirjamos gali pasimokyti tie, kas turi brolių ar seserų? (Žiūrėk 3 iliustraciją.)
3 iliustracija
Kokiomis aplinkybėmis tau gali prireikti tokios kaip Šifros ir Pūvos drąsos?
Pažvelk plačiau
Ką, skaitydamas šį pasakojimą, sužinojau apie Jehovą?
Kaip šis pasakojimas susijęs su tuo, ką Jehova yra numatęs dėl žmonijos?
Ko norėčiau paklausti Šifrą, Pūvą, Mirjamą, Jochebedą ir Amramą, kai Jehova prikels juos iš mirties?
Jeigu norėtum sužinoti daugiau
Ko galime pasimokyti iš moterų, atsisakiusių paklusti faraono įsakymui?
„Moterys, džiuginusios Jehovos širdį“ (w03 11/1 p. 8–9, pstr. 3–5)
Iš kur žinome, kad Jehova rūpinasi tais, kurie jo bijo labiau nei žmonių?