12 SKYRIUS
Kuo bloga apšnekėti kitus?
„Sykį nuėjau į vakarėlį ir jau kitą dieną pasklido kalbos, kad permiegojau su vienu ten buvusiu vaikinu. Visiška nesąmonė!“ (Linda)
„Kartais išgirstu šnekant, esą susitikinėju su kokia nors mergina, nors jos visai nepažįstu! Daugelis plepa ir nė kiek nesivargina patikrinti, kokie yra faktai“ (Maikas)
APIE tavo gyvenimą gali būti prikalbėta tiek, kiek ir filme neparodysi. Tai patvirtintų devyniolikmetė Gintarė. „Man nuolat tenka nukentėti nuo apkalbų, — sako ji. — Tai aš nėščia, tai darausi abortus, tai prekiauju narkotikais, perku juos ar vartoju. Iš kur jie tai ištraukia? Garbės žodis, nesuprantu.“
Dabar kiekvienas piktavalis tavo gerą vardą gali suteršti nė burnos nepravėręs. Tereikia kelių klavišų spustelėjimų — ir piktas gandas elektroniniu paštu ar žinute iškeliauja pas visus, kurie tokių naujienų tik ir laukia. Būna, kad netgi sukuriamas tinklalapis vienam kokiam asmeniui juodinti. Dar įprasčiau tapo apkalbas skleisti tinklaraščiuose. Juose pilna tokių dalykų, kokių žmogui į akis paprastai niekas sakyti nedrįstų.
Ar šnekėti apie kitus visuomet blogai?
Pažymėk, ar teiginys teisingas, ar klaidingas.
Apšnekėti kitus visada blogai. □ Tiesa □ Netiesa
Kuris atsakymas teisingas? Iš tikrųjų viskas priklauso nuo to, kaip supranti žodį „apšnekėti“. Jeigu tau jis reiškia tik šiaip pokalbį, kartais pašnekėti apie kokį žmogų visai tinkama. Juk ir Biblijoje esame raginami domėtis kitais (Filipiečiams 2:4). Tik, žinoma, neturėtume kišti nosies į svetimus reikalus (1 Petro 4:15). Šnekėdamiesi sužinome gerų naujienų: kas tuokiasi, kas susilaukė vaiko. Ir apskritai, argi galėtume sakyti, kad rūpinamės kitais, jeigu apie juos visai nesikalbėtume?
Tačiau pašnekesys gali lengvai pakrypti netinkama linkme. Pavyzdžiui, nekaltą pastabą „Lukas ir Gabrielė būtų puiki pora“ kas nors gali persakyti „Lukas ir Gabrielė yra pora“. Tuo tarpu juodu apie savo „draugystę“ nieko nenutuokia. „Didelio čia daikto“, — gal pasakysi. Bet įsivaizduok save Luko ar Gabrielės vietoje!
Aštuoniolikmetė Julija irgi pajuto kartų tokių apkalbų skonį. „Tiesiog netvėriau pykčiu, — prisipažįsta ji, — netgi suabejojau, ar išvis galima kuo nors pasitikėti.“ Devyniolikmetei Joanai buvo panašiai. „Viskas baigėsi tuo, kad ėmiau vengti vaikino, su kuriuo neva susitikinėjau, — apgailestauja mergina. — Kaip apmaudu! Juk mes buvome draugai ir nemaniau, kad dėl to kils kalbų.“
Nepaleisk vairo iš rankų
Kaip suvaldyti liežuvį, kai tave nori įtraukti į apkalbas? Pagalvok, kaip būna vairuojant automobilį judriame greitkelyje. Netikėtai gali tekti persirikiuoti į gretimą juostą, duoti kelią arba sustoti. Jei esi budrus ir pastabus, numatysi įvairias situacijas ir atitinkamai reaguosi.
