Stebime pasaulį

„Nepasitikėjimo sąjūdis“

„Krizė darosi akivaizdi pačiame Pasaulinės bažnyčių tarybos branduolyje“, — sakoma prancūzų laikraštyje Le Monde. Taryba, praėjusių metų rugpjūtį paminėjusi savo 50-ąsias metines, buvo įsteigta siekiant suvienyti viso pasaulio krikščionių denominacijas. Tačiau pastaraisiais metais iškilo „nepasitikėjimo sąjūdis“, „keliantis grėsmę“ stačiatikių „buvimui“ toje organizacijoje. Vienas iš Stačiatikių bažnyčių paminėtų nusiskundimų buvo tas, kad kai kurios Rytų šalys tampa katalikų bei protestantų misionierių „prozelitizmo aukomis“. Viena bažnyčia — Gruzijos stačiatikiai — jau pasitraukė iš tarybos, kurią sudaro 330 narių. Vadinasi, „Stačiatikių bažnyčių pasitraukimas iš Pasaulinės tarybos Ženevoje jau nebėra absurdiška hipotezė“, — sakoma laikraštyje.

Mesti niekada nevėlu

Pasak britų laikraščio Daily Telegraph pranešimo, 40 metų trukusiais tyrimais nustatyta, kad žmonėms, metusiems rūkyti net sulaukus 60-ies, pavojus susirgti vėžiu gerokai sumažėjo. Vėžio tyrimų instituto Satone (Anglija) profesorius Džulianas Pitas sako: „Tik pernai suvokėme visą tą siaubą, kurį sukelia rūkymas: jis nužudo pusę rūkalių, o ne ketvirtadalį, kaip manėme anksčiau; be to, išsiaiškinome, kokia didelė nauda mesti rūkyti netgi senyvame amžiuje.“ Vaikai nuolat perspėjami dėl rūkymo žalos. Tačiau Pitas nurodė, kad ir vyresnio amžiaus žmonės turi žinoti, jog, metę rūkyti, jie gali labai sumažinti pavojų susirgti plaučių vėžiu.

Santuoka gali suteikti laimės

Kai kas santuoką laiko sunkia našta, o televizijos komedijose ji dažnai vaizduojama kaip beviltiškai senamadė. Tačiau ką rodo faktai? Ar nesusituokusiųjų padėtis tikrai palankesnė? Pasak vienos sociologės, kurią citavo laikraštis Philadelphia Inquirer, — ne. Ji sako, kad susituokę žmonės „paprastai būna laimingesni, sveikesni ir labiau pasiturintys“. Be to, susituokusieji apskritai patiria mažiau įtampos, paprastai padaro mažiau nusikaltimų ar mažiau vartoja uždraustų narkotikų ir daugiau užsidirba pragyvenimui. Nenuostabu, anot ekspertų, kad susituokę žmonės dar ir ilgiau gyvena.

Užkrėstas kraujas?

Neseniai devyniuose Niujorko dienraščiuose buvo išspausdintas skelbimas tokia antrašte: „Visiems, kuriems nuo 1991-ųjų sausio iki 1996-ųjų gruodžio buvo perpiltas kraujas Niujorko Niu Džersio ligoninėje“. Nors skelbimo užsakovo, Niujorko kraujo centro, teigimu, skelbimo tikslas buvo patikinti kiekvieną, šio dešimtmečio pradžioje gavusį donoro kraujo, kad tas kraujas buvo nekenksmingas, jis galėjo turėti priešingą poveikį. Kodėl? Be abejonės, viena iš susirūpinimo priežasčių buvo perspėjimas: „Tiems, kuriems per tą laikotarpį buvo perpilti kraujo produktai, gali iškilti potenciali grėsmė užsikrėsti per kraują perduodamomis ligomis, kaip ŽIV bei hepatitu.“

