2 SKYRIUS

Kaip atsirado „geros žinios“ knyga?

1. Kokia knyga būtų visos žmonijos naudai?

KO TU galėtum tikėtis iš knygos, turinčios gerąją žinią visai žmonijai? Ji turi būti išplatinta daugelyje kalbų, jos žinia turi padėti visų tautų žmonėms, ypač mūsų laike, vesti laimingą gyvenimą ir turėti viltį ateičiai. Šią knygą mes jau paminėjome pirmame skyriuje: Ji yra Biblija.

2. (a) Koks Biblijos amžius? (b) Kodėl dauguma žmonių gali perskaityti Bibliją savo gimtąja kalba? (c) Kaip plačiai išplatinta Biblija, palygimus su kitomis knygomis? (Romiečiams 10:14, 18)

² Kokia knyga yra Biblija? Ji yra labai sena knyga, kadangi ją pradėjo rašyti prieš 3400 metų. Ji yra kiekvienoje šalyje, o taip pat tolimose salose. Ją galima rasti paprastose trobelėse ir šiuolaikiniuose gyvenamuose namuose. Visa knyga arba atskiros jos dalys buvo išverstos į daugiau kaip 1575 kalbas ir dialektus, todėl beveik kiekvienas žmogus gali perskaityti Bibliją savo gimtąja kalba. Jokia kita knyga nepasiekė tokio plataus paplitimo, kaip Biblija. Jos leidinių tiražas skaičiuojamas milijardais egzempliorių. Kasmet visame pasaulyje išplatinama milijonai Biblijų.

3. (a) Kodėl žodis Biblija yra tinkamu pavadinimu šiai knygai? (b) Ant kokių medžiagų pradžioje rašė Bibliją?

³ Bibliją sudaro 66 mažos knygos, kurios buvo surinktos į vieną bendrą knygą. Žodis „Biblija“ kyla iš graikiško žodžio, bibliʹa, kas reiškia „knygos“. Pats žodis bibliʹa turi linksniuotę nuo žodžio biblos ir tuo žodžiu buvo pažymėtas minkštas papirosinio ritinio vidus. Biblinėse šalyse iš papirusųa gamino ypatingą popieriaus rūšį. Tam tikro laiko bėgyje papirusą naudojo biblinių knygų nurašymui, po ko, manoma, jos buvo perrašomos ant velėno,b išdirbtos gyvulių odos.

4. (a) Kiek rašytojų rašė Bibliją? (b) Kokioje laiko atkarpoje ji buvo parašyta? (c) Kiek Biblija yra vienintelė savos rūšies išminties knyga? (Jono 17:17)

⁴ 66 Biblijos knygos buvo parašytos 1600 metų laiko periode būtent tarp 1513 m. prieš m. e. ir 98 mūsų eros metų. Ją rašė apie keturiasdešimt vyrų. Visi jos rašytojai jos mokymų atžvilgiu buvo visiškoje vienybėje ir vystė temą, kuri eina per visą Bibliją. Rezultate buvo sudaryta verta dėmesio knyga vienintelė savos rūšies, išminties knyga.

5. Kokie Biblijos dalių žymėjimai labiau atitinka, negu „Senasis Testamentas“ ir „Naujasis Testamentas“ ir kodėl

⁵ Kai kurios asmenybės išskiria Bibliją į du „testamentus“ ir tvirtina, kad „senasis testamentas“ neturi lygios reikšmės su „naujuoju testamentu“. Tik kartu visos knygos sudaro pilną Bibliją. Žodžiu „testamentas“ suprantama sąjunga. O Biblija veda kalbą daugiau kaip tik apie dvi sąjungas. Todėl tinka pažymėti abi Biblijos dalis, kaip „Graikų Raštus“ ir „Žydų Raštus“, kadangi tomis dviem kalbomis buvo parašyta didžiausia Biblijos dalis. Žydų Raštai sudaro pagrindą Graikų Raštams, o Graikų Raštai yra Žydų Raštų tęsinys ir papildo Biblijos kanoną. Kiekviena iš 66 knygų padeda mums gauti bendrą supratimą apie Tvėrėjo ketinimą dėl žmonijos.

