3 SARA
Ji nesižvalgė atgal
SARA buvo ištekėjusi už Abraomo ir jį labai mylėjo. Jiedu gyveno Šinaro krašte, dideliame įtvirtintame Ūro mieste, kuris buvo įsikūręs prie plačios Eufrato upės. Miesto gyventojai buvo stabmeldžiai, tačiau Abraomas garbino tikrąjį Dievą, Jehovą. Jehovą garbino ir Sara. Būti kitokiai negu visi jai, be abejo, reikėjo tikėjimo ir drąsos. Tačiau vienu metu Saros tikėjimas ir drąsa buvo išbandyti taip, kaip ji nebūtų net pagalvojusi.
Abraomas Sarai pasakė, kad su juo kalbėjo Jehova. Moterį tai turbūt labai sujaudino. Bet sužinojusi, ką Jehova paprašė Abraomą padaryti, Sara veikiausiai išsigando – jiems reikės palikti savo namus, giminaičius ir kartu su tarnais keliauti ant kupranugarių į svetimą kraštą. Kelionė bus ilga. Jiems teks gyventi palapinėse, o ne mieste su saugomomis sienomis. Jokių didelių namų su erdviu kiemu, jokio vandentiekio ar kitų patogumų, prie kurių, ko gero, buvo pripratę. Ir jokios turgavietės, kur prireikus galėtų apsipirkti. Nors laukė nelengvas gyvenimas, Sara su viskuo sutiko. Pasitikėdama Jehova, ji susikrovė daiktus, atsisveikino su šeima, draugais ir kartu su Abraomu iškeliavo į nežinią.
Kai Jehova liepė Abraomui keliauti iš namų į tolimą kraštą, Sara išėjo kartu. Savo vyrą ji palaikė ir niekada neįtikinėjo grįžti į Ūrą, kur būtų galėjusi gyventi saugiai.
Ar Sara nesigailėjo, kad taip apsisprendė? Ne. Apaštalas Paulius rašė: „Jeigu jie būtų ilgėjęsi vietos, iš kurios išvyko, būtų galėję sugrįžti“ (Hbr 11:15). Sara galėjo gyventi prisiminimais ir galvoti, kaip gera ir saugu buvo Ūre. Tačiau ji nesižvalgė atgal. Priešingai, ryžtingai žvelgė į priekį.
Šeima atkeliavo į Kanaano kraštą. Sara netrukus suprato, kad čia nėra upės, tokios kaip Eufratas, kuria pirkliai atgabentų visko, ko galėtų prireikti. Po kurio laiko Kanaane kilo badas ir Abraomui su Sara neliko nieko kito, kaip keltis kitur. Sara galėjo mėginti įtikinti vyrą sukti į rytus link Ūro, tačiau to nedarė. Ji noriai pakluso jo sprendimui keliauti į pietus, į Egiptą.
Kadangi Sara buvo labai graži, Abraomas baiminosi, kad egiptiečiai gali ją pagrobti ir jį patį nužudyti. Taigi jis paprašė Sarą prisistatyti jo seserimi. Deja, tai nepadėjo. Kai Egipto faraonas išgirdo apie Saros grožį, liepė paimti ją iš Abraomo ir atvesti į rūmus. Atsidūrusi rūmuose Sara galėjo mąstyti, kad gyvenimas čia būtų kur kas saugesnis ir patogesnis už klajoklišką gyvenimą palapinėse. Ar ji nusprendė nebegrįžti pas Abraomą ir likti pas faraoną rūmuose? Ne. Širdyje ji buvo pasiryžusi nesižvalgyti atgal ir būti ištikima savo mylimam vyrui. Galiausiai Jehova ją išgelbėjo ir jiedu su Abraomu vėl buvo kartu.a
Jehova buvo pažadėjęs Abraomui, kad iš jo kils didelė tauta. Tačiau Sara negalėjo turėti vaikų ir dėl to labai sielojosi. Prabėgus daugeliui metų Kanaane, Jehova Sarą palaimino – nors buvo jau devyniasdešimties, ji pagimdė sūnų. Jos troškimas galiausiai išsipildė! Jehovos paliepimu, berniukas buvo pavadintas Izaoku, išvertus – „juokas“. Ir ne be priežasties: sužinoję, kad susilauks sūnaus, Abraomas ir Sara smagiai juokėsi. Sara neabejojo, kad sužinoję, kokį stebuklą dėl jos Jehova padarė, su ja juoksis ir kiti.
