7 JOKŪBAS
Jis apsaugojo savo šeimą nuo pavojų
SULAUKĘS žilos senatvės, apie savo gyvenimo metus Jokūbas pasakė: „Nedaug tų metų ir visi jie vargo kupini“ (Pr 47:9). Ir jis tikrai nesutirštino. Jokūbas turėjo bėgti iš namų į tolimąjį Haraną, mat jo paties brolis norėjo jį nužudyti. Harane Jokūbas patyrė daug neteisybės iš savo giminaičio Labano. Jokūbas įsimylėjo jaunesniąją jo dukterį Rachelę. Labanas pažadėjo Jokūbui atiduoti ją į žmonas, bet apgaule pirmiau apvesdino jį su vyresniąja dukterimi. Negana to, kad Jokūbui teko vesti dvi moteris, šios tarpusavyje nesutarė. Du dešimtmečius Jokūbas tarnavo Labanui ir šis nuolat mėgino nusukti jam uždarbį. Nepaisant visų tų sunkumų, Jokūbas nepalūžo – jis buvo ištvermingas, drąsus ir pasitikėjo Jehova.
Vieną dieną Jehova Jokūbui pasakė, kad atėjo metas jam grįžti į Kanaaną. Tai nebuvo taip paprasta. Jokūbas žinojo, kad jei išvyks, užsitrauks Labano pyktį, mat šis buvo godus žmogus ir visa, ką Jokūbas buvo įgijęs, laikė savo nuosavybe. Vis dėlto Jokūbas pasitarė su žmonomis ir kartu su jomis ir vaikais skubiai iškeliavo. Apie tai sužinojęs Labanas susikvietė giminaičius ir leidosi juos vytis. Kai galiausiai pasivijo, užsipuolė Jokūbą dėl to, kad šis išvyko nieko jam nepasakęs. Netgi pagrasino: „Galėčiau jums ką pikta padaryti.“ Tačiau Jokūbas grasinimų neišsigando. Jis be užuolankų Labanui pasakė, kad šis daugybę metų elgėsi su juo nesąžiningai ir apgaudinėjo. Jokūbas kalbėjo tiesiai, vis dėlto jam rūpėjo išsaugoti su uošviu taikius santykius. Galiausiai vyrai sudarė taikos sutartį ir kiekvienas patraukė savo keliu.
Jokūbas norėjo susitaikyti su priešiškai nusiteikusiais šeimos nariais ir turėjo drąsos susigrumti su galingu angelu.
Bet Jokūbo vargai tuo nesibaigė. Jo laukė akistata su Ezavu, dvyniu broliu. Maždaug prieš dvidešimt metų Jokūbas iš mamos sužinojo, kad Ezavas nori jį nužudyti. Už ką? Ezavas buvo įsitikinęs, kad brolis iš jo atėmė tėvo palaiminimą. Dabar Jokūbas troško su Ezavu susitaikyti. Deja, sužinojo, kad šis ateina pas jį lydimas 400 vyrų. Išsigandęs ir sunerimęs, Jokūbas nusprendė pirma savęs išsiųsti pas Ezavą tarnus su vertingomis dovanomis. Bet ar pavyks jomis numalšinti brolio pyktį? Netrukus įvyko kai kas netikėta.
Naktį Jokūbas išvydo nepažįstamą vyrą. Tai buvo Jehovos angelas. Priėjęs jis ėmė su Jokūbu grumtis. Numanydamas, kad iš angelo gali gauti palaiminimą, Jokūbas grūmėsi su juo ne vieną valandą. Nors buvo jau 97-erių ir už tą angelą nepalyginti silpnesnis, jis nepasidavė. Rungėsi iš visų jėgų, net su ašaromis, nes buvo įsitikinęs, kad dėl Jehovos palaiminimo kovoti verta (Oz 12:4). Auštant angelas grumdamasis palietė Jokūbo klubo sąnarį ir jį išnarino. Paskui pasakė Jokūbui tai, kas jį tikriausiai nustebino: „Nuo šiol būsi vadinamas nebe Jokūbu, o Izraeliu.“ Šis vardas reiškia „besigrumiantis su Dievu“. Taip pavadintas Jokūbas buvo ne veltui – jis negailėjo jėgų, kad gautų Jehovos palaiminimą.
