Stebime pasaulį
Kam reikalingas celibatas?
„Ginčas dėl celibato — kebliausia problema Katalikų bažnyčios dvasininkijai“, — pranešama žurnale Veja. 1970–aisiais 10000 kunigų metė kunigystę, kad galėtų tuoktis. Šiandien tokių jau 120000 — 12 kartų daugiau. Brazilijoje per tą patį laikotarpį taip apsisprendė 20 kartų daugiau kunigų.“ Nors Romos katalikų bažnyčios vadovų argumentai nepagrįsti Raštu, jie gina celibatą, teigdami, jog nevedęs kunigas „skiria daugiau dėmesio Dievui“ ir labiau susitelkia savo darbui. „Tačiau tikroji priežastis ginti celibatą gana žemiška, — sakoma žurnale. — Pati idėja kilo Viduriniuosiuose Rytuose: tuo siekta išsaugoti bažnyčios turtą, neleisti palikuonims įgyti žemės bei kitų gėrybių.“
Žvejybos tralais aukos
„Kasmet tralu išžuvaujamo pasaulinio vandenyno dugno plotas viršija visos Kanados teritoriją, — pranešama The Globe and Mail. — Gaudant žuvis bei vėžiagyvius tralu ir draga, sunkūs tinklai, traukiami jūros dugnu, sužaloja ne tik žuvis, bet ir jūros dugno gyvūnus, kurie yra svarbi vandenyno maisto grandis. Be to, į tinklus pakliūva bei žūva daug rūšių gyvūnų, kurių žvejai nenorėjo sugauti.“ Žinovai paskaičiavo, jog „kartu su kiekviena krevete į tralą patenka ir nugaišta 10 ar daugiau mažų otų ar menkių“. Kur tinklai traukiami jūros dugnu, pinčių, dvigeldžių moliuskų ir vėžiagyvių beveik nelieka, — sakoma pranešime. Meino okeanografijos universiteto profesorius Lesas Vatlinas aiškina: „Net nespecialistai suvokia, kad šie žvejybos metodai jūros gyvūnams pražūtingi. Tai didžiausia jūrai daroma žala.“ Lygindami ją su miškų iškirtimu, biologai ragina tam tikrus jūros plotus palikti rezervui.
Cheminės medžiagos žaisluose
„Tam tikros cheminės medžiagos, paprastai vartojamos suminkštinti žaislams, beveik 20 kartų pavojingesnės, negu buvo manyta“, — sakoma Londono laikraštyje The Independent. Nyderlanduose atlikti tyrimai rodo, jog kietųjų plastmasių minkštiklių — ftalatų, pavyzdžiui, polivinilo chlorido, randama vaikų kramtomuose žaisluose; be to, šie chemikalai nesunkiai tirpsta seilėse. Laboratoriniais bandymais įrodyta, kad didelės dviejų dažniausiai vartojamų ftalatų dozės „gali sukelti kepenų bei inkstų vėžį ir sėklidžių atrofiją“. Vaikams pavojus ypač didelis, nes jų „svoris mažas, organizmo gyvybinės sistemos tik formuojasi ir tų medžiagų poveikį jie patiria gana ilgai, todėl yra joms jautresni“, — sakoma straipsnyje. Britų mokslininkas profesorius Džeimsas Bridžas, iškėlęs šią problemą Europos Komisijoje, išreiškė susirūpinimą ypač tais „vaikais, kurie atiduodami į įvairias įstaigas, pavyzdžiui, blogai prižiūrimus vaikų darželius, ligonines, nes ten, neturėdami ką veikti, jie daugiau kramto žaislus“. Šešios šalys jau uždraudė vartoti šiuos chemikalus žaislų gamybai, dar keturios ruošiasi tai padaryti.
Parapijos be kunigų
Daugelyje Italijos katalikų parapijų — tiksliau, 3800 — nėra vietinio kunigo, — pažymima bažnyčios Dvasininkų orientacinio centro atliktoje apžvalgoje. Ir taip yra ne vien kaimuose ar atokiose parapijose. Anot laikraščio La Repubblica, „‛vietinio parapijos kunigo’ dažnai trūksta net vidutinio dydžio miesteliuose (kur gyvena nuo vieno iki trijų tūkstančių žmonių)“. Dėl to vienas kunigas ar jų grupė paprastai aptarnauja keletą parapijų. „Tačiau tada, — sakoma laikraštyje, — kunigai nebegali nuolat tiesiogiai bendrauti su parapijiečiais, nes... tenka strimgalviais lėkti iš vienos parapijos į kitą.“ Tą problemą bandoma spręsti įvairiai. Dideliuose miestuose, tokiuose kaip Roma, yra daug kunigų iš užsienio. Bent dvi Italijos parapijas dabar aptarnauja pasauliečiai, tačiau jie negali laikyti mišių, todėl tik dalija komuniją ar, skubiai prireikus, krikštija.
