Jaunimas klausia:
Kaip galiu ištverti neteisybę?
„Tik tie, kurie turi pinigų, yra gerbiami, o su mumis, neturinčiais nei maisto, nei pastogės, elgiamasi kaip su gyvuliais. Ko tikiuosi ateityje? Tyliai numirti“ (Arnulfas, 15–metis benamis).
PASAULYJE daug neteisybės. Jungtinių Tautų vaikų fondo (UNICEF) pranešime sakoma: „Per pastarąjį dešimtmetį karuose žuvo daugiau nei 2 milijonai vaikų, daugiau kaip 4 milijonai buvo fiziškai suluošinti, o milijonas su viršum tapo našlaičiais arba buvo atskirti nuo savo šeimų.“ Badas ir skurdas, alinantys didelę dalį pasaulio gyventojų, klesti šalia turto ir prabangos. Besivystančiose šalyse daugelis jaunuolių, tokių kaip Arnulfas, neturi galimybės įgyti išsilavinimo.
Ypač skaudu, jeigu neteisingai elgiasi asmenys, turintys mus mylėti bei apsaugoti. Pagalvokime apie 17–metę merginą, vardu Susana. Mama išsižadėjo jos bei dviejų jaunesnių jos brolių. „Praėjo daug metų, — su širdgėla sako Susana, — tačiau mama, nors ir gyvena tame pačiame mieste, niekad nepasiūlė gyventi kartu. Ji net nesiteikė pasakyti: ‛Aš tave myliu’, o tai visad mane piktino ir tebepiktina.“ Tapus tokio blogo elgesio auka, galbūt sunku sulaikyti pyktį. Viena vaikystėje priekabiavimą patyrusi moteris sako: „Dėl to net supykau ant Dievo.“
Kai su tavimi blogai pasielgiama, normalu įsižeisti ir supykti. Biblijoje sakoma: „Priespauda ir išmintingą padaro beprotį“ (Ekleziasto 7:7, Brb red.). Kasdien patiriama neteisybė taip pat slegia. (Palygink Psalmių 43:2, 3.) Todėl tu galbūt trokšti, kad ji baigtųsi. Mergina iš Centrinės Amerikos aiškina: „13–kos metų prisidėjau prie studentiško judėjimo. Troškau viską pakeisti, kad vaikai nebadautų. ... Vėliau įsivėliau į ginkluotą kovą.“ Tačiau, užuot radusi teisybę, iš savo kovos draugų ji patyrė neįsivaizduojamą prievartą.
Tokie atsitikimai rodo, kad paprastai žmonės nepajėgūs pakeisti savo padėties. Tad kaip neteisybės aukoms ištverti?a Kaip tu gali įveikti apmaudą ir pyktį, kuriuos galbūt jauti?
Nusimeskite apmaudą ir pyktį
Kartais derėtų prisiminti, jog gyvename šios daiktų sistemos „paskutinėmis dienomis“. Biblijoje išpranašauta, kad šių laikų žmonės bus „piktžodžiautojai, ... nemeilūs, nesutaikomi, šmeižikai, nesusivaldantys, šiurkštūs, ... nekenčiantys to, kas gera, išdavikai“ (2 Timotiejui 3:1–4). Daugelis ‛pasileidę’ (Efeziečiams 4:19, Šventasis Raštas, vertė A. Vėlius). Tad neteisybė — neišvengiama gyvenimo dalis. Todėl jei „kurioje nors valdoje matai vargšų priespaudą, teisių ir teisumo pažeidimą, nenustebk dėl to“ (Ekleziasto 5:7).
Biblijoje duodamas vertingas įspėjimas: neleisti pykčiui užvaldyti mūsų. Pavyzdžiui, joje sakoma: „Tebūna toli nuo jūsų visokie šiurkštumai, piktumai, rūstybės“ (Efeziečiams 4:31). Kodėl? Todėl, kad ilgalaikis pyktis kenksmingas. (Palygink Patarlių 14:30; Efeziečiams 4:26, 27.) Tai ypač akivaizdu, jeigu „niršti ant Viešpaties [„Jehovos“, NW]“ (Patarlių 19:3). Niršdamas ant Dievo susigadinsi santykius su Tuo, kuris labiausiai gali tau padėti. Biblijos žodžiais, Jehovos „akys apmato visą žemę ir sustiprins tuos, kurie yra su juo visa širdimi“ (2 Kronikų 16:9).
Dar apie Jehovą Biblijoje sakoma: „Visi jo keliai iš tikrųjų teisingi. Ištikimas Dievas, be apgaulės, teisus ir patikimas!“ (Pakartoto Įstatymo 32:4) Neteisybė atsirado dėl Adomo ir Ievos maišto (Ekleziasto 7:29, Brb red.). Ne Dievas, bet „žmogus užvaldo kitą žmogų jo nenaudai“ (Ekleziasto 8:9). Taip pat prisimink, kad „pasaulis yra piktojo [Šėtono Velnio] pavergtas“ (1 Jono 5:19). Taigi Šėtonas, o ne Jehova atsakingas už neteisybę pasaulyje.
