Ar ji atsirado savaime, ar buvo sukurta?
DAUGELIS mokslininkų kratosi minties, kad visatą sukūrė protingas Kūrėjas. Jų samprotavimu, visata kažkaip atsirado savaime. Tik nė vienas negali paaiškinti, kaip.
Žurnalas Scientific American 1999 metų sausio numeryje tiesą sakė: „Didžiojo sprogimo teorija nutyli apie visatos gimimą.“ Žurnale dar kalbama: „Norint paaiškinti, kaip susikūrė visata, reikalinga kita ankstesnio laiko teorija.“
Bet ar protinga manyti, kad visata pati kažkaip susikūrė? Fizikas Čarlsas H. Taunsas kalbėjo: „Taip, fizikai viliasi įžvelgsią, kas slypi už ‛didžiojo sprogimo’, ir galbūt paaiškinsią visatos kilmę, tarkime, kad tai yra savotiška fliuktuacija. Tačiau kieno fliuktuacija ir kas ją sukėlė? Mano požiūriu, pradžios klausimas visada lieka atviras, jei tyrinėjame tiktai iš mokslo pozicijų.“
Dabar pripažįstama, kad visata kitados neegzistavo ir kad ji kažkaip atsirado. Gal šiuolaikinės žinios apie visatos dėsnius padėtų mums suvokti, kaip tai įvyko?
„Vienas ir tas pats“
Šitaip galima sakyti apie energiją ir materiją. „Materija tėra savotiška energija“, — pažymima žurnale Scientific American. Materijos ir energijos sąryšį išreiškia žymioji Einšteino formulė E=mc2 (energija lygi masei, padaugintai iš šviesos greičio kvadrato). Lygtis rodo, kad truputis masės, arba materijos, slepia milžinišką energiją. „Dabar aišku, kodėl apelsino dydžio bomba gali sugriauti miestą“, — sako universiteto profesorius Timotis Feris.
Antra vertus, Einšteino teorija numato, kad energiją galima paversti materija. Materialiosios visatos formavimasis, pasak vieno kosmologo, buvo „pats nuostabiausias materijos ir energijos virsmas, kokį tik įmanoma įsivaizduoti“.
O iš kur atsirado materija ir energija, reikalinga „virsmui“? Mokslas patenkinamo atsakymo neranda. Įdomu, kad Biblijoje apie Dievą sakoma: „Dėl jo didžios galybės ir beribės jėgos nė viena [žvaigždė ar šiaip koks dangaus kūnas] nedrįsta neateiti!“ (Izaijo 40:26) Kad ir kaip Dievas kūrė visatą, jam tikrai pakako galybės ir jėgos.
Ar mokslo atradimai leidžia tikėti, kad visatą sukūrė Aukščiausiasis Protas? Pažiūrėkime, kaip užgimė visata, ir daug ką suprasime.
Tvarkinga pradžia
Pagalvok: kai sprogsta atominė bomba ir materija spontaniškai virsta energija, įsiviešpatauja chaosas. Japonijoje taip ir nutiko: 1945 metais buvo visiškai sugriauta Hirosima ir iš dalies — Nagasakis. O visata harmoninga ir graži — anaiptol ne chaotiška! Dar pamąstyk apie mūsų žavią planetą, prisimink stulbinančią gyvybės įvairovę. Aišku, visa tai negalėjo atsirasti be priežiūros ir protingų gairių!
Žurnale Newsweek, 1998 m. lapkričio 9 d. numeryje, kalbama, kuo reikšmingi yra nauji faktai apie visatos kūrimąsi. Pasak straipsnio, faktai „rodo, kad materija ir judėjimas radosi per didžiulį šviesos bei energijos sprogimą ex nihilo — iš nieko, kaip ir pasakojama [Biblijos] Pradžios knygoje“. Atkreipk dėmesį, kodėl žurnalas Newsweek visatos pradžią lygina su bibliniu to įvykio aprašymu.
