7 skyrius
Kodėl mes čia esame
1. Kokią išvadą priėjo mąstantys žmonės?
NUO senų laikų žmonės domėjosi gyvenimo žemėje prasmės klausimais. Jie žiūrėdavo į milžinišką žvaigždėtą dangų. Jie gėrėdavosi spalvingais saulėlydžiais ir nuostabiu gamtos grožiu. Mąstantys žmonės samprotaudavo, kad visa tai turi turėti didingą tikslą. Bet jie dažnai norėdavo žinoti, koks yra jų pačių vaidmuo (Psalmių 8:4, 5).
2. Kokie klausimai kyla žmonėms?
2 Kada nors gyvenime dauguma žmonių paklausia savęs: ar mes egzistuojame tik dėl to, kad pragyventume trumpą laiką, paimtume iš gyvenimo, ką tik galime, ir tada mirtume? Kur mes iš tikrųjų einame? Ar mes galime tikėtis daugiau negu tik trumpo ciklo, apimančio gimimą, gyvenimą ir mirtį? (Jobo 14:1, 2). Mums bus lengviau tai suprasti, gavus atsakymą į klausimą: kaip mes čia atsiradome?
EVOLIUCIJA AR SUKŪRIMAS?
3. Ko moko evoliucijos teorija?
3 Kai kuriose šalyse paprastai mokoma, kad visa, ką mes matome, atsirado savaime, arba atsitiktinai. Sakoma, kad per daugelį milijonų metų gyvybė vystėsi iš žemesnių formų, kol pagaliau atsirado žmogus. Daugelyje žemės vietų ši evoliucijos teorija dėstoma kaip faktas. Bet ar tiesa, kad mes kilome iš panašaus į beždžionę gyvulio, kuris gyveno prieš milijonus metų? Ar šita milžiniška visata atsirado atsitiktinai?
4. Kodėl mes galime tikėti, kad „Dievas sutvėrė dangų ir žemę“?
4 Biblija sako: „Pradžioje Dievas sutvėrė dangų ir žemę“ (Pradžios 1:1). Ir mokslo faktai patvirtina, kad dangus su savo milijardais žvaigždžių ir mūsų žemė turėjo pradžią. Jie buvo sukurti. Žvaigždžių ir planetų judėjimas toks taisyklingas, jog jų padėtį galima nustatyti labai tiksliai daug metų į priekį. Planetos ir žvaigždės visatoje juda pagal matematikos principus ir dėsnius. Kembridžo universiteto matematikos profesorius P. Dirakas rašė žurnale Scientific American: „Apibūdinant situaciją, galima būtų pasakyti, kad Dievas yra aukščiausio laipsnio matematikas, ir Jis panaudojo aukštąją matematiką kurdamas visatą.“
5. Kaip parodo mūsų fizinis kūnas, kad mes nesame evoliucijos produktas, o buvome sukurti?
5 Biblija sako: „Žinokite, kad Jehova yra Dievas. Jis padarė mus, o ne mes patys save“ (Psalmių 100:3, NW [99:3, ŠR]). Mūsų kūnas taip nuostabiai sukurtas, kad vienas Biblijos rašytojas buvo paskatintas tarti Dievui: „Šlovinu tave, nes aš nuostabiai padarytas... Mano kaulai tau nebuvo paslėpti, kai buvau daromas slaptoje... Mano gemalą matė tavo akys ir tavo knygoje surašytos visos jo dalys“ (Psalmių 139:14-16, NW [138:14-16, ŠR]). Kūdikis nuostabiai vystosi savo motinos įsčiose. Žurnalas Newsweek apie tai sako: „Tai tiesiog stebuklas.“ Po to jis priduria: „Jokia technika negali tiksliai nustatyti pastojimo momento. Nė vienas mokslininkas negali pasakyti, kokios stebuklingos jėgos pradeda veikti, kad sukurtų žmogaus embriono organus ir nepaprastai išsišakojusią nervų sistemą.“
