20 DALIS
Kokį gyvenimą tu nori pasirinkti?
KĄ TU atsakytum, jeigu tavęs paklaustų: „Kaip mūsų dienose būti laimingu?“ Tu galėtum tvirtai pasakyti tik viena: „Jeigu tu nori būti laimingu — vykdyk Dievo valią“.
2 Ankstesniuose skyriuose mes matėme, kad tikrai yra Visatos Sutvėrėjas, kad per Bibliją Jis duoda mums pamokymus, kurie mums visiems būtini ir kad šiandieną labai praktiška gyventi pagal Jo Žodį. Krikščioniškas gyvenimas sėkmingai mums padeda susidoroti su įvairiomis problemomis, tokiomis kaip stresas ir nuobodulys... Jeigu mes vadovaujamės Biblija, tai apsaugome save nuo daugelio kančių, kurias atneša girtuoklystė, neatsargumas, nedorumas (Patarlių 4:11-13). Biblinis požiūris į pinigus gali padaryti mus dosniais ir patenkintais ir padės mums tvirtai laikytis tikro laimingo gyvenimo (1 Timotiejui 6:19).
3 Kada mes imame dėmesin Dievo Žodį, mūsų gyvenimas įgyja prasmę ir tikslą, mes suprantame, kodėl Dievas prileido pikta ir kentėjimus. Mes regime biblinių pranašysčių išsipildymą mūsų dienose ir aiškiai matome, kad gyvename paskutiniame šio senojo pasaulio laike (2 Timotiejui 3:1-5). Tai reiškia, kad Dievas greitai pašalins žmogiškų sistemų priespaudą, sunaikins visus ginklus ir jėgą (Danieliaus 2:44; Apreiškimo 16:14, 16). Liausis žmonių siekimas viešpatauti žemėje. Valdant dangiškai Karalystei žmonės eis į tobulybę (Apreiškimo 11:17, 18;21:1-4).
AR TU NORI ŠITO?
4 Dauguma iš mūsų pasakys: „Būtų puiku gyventi kartu su maloniais ir dievobaimingais žmonėmis Rojuje“ (Izaijo 11:9). Bet kad šito pasiekti, mūsų meilė tiesai ir noras vykdyti Dievo valią turi būti tokie stiprūs, kad tai atsispindėtų visame mūsų gyvenime (Mato 12:34; 15:19). Bet ar tikrai tu šito nori? Čia Dievo Žodis sako:
„Ar nežinote, kad draugystė su pasauliu yra nesantaika su Dievu. Ir taip, kas nori būti pasaulio draugu, tas tampa Dievo priešu“ (Jokūbo 4:4).
5 Kad išsaugoti švarų ir nepeiktiną Dievo garbinimą būtina saugoti save nesuteptą šiuo pasauliu (Jokūbo 1:27). Mes turime stengtis tai daryti. Dėl to, kad krikščionys gyvena smurto ir prievartos pasaulyje, tarp politinių intrigų ir nacionalizmo, yra labai nelengva išsaugoti save neprisidėjus prie tų dalykų. Net labiausiai atsidavęs krikščionis gali padaryti klaidą, nežiūrint pastangų nesusitepti šiuo pasauliu. Todėl krikščionims tenka nuolatos dirbti su savimi, kad ištaisyti ir pagerinti savo dvasinį stovį (Kolosiečiams 3:5-10). Kyla klausimas: „Ko mes norime?“
6 Įsivaizduokime du vyrus, kurie kartu pietauja, vienam ant marškinių rankogalio atsitiktinai pasirodė dėmė nuo padažo. Kitas specialiai pavilgo rankogalį į padažą. Jis taip nori. Į kurį iš jų mes panašūs? Čia mes parodome savo polinkį, ar norime būti pasaulio draugu, ar ne.
7 Yra daug būdų nustatyti, kas yra pasaulio draugu. Kai kurie labai priklauso nuo giminaičių arba kaimynų, jie kai kam pritaria arba dalyvauja darbuose, kurių Dievas nepalaiko ir patys pripažįsta juos negerais. Pavyzdžiui, nebiblinės šventės, per didelis gėrimas, nepadorūs juokai arba rasinė diskriminacija (1 Petro 3:4; Efeziečiams 5:3-5; Apaštalų darbų 10:34, 35). Kas nori įtikti Dievui, tam nėra svarbu, kokia bus giminaičių nuomonė (Luko 14:26, 27; 11:23).