„Čia veikė — ir tebeveikia — nuostabiai (stebuklingai?) subalansuotos jėgos: jei Didysis Sprogimas būtų buvęs vos vos silpnesnis, visata nebūtų plėtusis taip sparčiai ir netrukus (po kelių milijonų metų ar po kelių minučių, — šiaip ar taip, netrukus) būtų kolapsavusi. Jei sprogimas būtų buvęs kiek smarkesnis, visata būtų galėjusi išsisklaidyti ir pernelyg išskysti, net žvaigždės nebūtų susidariusios. Mes turėjome itin mažai šansų. Tačiau materijos bei energijos ir erdvės tūrio santykis per Didįjį Sprogimą nenukrypo nuo idealaus nė viena kvadrilijonąja procento.“
Newsweek iškelia mintį, kad visata, vaizdžiai sakant, turėjo „Derintoją“. Žurnale skaitome: „Atimkite bent vieną laipsnį (kaip jau minėta — vieną kvadrilijonąją paklaidos procento)... ir gausite ne tiktai suirutę, bet visišką entropiją ir ledą. Tad kas buvo didysis Derintojas?“
Astrofizikas Alanas Laitmanas pripažino: mokslininkai „negali patikėti, kad visata susikūrė tokia nepaprastai tvarkinga“. Jis pridūrė, jog „kiekviena patikima kosmologinė teorija turėtų galiausiai paaiškinti šį entropijos keblumą“, tai yra kodėl visata nepasidaro chaotiška.
Kodėl nelinkę tikėti
Ar nesutiktumei, kad „nepaprastai tvarkinga“ visata byloja apie Organizatorių? Taip atrodo daugumai žmonių. Bet ateizmo šalininkai paprieštarautų. Kodėl? Na, toks yra jų tikėjimas! Profesorius Feris rašė: „Susitaikykime su mintimi, kad ateizmas yra tikėjimas, kaip ir visi kiti.“ O mums vertėtų „apskritai pašalinti Dievą iš kosmologijos“, — teigė jis.
Daugelis taip ir daro, bet jiems sunkiai sekasi. Antai astronomijos profesorius Džordžas Grinstainas, pamatęs daug įrodymų, kad visata išmintingai suprojektuota, rašė: „Aš įsitikinau, jog tokie ‛sutapimai’ vargu ar atsitiktiniai.“ Vis dėlto Grinstainas tvirtina: „Dievas nėra paaiškinimas.“ Akivaizdu, kai kurie mokslininkai, užuot klausę sveiko proto, palaiko religišką mokslo ortodoksiją.
Garsaus fiziko Fredo Hoilio „tikėjimas“ ilgainiui labai susvyravo. Devintajame šio amžiaus dešimtmetyje jis prisipažino: „Blaiviai viską apmąsčius, darosi aišku, kad antžmogiškas protas manipuliuoja fizika, chemija ir biologija; neverta nė kalbėti apie kokias nors aklas gamtos jėgas. Faktai, paversti matematiniais dydžiais, iškalbingai liudija šią išvadą esant bemaž nenuginčijamą.“
Įdomu, kad šiuolaikinių mokslo tyrimų priešaušryje seras Izaokas Niutonas priėjo prie panašių išvadų. Įkvėptas savo atradimų, jis rašė: „Nuostabioji Saulės, planetų ir kometų sistema galėjo atsirasti tiktai protingos ir galingos Esybės valia bei pastangomis.“
Pažiūrėkime vieną pavyzdį, kaip pritaikomi Niutono ir Johano Keplerio judėjimo dėsniai.
Kaip įmanomi kosminiai skrydžiai
XVII amžiaus pradžioje Kepleris suformulavo planetų judėjimo dėsnius. Enciklopedijoje The World Book Encyclopedia skaitome, kad „pagal juos nustatomos dirbtinių palydovų orbitos ir planuojami erdvėlaivių skrydžiai“. Niutonas savo garsiuosius judėjimo dėsnius paskelbė 1687 metais. Jie, „kaip ir Keplerio dėsniai, yra kosminių skrydžių planavimo pagrindas“, — sakoma enciklopedijoje. Kodėl?
Vadovaujantis šiais dėsniais, galima matematiškai apskaičiuoti, kokiame erdvės taške kūnas bus tam tikru momentu. Tai padaryti įmanoma, nes dangaus kūnai, tarkim, Žemė bei Mėnulis, juda nuosekliai ir nuspėjamai. Mėnulis skrieja orbita aplink Žemę vidutiniškai 3700 kilometrų per valandą greičiu ir įveikia visą kelią beveik per mėnesį — nepaprastai punktualiai. Žemė kasmet apskrieja Saulę maždaug 107200 kilometrų per valandą greičiu — irgi labai punktualiai.
