Stebime pasaulį

Dvasinės šviesos ieškojimas

„Sprendžiant iš padidėjusios paklausos knygoms apie tikėjimą, okultizmą bei antgamtinius reiškinius, šimtmečio pabaigoje britai ėmė ieškoti dvasinių dalykų“, — sakoma laikraštyje The Times. Remiantis Cultural Trends pasirodžiusiu moksliniu straipsniu, per pastaruosius penkerius metus religinio pobūdžio knygų padaugėjo 83 procentais, apie „Naująjį amžių“ bei okultizmą — 75 procentais. Tuo tarpu mokslinių knygų, tarp jų apie chemiją ir fiziką, išleista 27 procentais mažiau. Išanalizavusi šiuos duomenis, straipsnio redaktorė Sara Selvud padarė išvadą, jog „baigiantis šimtmečiui žmonės labiau linksta į savistabą bei nori sužinoti tikrąją gyvenimo prasmę“. Tačiau kodėl 185 procentais padaugėjo atlasų ir knygų apie geografiją? Tai gali reikšti „poreikį atitrūkti nuo tikrovės“, — pasakė ji.

Europoje pažeidžiama religijos laisvė

Tarptautinė Helsinkio federacija „apkaltino 19 Europos šalių religijos laisvės pažeidinėjimu“, — pranešama žurnale Catholic International. Federacija pastebėjo, kad religinės mažumos ypač gniuždomos stačiatikybę praktikuojančiose šalyse. Be to, kelios Europos Sąjungos valstybės „kuria įstatymus, stiprinančius tradicinių tikėjimų statusą, bet suvaržančius mažesnes grupes, pavyzdžiui, [Jehovos Liudytojus]“, — pažymėta žurnale. Federacijos direktorius Aronas Rodesas pridūrė: „Vakarų šalyse baimė dėl ‛sektų antplūdžio’ skatina slopinti religinių mažumų veiklą. Padėtis blogės tol, kol žmonės nesuvoks, kad tikėjimo laisvė yra viena iš vertybių bei normų, kurias vienodai reikia užtikrinti visiems žmonėms.“

„Klestėjimo teologija“

ENI Bulletin cituojami liuteronų teologės Vandos Difelt žodžiai, kad „tradicines Lotynų Amerikos protestantų bažnyčias ‛pralenkia’ nauji, greit augantys religiniai judėjimai, skelbiantys ‛klestėjimo teologiją’“. Anot Difelt, Brazilijos sekmininkų bei charizmatų bažnyčiose yra „du ar triskart daugiau narių nei tradicinėse bažnyčiose“. „Klestėjimo teologija“ žada tikintiesiems „greitą atpildą už finansines aukas bažnyčiai, — teigė ji. — Malda Dievui — tai lyg verslo sandoris... Jei aš duodu kažką Dievui, jis irgi turi man duoti.“ Tokie judėjimai į savo gretas verbuoja Brazilijos vargšus. Tačiau kodėl sekėjai lieka juose taip ir nesulaukę žadėto klestėjimo bei žinodami, jog daugiausiai pasipelno bažnyčių vadovai? Difelt atsako: „Labiausiai paplitęs įprotis turėti dvi [religijas]: jei ne vienoje, tai kitoje pasiseks.“ Be to, „bažnyčių vadovai kalba apie žmonėms rūpimus dalykus ir sako tai, ką žmonės nori girdėti“.

Patikrink kompiuterinius žaidimus

„Tėvai laikomi kvailiais“, — skelbiama prancūzų laikraštyje Le Figaro. Kodėl? Todėl, kad daugelis visiškai nežino jaunimui skirtų kompiuterinių žaidimų turinio. Pavyzdžiui, vieno žaidimo tikslas nukankinti priešą, kito — suvažinėti pėsčiuosius. Vienas iš sėkmingiausių šiuolaikinių žaidimų nurodo dešimt šlykščių būdų, kaip kankinti moteris. Le Figaro skatina tėvus „kruopščiai peržiūrėti“ savo vaikų žaidimus, kad išsiaiškintų dažnai juose „slypinčius žiaurumus“. Sutikti „užmerktomis akimis nupirkti tai, ko vaikai prašo, labai pavojinga“, — sakoma laikraštyje. Be to, kyla klausimas: „Argi ne įžūlu nuolat kalbėti apie žmogaus teises, kai leidžiame į vitrinas dėti daiktus, kuriais akivaizdžiai niekinamos tos teisės?“

„Neįvertintas padėjėjas“

Vokiečių žurnale Psychologie Heute sakoma, jog ligoninėse ilgai nebuvo paisoma svarbios aplinkybės — šalia vieno ligonio gulinčio kito. Tyrimo duomenimis, šalimais taip pat kenčiantis asmuo padeda terapiškai. Priešingai paplitusiai nuomonei, tik apie 7 procentai ligonių, tai yra mažuma, nori likti vieni. Dauguma nori gulėti palatoje su vienu ar dviem ligoniais. Kaimyno asmenybė gali turėti įtakos terapijos procesui. Kaip pasakyta straipsnyje, idealus palatos draugas „pirmiausia turi būti draugiškas ir tolerantiškas“. Toliau pagal svarbą išvardyti tokie pageidautini bruožai: „supratingas, turintis humoro jausmą, mėgstantis švarą, nešališkas, paslaugus, dėmesingas, ramus, draugiškas, sąžiningas, tvarkingas, išlaikantis pusiausvyrą, kantrus, taktiškas, malonus, santūrus, protingas, prisitaikantis ir budrus“.