6. (a) Kokie žmonės rašė Bibliją? (b) Kokiu tikslu buvo tie dalykai užrašyti iš anksto? (1 Korintiečiams 10:11)

⁶ „Geroji Biblijos žinia“ nukreipta į visas žmonių gimines, ir jos rašytojai kilo iš įvairių visuomenės sluoksnių. Tarp jų buvo piemenys ir kaimenių savininkai, žvejai ir žemdirbiai, vienas gydytojas ir vienas muitininkas (mokesčių rinkėjas). Mažiausiai du iš jų buvo karaliai. Kiti buvo šventikai, pranašai ir mokyti žmonės. Vienas iš jų pradžioje persekiojo tuos, kas tikėjo gerąja žinia, tačiau vėliau jis pasikeitė ir tapo uoliausiu geros žinios gynėju. Po savo atsivertimo tas buvęs klaidingos religijos užtarėjas, o būtent apaštalas Povilas, rašė apie esamas biblines knygas:

„O visa kas buvo parašyta, yra parašyta mūsų pamokymui, kad mes ištverme ir Raštų teikiama paguoda turėtume viltį“ (Romiečiams 15:4).

7. Kaip galima pažymėti Bibliją rytų knyga? (Romiečiams 3:1, 2)

⁷ Nežiūrint to, kad Biblija daugiausia buvo išplatinta vakarų šalyse, tikrovėje ji yra Rytų knyga. Visi jos rytietiško kilimo rašytojai gyveno Artimuose Rytuose. Didžiausia jos aprašymų dalis vyko rytų šalyse ir atspindėjo ten viešpataujančius papročius. Taip, pavyzdžiui, būsimasis žmonijos valdovas sulyginamas su Rytų piemeniu, kuris atiduoda save aukai, rūpindamasis savo kaimene:

„Jis šaukia savo avis vardais, ir išveda jas, ir kuomet jas išveda, eina pirma jų, o avys paskui Jį, nes jos pažįsta Jo balsą, bet svetimą jos neseka... Gerasis ganytojas atiduoda savo gyvybę už avis“ (Jono 10: 3-5, 12).

Koks laimingas laikas ateis tada, kai tas Ganytojas iš Artimųjų Rytų taps mūsų meilingu Valdovu!

KAIP VYKO GEROSIOS ŽINIOS UŽRAŠYMAS?

8. Kokiu atžvilgiu Biblijos rašytojai yra panašūs mums šiandieną?

⁸ Vyrai, kurie rašė Bibliją, buvo netobuli, darė klaidas ir galėjo suklysti. Kaip žmonės jie nesiskyrė nuo kitų. Apaštalas Povilas paaiškino tai vyrams, klaidingai palaikiusiems jį ir jo misionierišką palydovą Barnabą dievais: „Ir mes esame mirtingi žmonės, kaip ir jūs“ (Apaštalų darbų 14:15). Kaipgi tada buvo įmanoma, kad netobuli žmonės sudarė tokią tobulą ataskaitą, esančią iš tikrųjų Dievo žinia?

9. Kaip netobuli žmonės galėjo parašyti žmonijai tobulą žinią?

⁹ Jie nerašė iš savo paskatinimų, bet buvo inspiruoti Dievo. Ką reiškia žodis „inspiracija“? Tai reiškia, kad Dievas, dangaus ir žemės Sutvėrėjas, paskatino tuos vyrus savo nematoma veikiančia jėga, ir davė į jų mintis tai, ką jie turėjo užrašyti kaip Jo „Žodį“ arba Jo žinią žmonijai. Taip, pavyzdžiui, kalbėjo psalmistas Dovydas:

„Dievo Jehovos dvasia kalbėjo manyje, ir Jo žodis mano liežuviu iškalbėtas“ (2 Samuelio 23:2).

Apaštalas Petras rašė apie pranašystes:

„Visų pirma žinokite, kad jokia Rašto pranašystė nėra savavališko aiškinimo dalykas, nes ne žmogaus valia kada nors yra atėjusi pranašystė, bet šventi Dievo žmonės kalbėjo, Šventosios Dvasios įkvėpti“ (2 Petro 1:20, 21).

