Kokias maldas Dievas išklauso?

PASITIKĖDAMI šiais Jėzaus Kristaus žodžiais daugelis krikščionių savo bėdas ir rūpesčius išsako Dievui melsdamiesi. Jie neabejoja, kad Dievas juos myli ir jais rūpinasi. Tačiau kai kurie laukdami atsako į savo maldas nusivilia. Gal ir tau atrodo, kad meldiesi tuščiai? Ar Dievas tavęs bent klausosi?

Net jei mūsų maldos, rodos, lieka be atsako, tai nereiškia, kad Dievas jų negirdi. Biblija patikina: „Viešpaties žvilgsnis lydi teisiuosius, ir jo ausys išgirs jų maldas.“ (1 Petro 3:12) Vadinasi, Jehova Dievas girdi teisiųjų maldas — tiek garsias, tiek išsakomas širdyje. (Jeremijo 17:10) Be to, jis ištiria už kiekvienos maldos slypinčias mintis ir jausmus, kuriuose negali susivokti net pats besimeldžiantis asmuo. (Romiečiams 8:26, 27)

Bet kad maldos būtų Dievui priimtinos, jos turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Pirmiausia, malda reikia kreiptis ne į Jėzų, kokį „šventąjį“ arba stabą, bet tik į Dievą. (Išėjimo 20:4, 5) Melstis turime Dievo Sūnaus, Jėzaus Kristaus, vardu. (Jono 14:6) Ar tai reiškia, jog mūsų maldas pirma išklauso Jėzus, o paskui persako jas Dievui? Ne. Melsdamiesi Jehovai Jėzaus vardu parodome, kad esame Kristaus mokiniai, ir pripažįstame, kad galimybę artintis prie Dievo mums suteikia tik Jėzaus auka. (Hebrajams 4:14-16)

Be to, melstis turime tikėdami. Apaštalas Paulius paaiškino: „Be tikėjimo neįmanoma patikti Dievui. Kas artinasi prie Dievo, tam būtina tikėti, kad jis yra ir jo ieškantiems atsilygina.“ (Hebrajams 11:6) Kaip sužinoti, ar turime tokį tikėjimą? Biblijos rašytojas Jokūbas atsako: „Aš tau darbais parodysiu savo tikėjimą.“ (Jokūbo 2:18) Taip, tikėjimas skatina veikti, o veiksmai parodo, kad mylime Dievą ir stengiamės jam įtikti.

Taip pat Dievo garbintojams reikia melstis atkakliai. Tai suprantame ir iš įžangoje pacituotų Jėzaus žodžių. Nes jeigu žmogus dėl ko nors pasimeldžia tik kartą, argi tai neparodo, kad tas dalykas jam mažai terūpi?

Ką Dievas žada

Tačiau kad ir kaip dažnai bei uoliai melstumėmės, mes vis dar gyvename „sunkiais laikais“. (2 Timotiejui 3:1) Ir nors Jėzus sakė, kad jo sekėjai bus laimingi, jis neturėjo omeny lengvo gyvenimo. (Mato 5:3-11) Veikiau jis sakė, kad jo mokiniai gali būti laimingi net ir liūdėdami, alkdami, trokšdami ar persekiojami.

Laimė, apie kurią Jėzus kalbėjo, nepriklauso nuo aplinkybių. Ją suteikia pasitenkinimo jausmas tarnaujant Dievui. Todėl mes jaučiamės laimingi net sunkiu metu. (2 Korintiečiams 12:7-10)

Pagalba bėdoje

Vadinasi, melstis Dievui dėl asmeninių dalykų, pavyzdžiui, prašyti jį pagalbos susirasti tinkamą sutuoktinį, sutarti su šeimos nariais, dėl sveikatos ar darbo, yra beprasmiška? Ne. Nors Dievas ir nežada stebuklingai pakeisti mūsų gyvenimo sąlygų, jis duos išminties įveikti sunkumus. Apie išbandymus Jokūbas rašė: „Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja, ir jam bus suteikta.“ (Jokūbo 1:5) Jehova vadovaus mums savo šventąja dvasia, o ji padės suprasti ir pritaikyti Biblijos principus, kai turėsime ką nors nuspręsti.

Žinoma, Dievo dvasia nenuspręs už mus. Tai padaryti reikės patiems. Pavyzdžiui, jei užgriuvo kokia bėda, ar ieškojome informacijos, kaip galima būtų ją įveikti, ar gerai ištyrėme susidariusią padėtį? Taip elgdamiesi parodytume Dievui, jog turime tikėjimą. (Jokūbo 2:18) Ar uoliai stengiamės įveikti savo rūpestį, nuolat prašydami Dievą vadovavimo? (Mato 7:7, 8) Ar stropiai išnagrinėjome mūsų atvejui tinkančius Biblijos principus? Dievo Žodis gali padaryti mus ‘visiškai tinkamus, viskuo aprūpintus visokiam geram darbui’. (2 Timotiejui 3:16, 17, Jr)

Nors Dievui nieko nereikštų įsikišti į žmonių reikalus ir pašalinti visus sunkumus, jis leidžia mums parodyti laisvą valią. Ir deja, daug kas ja naudojasi kenkti kitiems. Todėl tik Dievo naujajame pasaulyje visiškai išnyks bėdos, dėl kurių meldžiamės. (Apaštalų darbų 17:30, 31) Tai gali būti didelis nusikalstamumas ar karas, siaučiantis mūsų vietovėje, arba išbandymai, kuriuos užtraukė Jehovos liudytojų priešininkai. (1 Petro 4:4) Turime pripažinti, jog šiame bedieviškame pasaulyje mažai kas pasikeis į gera.

Tačiau Dievas myli savo garbintojus ir nori jiems padėti. Kada jo Karalystė įsiviešpataus žemėje, jis išspręs baisias šio pasaulio problemas. (Apreiškimo 21:3, 4) Tačiau iki to meto mes turime atkakliai prašyti Dievo pagalbos įveikti gyvenimo sunkumus. Taip elgdamiesi galime neabejoti, kad Jehova įvykdys savo pažadą, užrašytą Izaijo 41:10: „Nebijok, nes aš su tavimi, nebūgštauk, nes aš tavo Dievas! Stiprinsiu tave, padėsiu tau, remsiu tave savo teisumo dešine.“