6. Kodėl protingiau tikėti sukūrimu negu evoliucija?
6 Pagalvok apie mūsų milžinišką visatą ir apie savo paties nuostabiai sukurtą kūną. Sveikas protas turėtų mums pasakyti, kad tie dalykai negalėjo paprastai išsivystyti arba atsirasti savaime. Turėjo būti Konstruktorius, Kūrėjas. Atkreipk dėmesį ir į kitus tave supančius daiktus. Būdamas savo namuose, paklausk savęs: nejaugi mano stalas, lempa, kėdė, lova, rašomasis stalas, sienos arba netgi pats namas atsirado savaime? O gal jiems reikėjo statytojo? Žinoma, juos turėjo padaryti protingi žmonės! Kaip tuomet galima tvirtinti, kad daug sudėtingesnei mūsų visatai ir mums patiems nebuvo reikalingas kūrėjas? Ir jeigu Dievas mus čia apgyvendino, jis tikrai turėjo tam pagrindą.
7. a) Kaip Jėzus parodė, kad jis tikėjo sukūrimu? b) Koks yra tolesnis įrodymas, kad Adomas buvo realus asmuo?
7 Pats Jėzus Kristus pasakė apie pirmuosius vyrą ir moterį: „Kūrėjas iš pradžių sutvėrė žmones kaip vyrą ir moterį ir pasakė: ‛Todėl vyras paliks tėvą ir motiną ir glausis prie žmonos, ir du taps vienu kūnu’“ (Mato 19:4, 5). Čia Jėzus citavo iš Pradžios knygos 1:27 ir 2:24, kur kalbama apie Adomo ir Ievos sukūrimą. Vadinasi, šį biblinį pranešimą jis laikė tiesa (Jono 17:17). Taip pat Biblija vadina Henochą „septintuoju nuo Adomo“ (Judo 14). Jeigu Adomas nebūtų buvęs tikras asmuo, Biblija nekalbėtų apie jį taip konkrečiai (Luko 3:37, 38).
8. Ko Biblija nemoko apie žmogaus kilmę?
8 Kai kurie sako, kad Dievas, kurdamas žmogų, naudojosi evoliucijos procesu. Jie tvirtina, kad Dievas leido žmogui vystytis ir kai šis pasiekė tam tikrą lygį, Jis davė jam sielą. Bet ši mintis niekur Biblijoje nepatvirtinama. Biblija sako, kad augalai ir gyvūnai buvo sukurti „pagal jų rūšį“ (Pradžios 1:11, 21, 24). Ir faktai parodo, kad jokia augalų arba gyvūnų rūšis ilgainiui neišsivysto į kitą rūšį. Daugiau informacijos, įrodančios, kad mes nesame evoliucijos produktas, galima rasti knygoje „Gyvybė: kaip ji atsirado — evoliucijos būdu ar buvo sukurta?“ (rusų kalba).
KAIP DIEVAS SUKŪRĖ ŽMOGŲ
9. a) Kaip Biblijoje aprašomas žmogaus sukūrimas? b) Kas įvyko, kai Dievas įkvėpė „gyvybės kvapą“ į žmogaus nosskyles?
9 Dievas sukūrė žmogų iš žemės elementų, kad jis gyventų žemėje, nes Biblija sako: „Ir Viešpats Dievas sutvėrė žmogų iš žemės dulkių ir įkvėpė gyvosios dvasios [„gyvybės kvapą“, ŠR] į jo nosskyles, padarydamas žmogų gyva siela“ (Pradžios 2:7, ŠvR). Iš to mes matome, kad žmogus buvo tiesioginis Dievo kūrinys. Per ypatingą kūrimo aktą Dievas padarė visą žmogų. Kai Dievas įkvėpė į jo nosskyles „gyvybės kvapą“, žmogaus plaučiai prisipildė oro. Bet tuo buvo pasiekta daugiau. Per tai Dievas davė žmogaus kūnui gyvybę. Šita gyvybės jėga palaikoma kvėpavimu.