10. (a) Kaip nebuvo apsunkinantis Dievui geros žinios perdavimas ištikimiems vyrams? Duok pavyzdį. (Išėjimo 34:27, 28; Jeremijo 1:1, 2, 9; Ezechielio 1:1; Danieliaus 7:1) (b)  Kaip buvo pažadintas bendras šiuolaikinės Biblijos sudarymas, ir kaip pažymimas tas kūrinys? (Apreiškimo 22:18, 19)

¹⁰ Dievui, aukščiausiai Esybei ir visos Visatos Kūrėjui nebuvo sunku perduoti ištikimiems vyrams žemėje Savo žinią. Šiandieną žmonės nuskrenda į mėnulį ir perduoda iš ten į žemę pranešimus, taip kad žmonės žemėje, sėdėdami savo namuose, gali žiūrėti, kaip astronautai vaikšto mėnulyje. Jeigu žmogus galėjo perduoti savo žinias į žemę, kiek lengviau visų daiktų Kūrėjui perduoti žmonėms žemėje žinias ir regėjimus, jeigu net jie buvo perduodami iš dangaus! (1 Karalių 8:27). Kadangi Dievas davė Biblijos rašytojams mintis, ką jie turėjo užrašyti, todėl jie rašė jį, kaip „Dievo Žodį“, kaip Jo žinią (Hebrajams 4:12). Taip pat Dievas veikė Savo Dvasia, kad būtų surinktos kartu 66 knygos. Tik jos sudaro tobulą Bibliją ir pažymimos kaip „biblinis kanonas“.

TIKSLI IR PATIKIMA ATASKAITA

11. Duok pavyzdį tikslaus ir logiško Biblijos perdavimo?

¹¹ Stebėtinas yra Biblijos kruopštumas, kaip ji praneša kai kuriuos ypatumus, o taip pat jos absoliuti harmonija. Taip pavyzdžiui, pirmoje Mozės knygoje, 5 ir 10 skyrius perduoda giminės liniją, kuri pasilieka pirmojo žmogaus Adomo ir Nojaus sūnų laiką, ko dėka parodomas laikotarpis, trunkantis 2000 metų. Vėliau, pirmos nusidavimų karalių knygos rašytojas pakartojo ir išplėtė pirmuose 9 skyriuose tuometinį giminės sąrašą. Jo užrašai apima tolesnius 1500 metų iki jo ir pasiekia laiką, kada Izraelitai grįžo iš Babilono nelaisvės. Dar vėliau Matas ir Lukas pakartojo savo evangelijose esmines tų ankstyvųjų užrašų dalis ir išplėtė Biblijos giminės sąrašą iki pat Jėzaus Kristaus (Mato 1:1-17; Luko 3:23-38). Tokiu būdu, vadovaujant Dievo Dvasiai, buvo užrašyta genealoginė linija nuo mūsų protėvio Adomo iki Jėzaus, sudarius tiltą daugiau kaip per keturis tūkstančius metų. Gydytojas Lukas rašė savo evangelijoje:

„Ir man gerai atrodė, viską iš pradžios ištyrus, iš eilės tau aprašyti“ (Luko 1:3).

Tas pranešimas yra tikras ir logiškas.

12. Kaip galėjo Mozė gauti ataskaitą apie ankstyvąją žmonijos istoriją?

¹² Biblija taip pat kalba apie ankstyvąsias istorijas (Pradžios 2:4; 5:8). Gal būt jos buvo perduotos žodžiu. Kaip mes galime būti įsitikinę, kad tie duomenys patikimi? Dievas sukūrė pirmąjį žmogų Adomą tobulu. Vėliau jis sukilo prieš Dievą, todėl Dievas pasmerkė jį mirčiai. Tačiau kol jo buvęs tobulas kūnas suiro, jam mirus, praėjo daug laiko. Jis išgyveno 930 metų, iki laiko Nojaus tėvo Lamecho, kuris galėjo sužinoti ankstyvąją žmonijos istoriją betarpiškai iš Adomo. Lamechas galėjo perduoti visa tai Nojui ir jo sūnui Semui, kuris, turėdamas artimą tobulybei kūną, pergyveno tvaną ir po jo 500 metų. Semas tada galėjo perduoti atskiras prieštvaninio pasaulio ypatybes Abraomui ir jo sūnui Izaokui. Izaokas toliau galėjo perduoti tą ataskaitą savo anūkui Leviui, o Levis, matyt, perdavė ją savo anūkui Amramui, Mozės tėvui. Taigi, dėl žodinio ankstyvosios istorijos perdavimo buvo būtinos tik penkios rišančios grandys, tarp Adomo ir Mozės — Lamechas, Semas, Izaokas, Levis, Amramas.