Šlubčiodamas Jokūbas grįžo pas šeimą. Ir štai tolumoje jis pamatė Ezavą su 400 vyrų. Nežinodamas, ko tikėtis, Jokūbas vienas išėjo jiems priešais. Artindamasis prie Ezavo, jis septynis kartus žemai jam nusilenkė. Ezavas ėmė bėgti Jokūbo link. Ne, savo brolio jis nepuolė – ištiesęs rankas šiltai apkabino. Abu apsiverkė. Dėl dosnių Jokūbo dovanų ir nuolankios nuostatos Ezavo pyktis atlyžo. Ko gero, įspūdį jam padarė ir brolio drąsa. Jokūbas rado kelią į Ezavo širdį ir jiedu susitaikė.
Jokūbas liko raišas visam gyvenimui. Nors patyrė daug išmėginimų, jis nesigailėjo, kad įvairiomis aplinkybėmis klausė Jehovos ir kad stojo į grumtynes su angelu. Laikui bėgant, kaip Jehova ir buvo pažadėjęs, iš Jokūbo palikuonių išaugo didelė tauta (Pr 28:14). Biblijoje Jehova dažnai vadinamas „Jokūbo Dievu“ (Iš 3:6). Taip Dievą pavadino ir Jėzus Kristus, taip pat pasakė, kad Jehova „yra ne mirusiųjų, o gyvųjų Dievas“ (Lk 20:37, 38). Jehovos akyse Jokūbas tebėra gyvas ir, kai bus prikeltas, galės džiaugtis nuostabiu gyvenimu. Naujajame pasaulyje jo metų bus be skaičiaus ir jie bus kupini džiaugsmo.
Perskaityk:
Kaip atsakytum:
Kaip Jokūbas rodė pasitikėjimą Dievu ir drąsą?
Patyrinėk
1. Kodėl Jehova nusprendė, kad pirmagimio teisės atiteks ne Ezavui, o Jokūbui? (w03 10/15 p. 29, pstr. 2)
2. Kokį sapną Jehova siuntė Jokūbui? Kuo Jokūbas, jį susapnavęs, buvo patikintas? (w03 10/15 p. 28, pstr. 3–p. 29, pstr. 1) (Žiūrėk 1 iliustraciją.)
1 iliustracija
3. Iš kur Jokūbas galėjo numanyti, kad angelas gali suteikti jam palaiminimą? (w03 10/15 p. 31, pstr. 1) (Žiūrėk 2 iliustraciją.)
2 iliustracija
4. Kokių veiksmų Jokūbas ėmėsi, kad savo šeimą apsaugotų nuo kanaaniečių įtakos? (brw950915 „Ko galime pasimokyti iš senovėje gyvenusių dievobaimingų šeimų“, pstr. 10, išn.)
Pamąstyk ir pasimokyk
Jokūbas atsakingai rūpinosi visomis jam patikėtomis prižiūrėti avimis (Pr 31:38–40). Iš ko matyti, kad krikščionių bendruomenės ganytojai atsakingai rūpinasi Jehovos kaimene? (Žiūrėk 3 iliustraciją.)
3 iliustracija
Išsigandęs ir sunerimęs, Jokūbas meldėsi Jehovai (Pr 32:6–12). Ko jis Jehovą meldė ir ko tu gali iš to pasimokyti?
Kokiomis aplinkybėmis tau gali prireikti tokios kaip Jokūbo drąsos?
Pažvelk plačiau
Ką, skaitydamas šį pasakojimą, sužinojau apie Jehovą?
Kaip šis pasakojimas susijęs su tuo, ką Jehova yra numatęs dėl žmonijos?
Ko norėčiau Jokūbą paklausti, kai Jehova jį prikels iš mirties?
Jeigu norėtum sužinoti daugiau
Ką, sekdami Jokūbo pavyzdžiu, darysime, jei susivokiame įskaudinę bendratikį?
Drauge su šeima paskaitykite šį iliustruotą pasakojimą ir sužinokite daugiau apie Jokūbą.