10. Kas yra žmogiška siela ir kaip ji buvo sukurta?
10 Tačiau atkreipk dėmesį, jog Biblija nesako, kad Dievas davė žmogui sielą. Ne, ji sako, kad kai Dievas suteikė žmogui kvėpavimą, ‛žmogus pasidarė gyva siela’. Taigi žmogus buvo siela, kaip kiekvienas, kuris tampa gydytoju, yra gydytojas (1 Korintiečiams 15:45). „Žemės dulkės“, iš kurių buvo padarytas fizinis kūnas, nėra siela. Taip pat Biblija nesako, kad „gyvybės kvapas“ yra siela. Biblija veikiau parodo, kad, sujungus „gyvybės kvapą“ su kūnu, ‛žmogus pasidarė gyva siela’.
11. Kokie bibliniai faktai apie žmogišką sielą parodo, kad ji negali būti kažkoks šešėlis, galintis egzistuoti atskirai nuo žmogaus?
11 Kadangi žmogiška siela yra pats žmogus, ji negali būti kažkoks šešėlis, gyvenantis kūne, ir galintis tą kūną palikti. Paprastai kalbant, Biblija moko, kad tavo siela esi tu. Pavyzdžiui, Biblijoje kalbama apie sielos norą valgyti fizinį maistą: „Tu norėsi valgyti mėsos, kurios geidžia tavo siela“ (Pakartoto Įstatymo 12:20). Ji taip pat sako, kad sielų kraujagyslėmis teka kraujas, kai kalbama apie „neturtingų ir nekaltų sielų kraują“ (Jeremijo 2:34).
KODĖL DIEVAS APGYVENDINO ŽMOGŲ ŽEMĖJE
12. Koks buvo Dievo tikslas dėl žmonių žemėje?
12 Dievas neturėjo tikslo, kad Adomas ir Ieva, pagyvenę kurį laiką, mirtų ir gyventų kažkur kitur. Jie turėjo būti čia ir rūpintis žeme bei visa jos gyvybe. Biblija sako: „Ir Dievas juodu palaimino ir tarė: ‛Veiskitės ir dauginkitės, ir pripildykite žemę, ir ją paverkite, ir viešpataukite jūros žuvims ir dangaus paukščiams, ir visiems gyvuliams, kurie kruta ant žemės’“ (Pradžios 1:28; 2:15). Adomas ir Ieva, kaip ir visi jų būsimieji vaikai, būtų galėję amžinai būti laimingi žemėje, darydami tai, ko Dievas iš jų norėjo.
13. a) Kaip mes galime būti laimingi? b) Kas suteiks mūsų gyvenimui tikrąją prasmę?
13 Atkreipk dėmesį, kad „Dievas juodu palaimino“. Jis tikrai rūpinosi savo žemiškais vaikais. Ir kaip mylintis Tėvas, jis davė jiems nurodymus, kurie tarnavo jų gerovei. Vykdydami juos, jie būtų buvę laimingi. Jėzus tai žinojo ir todėl vėliau jis pasakė: „Palaiminti tie, kurie klausosi Dievo žodžio ir jo laikosi“ (Luko 11:28). Jėzus laikėsi Dievo žodžio. „[Aš] visuomet darau, kas jam patinka“, — sakė jis (Jono 8:29). Tai yra gyvenimo prasmės raktas. Jo esmė ta, kad mes gyventume patenkinti ir laimingi, vykdydami Dievo valią. Jei mes dabar tarnausime Jehovai, mūsų gyvenimas įgis tikrąją prasmę. Ir tai darydami, mes turėsime perspektyvą gyventi amžinai žemės Rojuje (Psalmių 36:11, 29).