13. Kodėl Tvėrėjas inspiracijos dėka pažadino sudaryti ankstyvąją istoriją? (Psalmyno 102:18)

¹³ Dėl paveldėtos netobulybės ir pasikeitusių aplinkybių po pasaulinio tvano, žmonės ėmė silpnėti. Izaokas pragyveno tik 180 metų, o Mozė tik 120 metų. O vėliau žmogaus gyvenimo kelias sutrumpėjo iki 80 ir 70 metų. Žmonijos pradžios istorija yra sudaryta patikimu pagrindu. Kūrėjas leido Mozei duoti tokią ataskaitą, kuri inspiracijos dėka tapo pirmąja Biblijos dalimi.

14. (a) Kas buvo Mozė? (Hebrajams 11:23-27) (b) Kaip Mozė ir vėlesni rašytojai rašė Biblinę ataskaitą? (Apaštalų darbų 3:21)

¹⁴ Kas buvo Mozė? Jis buvo žydo Amramo palikuonis, ir gimė tuo metu, kai jo tauta, izraelitai, buvo Egipto vergijoje. Mozę įsūnijo Egipto valdovo Faraono duktė, jis buvo išauklėtas karališkuose rūmuose ir gavo išsilavinimą. Tačiau, kai iškilo ginčo klausimas, jis parodė, kad dvasiniai turtai, kuriuos jis galėjo turėti Dievo tautos tarpe, buvo aukščiau už materialinius turtus, kuriuos jam siūlė Egiptas. Jis verčiau norėjo kentėti su Dievo tauta. Gyvendamas Egipte ir vėliau kaip piemuo dykumoje, jis išvystė stiprų tikėjimą į Dievą ir tapo romiausiu iš visų žmonių, kurie gyveno žemėje (Skaičių 12:3). Jis sugebėjo ne tik išvesti iš Egipto milijoninę Izraelio naciją, bet taip pat būti Dievo rašytoju, parašant pirmąją Biblijos dalį. Po jo rašė kiti ištikimi vyrai tolimesnes Biblijos dalis, kol pagaliau, praėjus 1600 metų, ji tapo tobula. Mums šiandieną labai įdomu ir verta susipažinti su Biblijos turiniu.

[Išnašos]

[Rėmelis 7, 8 puslapiuose]

Biblija pasiekia daug gilesnę žmonijos istoriją, negu kokia nors kita senovės knyga.

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

ŽYMIŲ RELIGINIŲ KNYGŲ AMŽIUS

(įjungiant jos galutinio parašymo metus)

Metai prieš m. e.

4026 Žmogaus sukūrimas

2370 Tvanas

1473 Biblijos penkios knygos 3448

500 Indusų vedos, 4 žinių knygos: Rigveda, Jadžurveda, Samaveda ir Atharvaveda 2475

480 Didysis Konfucijaus mokymas „Ta-Tše“ 2455

443 Žydų raštai baigti (Biblija) 2418

43 Budizmo Pali-kanonas su jo trimis „Pitoka“ arba „Pintinėmis“ 2018

Mūsų e. metai

98 Baigtas Biblijos kanonas 1878

650 Koranas (šventa islamo knyga) 1326

720 Sinto — Legendos. (Japonija Kojiki) senovės dokumentai ir (Entišiki) ceremonijų įstatymas 1256

1830 Knyga Mormon 146

1976

Nebiblinės datos remiasi Britų enciklopedija, 1971 m. leid.

[Anotacijos 16, 17 puslapiuose]

„Dievas parašė 10 įsakymų“.

Angelai perduodavo Dievo Žodį.

Regėjimai budriame stovyje.

Dievo Dvasia žadino daryti pasirinkimą iš ankstyvųjų ataskaitų.

Sapnai miegant.