Todėl, rengdamiesi skrydžiui į Mėnulį, žmonės nukreipia kosminį laivą į tokį erdvės tašką, iki kurio Mėnuliui lieka „nukeliauti“ dar daug tūkstančių kilometrų. Įvairūs apskaičiavimai tiksliai rodo, kur Mėnulis bus numatytu laiku. O erdvėlaivis, nukreiptas teisinga linkme ir varomas tinkamos jėgos, irgi atsidurs tenai ir galės nusileisti Mėnulyje.
Kodėl dangaus kūnų judėjimą taip lengva prognozuoti? Džonas Glenas, pirmasis amerikiečių astronautas, apskriejęs Žemę, prašneko apie visatos tvarką: „Ar tai savaime atsirado?... Negalėčiau patikėti.“ Jis dar pridūrė: „Kažkokia Jėga paleido viską į orbitą ir neduoda iškrypti iš kelio.“
Aeronautikos mokslų daktaras Verneris fon Braunas apie visatos dėsnius su pagarbia baime kalbėjo: „Pilotuojami kosminiai skrydžiai... kol kas atvėrė mums tik plyšelį pasidairyti po nuostabias kosmoso platybes. Per šį tarpelį žvelgdami į didžiules visatos paslaptis, dar tvirčiau įtikime jos kūrėją.“
Žymus fizikas P. A. M. Dirakas, būdamas Kembridžo universiteto matematikos profesoriumi, panašiai teigė: „Apibūdinant padėtį, galima sakyti, kad Dievas yra labai geras matematikas, ir kurdamas visatą Jis pritaikė pažangiausią matematikos mokslą.“
Kas yra tas profesionalus Matematikas, Aukščiausiasis Protas, kūrybos stebuklų Autorius?
Kieno kūryba?
Sakysim, keliaujame per nepažįstamą kraštą ir užeiname gražų namelį. Aplinkui — išpuoselėta veja ir nuostabus sodas. Tikrai nepagalvotume, kad visa atsirado savaime. Būtų kvaila taip manyti. Akivaizdu, čia pasidarbavo gabus statybininkas ir patyręs sodininkas.
Didinga visata — kur kas sudėtingesnė — irgi turi Kūrėją. Biblijoje jis prisistato vardu: „Aš esu Jehova. Toks mano vardas“ (Izaijo 42:8, NW). Biblijoje skaitome, kaip asmenys, vertinantys Dievo darbus, skelbia: „Vertas esi, mūsų Viešpatie ir Dieve, priimti šlovę, pagarbą ir galybę, nes tu visa sukūrei — tavo valia visa yra ir buvo sukurta“ (Apreiškimas 4:11).
Jehova ne tik apsireiškė žmonėms vardu (kurį pats sau davė), bet ir pranešė per savo rašytinį Žodį, kokiu tikslu paruošęs žemę žmonėms gyventi. Ir Jėzus Kristus, Dievo Sūnus, laidavo, kad Dievo Žodis patikimas: „Tavo žodis yra tiesa“ (Jono 17:17).
Neseniai vienas mokslo žurnalas rašė: „Priešingai visoms ankstesnėms kartoms, mes žinome, kaip atsiradome. Bet, kaip ir visos ankstesnės kartos, mes dar nežinome, kodėl.“ Vis dėlto yra atsakymas ir į klausimą Kodėl? — Dievo Žodis nepalieka mūsų nežinioje. Tad skaitykime atsakymą kitame straipsnyje.
[Iliustracija 6 puslapyje]
Kai Hirosimoje sprogo atominė bomba, truputis materijos išskyrė milžinišką energiją
[Šaltinių nuorodos]
Hiroshima Peace and Culture Foundation from material returned by the United States Armed Forces Institute of Pathology
USAF photo
[Iliustracija 7 puslapyje]
Energija virto nuostabiomis tvarkingomis galaktikomis
[Šaltinio nuoroda]
Anglo-Australian Observatory, photograph by David Malin
[Iliustracija 8, 9 puslapiuose]
Kokie dėsniai leidžia išsilaipinti Mėnulyje?
[Iliustracija 9 puslapyje]
„Kažkokia Jėga paleido viską į orbitą ir neduoda iškrypti iš kelio“ (Džonas Glenas)
[Šaltinio nuoroda]
NASA photo