KODĖL MES SENSTAME IR MIRŠTAME
14. Ką padarė Adomas ir Ieva, nepaklusdami Dievo įsakymui?
14 Bet dabar mes visi senstame ir mirštame. Kodėl? Kaip buvo paminėta ankstesniame skyriuje, taip yra dėl Adomo ir Ievos maišto. Jehova nustatė būdą juos išmėginti, tuo parodydamas, jog jie turi būti paklusnūs Dievui. Jis pasakė Adomui: „Valgyk iš visų Rojaus medžių; o iš medžio žinojimo gero ir pikto nevalgyk; nes tą dieną, kurioje iš jo valgysi, neišvengiamai mirsi“ (Pradžios 2:16, 17). Valgydami nuo šito medžio, Adomas ir Ieva nusigręžė nuo savo dangiškojo Tėvo ir atmetė jo vadovavimą. Jie nepakluso ir pasisavino tai, kas jiems nepriklausė. Jie būtų galėję amžinai laimingi gyventi rojuje, nepatirdami skurdo ir kentėjimų, bet dabar jie užsitraukė nuodėmės bausmę. Šita bausmė yra netobulumas ir mirtis (Romiečiams 6:23).
15. Kaip mes gavome nuodėmę iš Adomo?
15 Ar tu žinai, kaip mes paveldėjome iš Adomo nuodėmę? Adomas, tapęs netobulas, tą netobulumą ir mirtį perdavė visiems savo vaikams (Jobo 14:4; Romiečiams 5:12). Kad geriau tai suprastum, pagalvok, kas atsitinka, kai kepėjas kepa duoną formoje su įdubimu. Įdubimo ženklas pasirodys ant kiekvienos duonos, iškeptos toje formoje. Adomą galima palyginti su šia forma, o mus su ta duona. Jis tapo netobulas, kai pažeidė Dievo įstatymą. Atsitiko taip, tarsi jis būtų gavęs įdubimą arba blogą ženklą. Kai jam gimė vaikai, visi jie gavo tą patį nuodėmės arba netobulumo ženklą.
16, 17. Kaip vienas iš Jėzaus stebuklų parodo, kad žmonių ligos yra nuodėmės pasekmė?
16 Mes dabar sergame ir senstame dėl nuodėmės, kurią visi paveldėjome iš Adomo. Tai parodo vienas iš Jėzaus padarytų stebuklų. Kartą, Jėzui mokant namuose, kur jis buvo apsistojęs, susirinko tokia didelė minia, kad niekas nebegalėjo prasisprausti į kambarį. Kai keturi vyrai atnešė ant neštuvų paralyžiuotą žmogų, jie pamatė, kad negalės įeiti į vidų. Todėl jie užlipo ant stogo, praplėšė ten angą ir nuleido neštuvus su paralyžiuotuoju arti Jėzaus.
17 Pamatęs didelį jų tikėjimą, Jėzus tarė paralyžiuotajam: „Tau atleidžiamos nuodėmės!“ Bet kai kurie ten dalyvaujantys žmonės negalvojo, kad Jėzus gali atleisti nuodėmes. Todėl Jėzus pasakė: „‛Bet kad žinotumėte Žmogaus Sūnų turint galią atleisti žemėje nuodėmes, — čia jis tarė paralyžiuotajam, — sakau tau: kelkis, imk savo neštuvus ir eik namo!’ Šis atsikėlęs tuojau paėmė neštuvus ir visų akyse nuėjo sau“ (Morkaus 2:1-12).
18. Kokios ateities gali tikėtis Dievo tarnai?
18 Tik pagalvok, ką ši Jėzaus jėga gali reikšti mums! Valdant Dievo karalystei, Kristus galės atleisti nuodėmes visiems žmonėms, kurie myli Dievą ir jam tarnauja. Tai reiškia, kad visi negalavimai, skausmai ir ligos bus pašalinti. Niekam daugiau nebereikės senti ir mirti! Kokia nuostabi ateities viltis! Taip, mes tikrai galime tikėtis daug daugiau negu tik gimti, neilgą laiką gyventi ir po to numirti. Jei toliau mokysimės apie Dievą ir jam tarnausime, mes tikrai galėsime gyventi amžinai žemės Rojuje.
[Iliustracija 69 puslapyje]
Daugelis susimąsto apie gyvenimo prasmę
[Iliustracija 70 puslapyje]
Ar šitie daiktai išsivystė, ar jie buvo padaryti?
[Iliustracija 75 puslapyje]
Biblijos pranešimas apie tai, kaip Jėzus išgydė paralyžiuotąjį, parodo, kad žmonės serga dėl Adomo nuodėmės