Besaikė mankšta pavojinga

Nors fiziniai pratimai naudingi širdžiai bei plaučiams, per daug intensyvi mankšta gali susilpninti kaulus, o tai sukeltų sunkumų ateityje. Pasak Londono The Guardian, ši mintis nuskambėjo per konferenciją dėl mankštos poveikio žmogaus griaučiams. Didžiausias pavojus kyla bėgikams bei „siekiantiems geriausios fizinės formos“. Jaunoms moterims, dažnai lankančioms aerobikos ar šokių pamokas, nuo įtampos dažniau lūžta kaulai, o senatvėje jas gali kamuoti osteoporozė. „Sportininkai perspėjami, kad kaulus stiprinti galima tik iki 18 ar 19 metų. Ilgainiui kaulai tampa vis trapesni, — sakoma straipsnyje. — Skvošas ir tenisas pripažinti geriausiai kaulus stiprinančiais sportiniais žaidimais.“ Maiklas Hortonas, Universiteto koledžo prie Londono kaulų centro rektorius, patarė išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp mankštos ir sveikatos. Jis įspėjo: „Vyriausybė ir toliau skatina jaunuolius daug mankštintis. Tai kuriam laikui gali duoti naudos, tačiau niekas nepagalvoja, kas bus, kai tie jaunuoliai sulauks 50 metų.“

Svarsčio problemos

Nuo XIX amžiaus pabaigos Le Grand K, platinos ir iridžio lydinio cilindras, dydžio sulig fotojuostos dėklu, pasaulyje yra laikomas kilogramo etalonu. Net JAV svaras juo pagrįstas. Tačiau mokslininkai ėmė nerimauti, nes šio cilindro masė, atrodo, keičiasi. Cilindras laikomas po trimis varpelio formos stikliniais indais užrakintas seife Paryžiaus (Prancūzija) priemiestyje. Per šimtmetį jis buvo išimtas tik tris kartus. Žurnale Science pranešama, jog neseniai cilindrą išėmę mokslininkai „padarė išvadą, kad jo masė per metus pasikeičia mažiau nei 5 milijonosiomis gramo“. Šis mažytis skirtumas, galbūt svorio padidėjimas, gali atsirasti nuo teršalų, susikaupusių ant cilindro paviršiaus, nors jis yra valomas. Šiuolaikinei technologijai reikia vis tikslesnių mãtų. Pavyzdžiui, kosmoso skrydžiai priklauso nuo atominių laikrodžių, kurie per 1,4 milijono metų nukrypsta tik viena sekunde. Tad mokslininkai svarsto būdus, kaip sukurti dar patikimesnį kilogramo etaloną. Tačiau, kaip pastebima Science, tai gali pareikalauti „tikslumo, kuris privers mokslininkus jaudintis dėl tokių menkų dalykų, kaip dingę atomai“.

Sloga neišgydoma?

Britanijos slogos centras po dešimties metų tyrimų, kainavusių 5 milijonus svarų sterlingų (32 milijonai litų), pagaliau prisipažino pralaimėjęs. Mėginti rasti vienintelius vaistus nuo slogos, kurią sukelia daugiau nei 200 skirtingų virusų, tai „lyg bandyti vienu metu išgydyti tymus, vėjaraupius, kiaulytę bei raudonukę, — aiškina šio centro, įsteigto prie Velso universiteto (Kardifas), direktorius profesorius Ronaldas Eklzas. — Aš nenumanau vaisto, išnaikinsiančio visus virusus. Sakyčiau, geriausia, ko galim tikėtis — tai susitaikyti su tuo“.

Ką padarė Mičas

Nors praėjusiais metais siautęs uraganas Mičas nusinešė tūkstančius žmonių gyvybių bei pakenkė dar maždaug milijonui, jis padarė vieną gerą darbą. Kaip pranešama Meksiko laikraštyje Excelsior, „atidengdamas naujas sienas, kaulus bei archeologinius objektus“, uraganas padėjo archeologams, Nikaragvoje kasinėjusiems Leono Viecho griuvėsius, plytinčius maždaug už 90 kilometrų į šiaurės rytus nuo sostinės. Leono Viecho griuvėsių istorinės vietos direktorius Rigobertas Navaras paaiškino, kad Mičas nunešė žemę ir atidengė aikštę, kurios taip ilgai ir nesėkmingai ieškojo archeologai. Pasirodė 2,5 metro aukščio, 70 centimetrų pločio ir 100 metrų ilgio siena. Pasak Navaro, „per tris dienas uraganas padarė tai, ką archeologai būtų darę ne vienerius metus“, — teigiama laikraštyje.