8 Pagal interesų ir pokalbių charakterį galima pažinti, ar mes norime būti pasaulio draugais. Pirmieji krikščionys nevaikščiojo žiūrėti žiaurias gladiatorių kovas, arba vaidinimus, garbinančius nedorovingumą. O kaip yra su mumis šiandieną? Mes turime pagalvoti, kokias sporto rūšis, radijo laidas arba filmus, kokias knygas pasirenkame. Jeigu mes pastebėjome savyje norus, nepatinkančius Dievui, mes turime daryti pakeitimus savo pramogų pasirinkime. Pasaulio vilionės gali patraukti net jaunimą, išauklėtą krikščioniškose šeimose ir tuos, kas jau seniai gyvena krikščioniškai.
9 Ar mes norime būti pasaulio, ar Dievo draugu — tai gyvybės ir mirties klausimas (1 Jono 2:15-17). Negalima tarnauti dviems valdovams. Tai neįmanoma lygiai taip pat, jeigu kas nors sankryžoje eitų dviem priešingos krypties keliais.
10 Pranašo Elijo dienose kai kurie žydai prisijungė prie pagoniškų tautų Baalo kulto. Nors jie bendravo su tikruoju Dievu Jehova, bet nepilnai laikėsi Jo įsakymų. Elijas kalbėjo, kad jie šlubavo abiem kojomis. Jie turėjo nuspręsti, ar tvirtai laikysis Jehovos kelių, ar ne. Tai buvo pasirinkimas, nuo kurio priklausė gyvenimas ir mirtis (1 Karalių 18:21-40; Pakartoto Įstatymo 30:19, 20).
11 Mes neturime atidėlioti sprendimo, kuriame turi būti išreikštas mūsų noras. Pirmame amžiuje apaštalas Petras kvietė krikščionis tvirtai laikytis Jehovos dienos vilties, kada visoks blogis bus pašalintas. Teisingas gyvenimo būdas, ištikimybė Dievui, geros žinios skelbimas įrodo, kad krikščionys supranta laiko svarbumą (2 Petro 3:11, 12). Kai kurie krikščionys vedė stropų šeimyninį gyvenimą, kiti pasiliko nevedę, kad rimtai tarnautų Dievui (1 Korintiečiams 7:29-35).
12 Jeigu jau pirmame šimtmetyje buvo svarbu teisingai gyventi, kiek svarbiau tai yra dabar. Mes matome, kad Dievo Karalystė danguje viešpatauja. Lieka trumpas laikas, iki kol Dievas per Kristų pašalins įstatymo laužytojus ir suriš šėtoną (Apreiškimo 12:2; 19:11 iki 20:2). Dabar mes turime nuspręsti, kokį gyvenimą norime vesti toliau.
KOKĮ GYVENIMĄ PAŽADĖJO DIEVAS
13 Mūsų pasirinkimas, kaip gyventi šiose dienose, nuspręs mūsų likimą ir mūsų gyvenimo viltį Naujame Pasaulyje.
14 Jau dabar mes galime įsivaizduoti daugybę atstatyto rojaus palaimų. Adomas ir Ieva rojuje turėjo pakankamai skanaus ir sveiko maisto (Pradžios 2:9, 16). Todėl Naujame Pasaulyje bus didelė maisto gausybė (Psalmyno 71:16; 67:6).
15 Adomas ir Ieva džiaugėsi gera sveikata, nes Dievas sukūrė juos tobulais. Naujame Pasaulyje taip pat išnyks ligos, vargai ir kančios (Apreiškimo 21:1-4). Žmonija eis į tobulybę.
16 Žmonės išsilaisvins iš visų problemų, negrės, mirtis sulaukus 70 metų. Palankiose sąlygose žmonės ramiai galės užsiimti tyrinėjimais įvairiose mokslo srityse. Kiekvienas galės vystyti savo talentą. Tu pastebėsi pas save kai kuriuos gabumus, kurių anksčiau nepastebėdavai: statyti ir sodinti, piešti ir siūti, tyrinėti ir keliauti, tokį begalinį įdomių ir naudingų užsiėmimų sąrašą tu gali sustatyti gyvendamas Naujame Pasaulyje. Jehova kartą pasakė apie Naują Pasaulį: „Nestatys, kad kitas gyventų ir nesodins, kad kitas valgytų, nes Mano tautos dienos bus kaip dienos medžio ir Mano išrinktieji ilgai galės naudotis savo rankų darbais“ (Izaijo 65:22).