Taip yra ir bendraujant. Paprastai nesunku pajausti, kai šneka ima krypti į apkalbas. Ar tuomet moki, taip sakant, persirikiuoti į kitą juostą? Jeigu ne, saugokis — apkalbos gali pridaryti žalos. „Sykį leptelėjau, kad viena mergina svaigsta dėl vaikinų, ir ji apie tai sužinojo, — prisimena Mikas. — Niekad nepamiršiu, su kokia nuoskauda ji pasakė, kaip mano neapgalvoti žodžiai ją įžeidė. Mudu viską išsiaiškinome, bet žinodamas, kad žmogų įskaudinau, jaučiausi nesmagiai.“
Žodžiai, be jokios abejonės, gali sužeisti. Net Biblijoje sakoma, kad „neapgalvoti žodžiai — kaip kalavijo smūgiai“ (Patarlių 12:18). Taigi prieš ką nors sakant tikrai neprošal gerai pagalvoti. Aišku, norint užkirsti kelią „pikantiškoms“ kalboms, reikia savitvardos. Septyniolikmetė Karolina sako: „Galvoti, ką šneki, būtina. Jeigu informaciją gavai ne iš patikimo šaltinio, gali prisidėti prie melo skleidimo.“ Tad kai iškyla pavojus įsivelti į apkalbas, prisimink apaštalo Pauliaus patarimą: „Būkite nusistatę gyventi ramiai, užsiimti savais reikalais“ (1 Tesalonikiečiams 4:11).
O ką daryti, kad domėjimasis kitais nevirstų kišimusi į svetimus reikalus? Prieš sakydamas ką nors apie kitą asmenį, pagalvok: „Ar žinau, kokie yra faktai? Dėl ko noriu apie tai pasakyti? Kaip mano šnekos atsilieps mano paties reputacijai?“ Pastarasis klausimas tikrai svarbus, nes jei įgysi liežuvautojo reputaciją, labiau pakenksi sau, o ne tam, kurį apšnekėjai.
Kai apšneka tave
Ką daryti, jeigu pats nukentėjai nuo apkalbų? „Neskubėk supykti“, — raginama Mokytojo 7:9. Stenkis žvelgti į viską plačiau. Mokytojo knygoje dar sakoma: „Nekreipk dėmesio į visa, ką žmonės kalba [...]. Juk savo širdyje žinai, kad dažnai esi keikęs kitus“ (Mokytojo 7:21, 22).
Žinoma, piktavališkos šnekos nepateisinamos. Tačiau audringa tavo reakcija į apkalbas gali pakenkti labiau negu pačios apkalbos! Tad kodėl nepažiūrėjus į situaciją taip, kaip Renata? „Aišku, man skaudu, kai išgirstu ką nemalonaus apie save, bet stengiuosi to nesureikšminti, — sako ji. — Juk po savaitės jie tikriausiai jau kalbės apie ką nors kitą.“a
Taigi būk įžvalgus ir pokalbį, krypstantį į apkalbas, mokėk pakreipti gera linkme. O kai nemaloniai kalba apie tave, turėk brandumo ir, taip sakant, nekibk į atlapus. Tegul apie tave byloja tavo geri darbai (1 Petro 2:12). Tai padės tau išsaugoti santarvę su žmonėmis ir gerus santykius su Dievu.
[Išnaša]
a Tam tikromis aplinkybėmis verta su žmogumi, kuris paleido kalbas, taktiškai pasišnekėti. Tačiau paprastai to nereikia, juk „meilė uždengia daugybę nuodėmių“ (1 Petro 4:8).
BIBLIJOS EILUTĖ
„Kas saugo savo liežuvį, tas apsaugo savo gyvastį, o plepus žmogus prieina liepto galą“ (Patarlių 13:3)
PATARIMAS
Jeigu šneka ima krypti į apkalbas, galėtum sakyti: „Man nemalonu kalbėti apie tai. Be to, jos čia nėra ir ji negali apsiginti.“
AR ŽINOJAI... ?
Jau vien klausydamasis apkalbų tampi iš dalies kaltas. Jei duodi liežuvautojui galimybę viską iškloti, leidi apkalboms plisti visu greičiu.
VEIKSMŲ PLANAS
Kad neįsivelčiau į apkalbas, nuo šiol aš... ․․․․․
Išgirdęs apie save kalbant ką nors nemalonaus, aš... ․․․․․
Savo tėvų šita tema norėčiau paklausti... ․․․․․
KAIP TAU ATRODO?
● Kada kalbėti apie kitus yra tinkama?
● Ar esi kada nukentėjęs nuo apkalbų? Jei taip, ko iš tos patirties pasimokei?
● Kodėl skleisdamas apkalbas gali pakenkti savo reputacijai?
[Anotacija 107 puslapyje]
„Man buvo gera pamoka, kai žmogus, kurį apšnekėjau, mane susirado ir liepė pasiaiškinti. Nebuvo kur dėtis! Dabar jau tikrai žinau, kad geriau kalbėti su žmogumi atvirai, o ne pliurpti jam už nugaros“ (Paula)
[Iliustracija 108 puslapyje]
Apkalbos — tarytum pavojingas ginklas, jos gali pakenkti kito žmogaus reputacijai