Stebime pasaulį

„Nuo 2004 metų įvedinių su žodžiu „porn“ į Google paiešką patrigubėjo“ (THE ECONOMIST, BRITANIJA).

„[Rusijoje] tikimybė, kad jauna moteris ištekėjusi [...] bus vyro mušama arba nesutarimai šeimoje peraugs į fizinį smurtą, lygi beveik 60 procentų“ (MOSKOVSKIYE NOVOSTI, RUSIJA).

„Kas septintas Jungtinės Karalystės mokslininkas arba gydytojas gali paliudyti, kad jo kolegos, atlikdami tyrimus arba norėdami išspausdinti savo straipsnį, sąmoningai iškreipia arba sufalsifikuoja duomenis“ (BRITISH MEDICAL JOURNAL, BRITANIJA).

„Nuo 1971 metų JAV išgijusiųjų nuo vėžio skaičius išaugo keturis kartus iki beveik 12 milijonų [...]. Prie to daugiausia prisidėjo ligos diagnozavimas pradinėje stadijoje magnetinio rezonanso tomografu, veiksmingesnis gydymas ir geresnė priežiūra po to“ (UC BERKELEY WELLNESS LETTER, JAV).

Prieš pat 2011 metų Kalėdas Kristaus gimimo bažnyčioje (Betliejus) tarp maždaug 100 priešiškoms denominacijoms priklausančių kunigų ir vienuolių kilo muštynės. „Tai įprasta problema, su kuria [...] susiduriama kasmet, — sako policijos papulkininkis. — Niekas nebuvo sulaikytas, nes visi grumtynėse dalyvavusieji — Dievo tarnai“ (NAUJIENŲ AGENTŪRA „REUTERS“, JAV).

Žalioji siena Afrikoje

2007 metais Afrikos Sąjungos inicijuoto projekto tikslas — žaliąja siena sustabdyti dykumos plėtimąsi. Nuo Senegalo vakaruose iki Džibučio rytuose 11 šalių sodina milijonus tam tikrų rūšių sodinukų, kad suvešėtų 7600 kilometrų ilgio 15 kilometrų pločio žalumos ruožas. „Turime auginti tokių rūšių medžius, kurie netinka medienos pramonei“, — sako Čeiko Anta Diopo universiteto Dakare (Senegalas) augalų ekologijos profesorius Aliu Gisei (Aliou Guissé). Tikimasi, kad atželdintuose plotuose bus galima įkurti gamtos draustinį, iš kurio atsinaujinančių šaltinių turės naudos ir vietos gyventojai.

Kodėl žiovaujame?

Mokslininkai negali paaiškinti, kodėl visi žiovaujame — neretai kelissyk per dieną. Žiovauja net negimę kūdikiai. Žiovauja ežiai, stručiai, gyvatės, žuvys. Šiuo klausimu yra begalė teorijų, dažnai prieštaraujančių viena kitai, bet tokios, kuri tenkintų visus mokslininkus, nėra. Daugelis jų mano, jog šitokiu oro gurkštelėjimu, trunkančiu vidutiniškai šešias sekundes, smegenyse papildomos deguonies atsargos. Tačiau „šią mintį pagrindžiančių įrodymų dar nerasta“, — rašoma žurnale Science News. Nauji tyrimai su žiurkėmis leidžia daryti prielaidą, kad „žiovaujant atvėsinamos perkaitusios smegenys“. Bet, kaip yra iš tikrųjų, nežinoma.