17 Biblija sako, kad sukūrus gyvūnus, Dievas jiems visiems davė tik augalinį maistą (Pradžios 1:30). Todėl galima džiaugtis, kad ateityje Dievas pasirūpins, kad žvėrys nebebūtų pavojingi ir grobuonys. Visi gyvuliai ir žvėrys gyvens taikoje tarp savęs ir draugystėje su žmogumi. Vaikai ir suaugę džiaugsis vienybėje tarp savęs (Izaijo 11:6-8; 65:22; Ozėjo 2:18).
18 Biblija detaliai neaprašo materialinių Naujo Pasaulio palaimų. Sutvėrėjas Jehova žino mūsų poreikius. Apie Jį sakoma: „Tu atveri Savo ranką ir pasotini visus gyvus su pasimėgimu“ (Psalmyno 144:16).
19 Materialinės gerovės Biblija ypatingai nepabrėžia, ji išskiria daugiau dvasines palaimas, kurios visus mus padarys laimingais atstatytame rojuje.
„Ir teisybės vaisius bus ramybė, ir teisybės nauda bus amžina taika ir saugumas. Kad Mano žmonės ramybės namuose gyvens, ramiose gyvenvietėse ir puikiame poilsyje“ (Izaijo 32:17, 18).
20 Mes turėtume mažai džiaugsmo, jeigu turėdami gerą sveikatą ir materialinę gerovę, gyventume įtemptuose santykiuose su aplinkiniais pyktyje ir pavyde (Patarlių 15:17; 21:9). Į būsimą rojų žemėje Dievas priims tik tokius žmones, kurie paliks savo žmogiškas ydas ir silpnybes, ir atnaujins savo asmenybę. Dievas sudarys visapasaulinę krikščionių šeimą, kurie turės Dievo Dvasios vaisius, meilę, taiką, džiaugsmą ir t. t. (Galatams 5:19-23). Jie uoliai stengsis savo asmenybę pertvarkyti pagal Dievo Jehovos paveikslą ir panašumą (Efeziečiams 4:22-24).
GYVENTI ĮTINKANT JEHOVAI IR PAŠLOVINTI JĮ
21 Numatytos Biblijoje dvasinės ir materialinės palaimos duoda mums pagrindą džiaugtis Naujuoju Pasauliu. Tačiau jeigu tarnaujame Dievui ir gyvename krikščioniškai tik dėl asmeninės gerovės, tai esame panašūs į šiandieninę savimeilišką generaciją, kuri sudominta tik savo norais ir tikslais.
22 Vietoj to, mums reikia vystyti troškimą gyventi krikščioniškai todėl, kad tai teisinga prieš Dievą. Ir Jis nori, kad mes pasielgtume taip. Jėzus išsakė Savo kryptį, kurios turime laikytis mes visi: „Aš atėjau vykdyti Tavo, Dieve, valios“ (Hebrajams 10:7; Jono 4:34).
23 Biblija nestato į pirmą vietą mūsų asmeninį išgelbėjimą ir palaimas, kurias mes galime gauti. Ji atkreipia dėmesį į Dievo Vardo išteisinimą. Pabrėžiamas svarbumas garbinti ir šlovinti Dievo Vardą už visą tą gerą, ką Jis mums padarė:
„Didžiai pagarbinsiu Tave, mano Dieve, Karaliau, ir Tavo vardą šlovinsiu visada ir amžinai. Dievas yra didis ir labai girtinas, Jo didybė yra neapsakoma. Aš kalbėsiu apie Tavo didžią šlovę ir apie Tavo stebuklus“ (Psalmyno 144:1, 3, 5).
24 Jėzus ir Dovydas Dievą statė į pirmą vietą savo gyvenime ir šlovino Jį. Mums tai yra taip pat būtina. Ir jeigu mes praktiškai surišame tai su krikščionišku gyvenimo būdu, tai būsime laimingi dabar ir visada!
[Studijų klausimai]
Kodėl galima būti laimingu, kada vykdome Dievo valią? (1-3)
Kodėl mes turime nuspręsti, ar norime būti pasaulio, ar Dievo draugu? (4-6)
Kaip galima pažinti, kas yra pasaulio draugas? (7, 8)
Kaip yra svarbu, kad mes nuspręstume, ko iš tikrųjų norime? (9-12)
Kokį gyvenimą Dievas nustatys Naujame Pasaulyje? (13-18)
Kokios palaimos yra svarbesnės Naujame Pasaulyje? (19, 20)
Koks žinojimas daro mus laimingais