Neteisybė baigsis
Laimei, neteisybė nesitęs amžinai. Prisimindami tai, pajėgsime ištverti. Apsvarstykime bibliniais laikais gyvenusio Asafo pavyzdį. Nors jis gyveno tarp žmonių, teigusių, jog tarnauja Jehovai, aplink klestėjo neteisybė. Užuot buvę nubausti už nedorą elgesį su kitais, tie žiauruoliai, atrodo, gyveno nerūpestingai ir pasiturinčiai! Asafas prisipažįsta: „Aš pavydėjau..., matydamas jų gerovę, nors jie ir nedori.“ Jis laikinai prarado pusiausvyrą, leisdamas sau mąstyti apie tokius dalykus (Psalmių 73:1–12).
Laikui bėgant Asafas padarė netikėtą išvadą. Apie bloguosius jis pareiškė: „Iš tikrųjų tu [Dieve] užvedi juos ant slidaus šlaito; tu pastumi juos į žūtį“ (Psalmių 73:16–19). Taip, Asafas suvokė, kad žmonės vėliau iš tiesų nubaudžiami už blogus poelgius. Dažnai jie sugaunami savo pačių nuodėmės: kenčia įkalinimą, patiria bankrotą, praranda darbą arba užimamą padėtį. O galiausiai, kai Dievas vykdys nuosprendį šiai blogai daiktų sistemai, nedorėliai ‛žus’ amžiams (Psalmių 10:15, 17, 18; 37:9–11).
Suvokdamas, kad ateityje Dievas viską sutvarkys, tu suvaldysi pyktį ir nusivylimą. „Niekam neatmokėkite piktu už pikta, — patariama Biblijoje, — rūpinkitės tuo, kas gera visų žmonių akyse. Kiek galima ir kiek nuo jūsų priklauso, gyvenkite taikoje su visais žmonėmis. Nekeršykite patys, mylimieji, bet palikite tai Dievo rūstybei; juk parašyta: ‛Mano kerštas, aš atmokėsiu, sako Viešpats’“ (Romiečiams 12:17–19; palygink 1 Petro 2:23).
Ieškok pagalbos ir paramos
Galbūt tave kamuoja gilios emocinės žaizdos, pavyzdžiui, skaudūs prisiminimai. Remiantis UNICEF pranešimu, „kai vaikai patiria nuolatinį smurtą, jų įsitikinimai bei požiūris dažnai labai pasikeičia, jie ima nebepasitikėti kitais. Šie pokyčiai ypač ryškūs, jei vaikus užpuola arba išniekina žmonės, kuriuos jie anksčiau laikė kaimynais ar draugais“.
Tokias problemas išspręsti nėra lengva. Tačiau jei tave nuolat kamuoja neigiami jausmai ar slegiantys prisiminimai, tau reikia pagalbos. (Palygink Psalmių 119:133, NW.) Pirmiausia vertėtų perskaityti straipsnius, kuriuose aptariami tau iškilę sunkumai. Pavyzdžiui, Atsibuskite! žurnale buvo išspausdinta keletas straipsnių, kuriuose duodama praktiškų patarimų aukoms, patyrusioms prievartą, apiplėšimą ir vaikų išnaudojimą. Bus lengviau, jei išliesi savo nerimą ir jausmus subrendusiam, jautriam klausytojui (Patarlių 12:25). Galbūt gali išsipasakoti savo tėvams.
O kaip tuomet, jei tėviška parama nepasiekiama? Tada ieškok pagalbos krikščionių susirinkime. Jehovos Liudytojų susirinkimo vyresnieji yra apsauga visiems kenčiantiesiems (Izaijo 32:1, 2). Jie ne tik išklausys, bet ir duos naudingų patarimų. Taip pat nepamiršk, kad kiti subrendę krikščionys gali būti tau ‛broliais, seserimis, motinomis’ (Morkaus 10:29, 30). Ar prisimeni Susaną, kurią paliko jos mama? Ji bei jos broliai sulaukė paramos iš krikščionių susirinkimo. Vienas krikščionis tarnas ypač rūpinosi Susanos šeima, todėl ji vadina jį savo įtėviu. Anot Susanos, tokia pagalba „padėjo mums sustiprėti ir įsitvirtinti tiesoje“.
Specialistai teigia, kad prasminga kasdieninė veikla irgi gali būti naudinga. Mokymasis bei namų ruoša gali padėti išvengti niūrių minčių. Ypač daug naudos duos dvasinė veikla: krikščionių sueigų lankymas ir gerosios naujienos skelbimas. (Palygink Filipiečiams 3:16.)
Neteisybė neišnyks tol, kol neateis Dievo Karalystė ir neįgyvendins Dievo valios visoje žemėje (Danieliaus 2:44; Mato 6:9, 10). O tuo tarpu pasistenk ištverti. Tave sustiprins šis Dievo pažadas: Jėzus Kristus, Dievo Karalystės Valdovas, „išvaduos pagalbos maldaujantį beturtį ir vargšą, kuriam nepadeda niekas. Jis pasigailės vargšų ir beturčių ir jų gyvybes išgelbės“ (Psalmių 72:12, 13, Brb red.).
[Išnaša]
a Nors šiame straipsnyje dėmesys atkreipiamas į neteisybę, kurią jaunuoliai patiria skurstančiose šalyse, čia aptartus principus galima taikyti ir kitais atvejais.
[Anotacija 11 puslapyje]
„Dėl to net supykau ant Dievo“
[Iliustracija 12 puslapyje]
Bendrakrikščionių parama gali padėti tau ištverti neteisybę