Sara matė, kaip Izaokas augo, brendo ir kaip tapo dievobaimingu žmogumi. Savo sūnų ji labai mylėjo ir prireikus drąsiai gynė. Sara niekada nesigręžiojo į praeitį. Priešingai – su viltimi žvelgė į ateitį. Nors nei ji, nei jos šeima Jehovos duotų pažadų išsipildymo neišvydo, neabejotinai išvys ateityje.
Perskaityk:
Kaip atsakytum:
Kaip Sara rodė pasitikėjimą Dievu ir drąsą?
Patyrinėk
1. Sara ir Abraomas buvo vieno tėvo vaikai. Turint tai omenyje, ar Sarai derėjo už Abraomo tekėti? (wp17.3 p. 12, pstr. 5, išn.)
2. Koks, tikėtina, buvo Saros gyvenimas Ūre? (wp17.3 p. 13, pstr. 3–p. 14, pstr. 2) (Žiūrėk 1 iliustraciją.)
Photograph taken by courtesy of the British Museum
1 iliustracija. Papuošalas, atkastas ten, kur buvo įsikūręs senovės Ūras.
3. Tam tikromis aplinkybėmis Abraomas nusprendė neatskleisti, kad Sara yra jo žmona. Iš kur žinome, kad tai buvo protingas sprendimas? (wp17.3 p. 14, pstr. 6–p. 15, pstr. 2)
4. Sara labai gerbė Abraomą ir buvo klusni žmona. Ar tai reiškia, kad ji niekada nepasakydavo savo nuomonės? Paaiškink plačiau. (g 08/1 p. 29, pstr. 4–5) (Žiūrėk 2 iliustraciją.)
2 iliustracija
Pamąstyk ir pasimokyk
Palygink Sarą su Loto žmona.
Kuo panašios buvo Saros ir Loto žmonos gyvenimo aplinkybės? (Pr 12:1; 13:5–7; 19:12, 15)
Kokių tarp šių moterų buvo skirtumų? (Pr 19:17, 26; Lk 17:28–32)
Ko galime pasimokyti iš to, kokius sprendimus jos priėmė ir kokie buvo to rezultatai?
Sara buvo labai graži ir jos vyras buvo turtingas. Ko galime pasimokyti iš jos požiūrio į save ir savo padėtį, ypač jei šiuo atžvilgiu turime su ja panašumų? (Pat 31:30; 1 Tim 6:17–19)
Kokiomis aplinkybėmis tau gali prireikti tokios kaip Saros drąsos? (Žiūrėk 3 iliustraciją.)
3 iliustracija
Pažvelk plačiau
Ką, skaitydamas šį pasakojimą, sužinojau apie Jehovą?
Kaip šis pasakojimas susijęs su tuo, ką Jehova yra numatęs dėl žmonijos?
Ko norėčiau Sarą paklausti, kai Jehova ją prikels iš mirties?
Jeigu norėtum sužinoti daugiau
Ko iš Saros gali pasimokyti vyrai?
Sara ir Abraomas gerbė vienas kitą. Ko iš jų gali pasimokyti sutuoktiniai?
„Nuolat kurstyk „Jaho liepsną“ (w23.05 p. 24–25, pstr. 15–17)
a Į panašią situaciją Sara pateko ir vėliau – iš Abraomo ją sau pasiėmė karalius Abimelechas. Sara neišsigando ir darė tai, ką sakė Abraomas. Jehova ją išgelbėjo ir tąsyk.