Bankrotų lavina
„Ameriką greit ištiks bankrotų krizė“, — sako JAV senatorius Čarlsas Graslis. JAV bankrotų įstatymas buvo išleistas prieš šimtmetį; nuo to laiko apie 20 milijonų amerikiečių patys paskelbė bankrotą, o daugiau kaip pusė jų padarė tai nuo 1985–ųjų. 1998–ųjų viduryje bankrotų skaičius pasiekė rekordą — 1,42 milijono per 12 mėnesių. Kodėl? Pasak JAV federalinės rezervų sistemos vadovo Alano Grinspeno, tiek daug bankrotų skelbiama iš dalies dėl to, kad nebėra „gėda bankrutuoti“. Kitas veiksnys — „paskolų bei kredito kortelių mada: vartotojai įprato nešti vis didėjančių asmeninių skolų naštą“, — rašoma The Wall Street Journal.
Bekvapiai drabužiai?
„Prieš dvejus metus tekstilės specialistai suprato, kaip svarbu kurti bioaktyvius audinius, dažniausiai vadinamus antibakteriniais... arba kvapus naikinančiais“, — teigiama Prancūzijos laikraštyje Le Monde. Tokių audinių poreikis vis didėja. Nors iš jų daugiausia siuvama patalynė, jie dar naudojami kojinėms ir baltiniams gaminti. Tačiau ne visiems patinka audinys, kuriame yra fenolių bei sunkiųjų metalų, trikdančių bakterijų veiklą, — juk daugelis bakterijų naudingos žmogui. „Kad oda normaliai funkcionuotų, joje turi gyvuoti visi reikalingi mikroorganizmai“, — pabrėžiama Le Monde. „Antibakterinių audinių gamintojams tenka spręsti sunkią problemą“ — kaip, ribojant kenksmingų bakterijų dauginimąsi, neišnaikinti naudingų, kovojančių su infekcija.
Daugėja rūpesčių dėl vandens
„Mūsų geriamas vanduo ne tik pilnas pesticidų; jis dabar atrodo taip, lyg būtų pilnas vaistų“, — sakoma New Scientist. Į vandenį jie patenka įvairiai. Kartais nereikalingi vaistai išpilami į klozetą. Be to, jie išsiskiria su šlapimu. „Žmogus ar gyvulys, suvartojęs paskirtą dozę antibiotikų, 30—90 procentų jų išskiria su šlapimu“, — sako Bentas Helingas Sorensenas iš Danijos karališkosios farmacijos mokyklos, o srutomis bei mėšlu fermeriai tręšia laukus. Vaistai gali patekti į aplinką pirmykštės formos ar iš žmogaus kūno jau pakitę, reaktyvesni, toksiškesni ir dažnai tirpesni negu buvo. „Vaistai yra vieni iš nedaugelio chemikalų, kurių vandenyje netikriname“, — sako Britanijos aplinkos agentūros atstovas Stivas Kilinas.
JAV daugėja kalinių
„Amerika kalinių ir gyventojų santykiu viršija visas demokratines šalis ir šiuo atžvilgiu pralenkia pačias totalitariškiausias, — pažymima žurnale The Economist. — Pastaraisiais metais kas 150–as [JAV] gyventojas (įskaitant vaikus) buvo už grotų.“ Čia įkalinimų mastas 20 kartų didesnis nei Japonijoje, 6 kartus nei Kanadoje ir 5—10 kartų nei Vakarų Europos šalyse. Kalinių skaičius Jungtinėse Valstijose nuo 1980 metų išaugo keturgubai. Daugiau kaip 400000 įkalinama dėl pažeidimų, susijusių su narkotikais, nors žmonių, vartojančių narkotikus, skaičius nuo 1988 metų nepasikeitė. The Economist klausiama: „Ar kalėjimas padeda kovoti su nusikalstamumu, ar ne, įdomu viena: kiek ilgai Amerika atlaikys vis didėjančią įkalinimų naštą?“
Lažybos dėl Armagedono
Kas savaitę daugybė žmonių Britanijoje „eina lažybų dėl Armagedono“, — pranešama laikraštyje The Guardian. 1001 suaugusiojo apklausa parodė štai ką: 33 procentai žmonių mano, jog pasaulio pabaigą sukels pasaulinis karas, o 26 procentai — jog globalinis atšilimas. Kitų spėlionėmis, pabaiga ateis žemei susidūrus su asteroidu. Iš tikrųjų 59 procentai apklaustųjų „tiki turį daugiau šansų sulaukti pasaulio pabaigos, negu išlošti šalies loterijoje“, — sakoma The Guardian. Kodėl Armagedonas pasidarė spėlionių tema? Žmonės „tikriausiai galvoja apie ateinantį tūkstantmetį ir su tuo susijusią pražūtį“, — komentuojama laikraštyje.