Vėžio diagnozė dažnai neteisinga

„Oficialūs statistikos duomenys apie mirties priežastį gali gerokai sumažinti vėžio aukų skaičių“, — pranešama žurnale New Scientist. Dr. Elizabeta Berton iš Luizianos valstijos Naujojo Orleano medicinos centro, norėdama palyginti klinikinių stebėjimų ir skrodimų diagnozes, išnagrinėjo ligos istorijas 1105 pacientų, kuriems 1986—1995 metų laikotarpiu buvo atlikti skrodimai. Anot Berton, 44 procentams pacientų vėžys buvo arba nenustatytas, arba apsirikta nustatant jo rūšį. Žurnale sakoma, jog dėl dabar atliekamų vos 10 procentų visų mirusiųjų skrodimų, lyginant su 50 procentų septintajame dešimtmetyje, „daugelis klaidų gali niekuomet neišaiškėti“.

Atkaklus parazitas

Kai kuriose neišsivysčiusiose šalyse sunkumų vis dar sukelia kiaulinis kaspinuotis (Taenia solium), parazitas, dėl kurio žmonės suserga cisticerkoze. Dažniausiai užsikrečiama per kiaulieną, jei ji nepakankamai išvirta, ar maistą, užkrėstą parazito lervomis. Pasak Meksiko laikraščio Excélsior pranešimo, parazitą „sunku aptikti“, taigi jis „metų metais gali vystytis žmogaus kūne, šiam to nežinant“. Gali pasireikšti tokie simptomai kaip karščiavimas, galvos skausmas, priepuoliai bei regėjimo sutrikimai. Laikraštyje sakoma, jog parazitui išnaikinti Meksikos nacionalinio autonominio universiteto tyrinėtojai bando sukurti vakciną, skirtą kiaulėms.

Signalai, perspėjantys apie insultą

„Daugelis žmonių negali nurodyti nė vieno insulto simptomo“, — pranešama žurnale FDA Consumer. Jame priduriama: „Tik kiek daugiau kaip pusė apklaustųjų galėjo paminėti bent vieną insulto simptomą ir tik 68 procentai — vieną insulto rizikos faktorių.“ Taip yra, nors insultas — pagrindinė mirties bei nedarbingumo priežastis pramoniniame Vakarų pasaulyje. Kad insulto padaryta žala būtų kuo mažesnė, gydytojų pagalbos šaukis vos pajutęs pirmąjį pavojaus signalą. Dažniausiai pasitaikantys insulto simptomai yra tokie: netikėtas silpnumas, veido, rankos ar kojos nutirpimas, arba paralyžius; staiga apsiblausia ar visiškai aptemsta regėjimas, ypač viena akimi, ir darosi sunku kalbėti ar suprasti, kas kalbama; atsiranda nepaaiškinamas svaigulys arba prarandama pusiausvyra, ypač jei tai pasireiškia kartu su kitais perspėjančiais signalais.

Sudeginti grandininius laiškus

Norint atsikratyti grandininių laiškų, nuo 1992-ųjų metų Nagojos mieste (Japonija) kasmet rengiama budistinė laiškų deginimo ceremonija. Pašto administracija visuose miesto pašto skyriuose pastatė dėžes nepageidaujamiems laiškams ir paprašė, kad budistų šventykla surengtų jų deginimo apeigas. Laikraštyje Asahi Evening News aiškinama, jog šia paslauga buvo pasirūpinta „dėl prietaringesnių gavėjų, kurie neišdrįso sunaikinti laiško patys“. Kodėl jie bijojo? Dažniausiai laiškai ne tik žada gera tiems, kurie laikosi nurodymų. Juose ir grasinama nelaime tam, kuris pertrauks grandinę. Pavyzdžiui, viename laiške perspėjama, kad Tokijuje žmogus, pertraukęs grandinę, buvo nužudytas.

Dramblio teisės

Daugelyje Indijos vietovių drambliai sudaro reikšmingą darbo jėgos dalį. Žurnale The Week pranešama, kad šiaurinės Indijos Andra Pradešo valstijoje drambliai yra įtraukti į valstybinius sąrašus kaip turintys darbuotojų statusą. Dramblys pradeda dirbti būdamas maždaug 10 metų ir gali tarnauti apie 50 metų. Išėjęs į atsargą dramblys, kaip ir kiti valstybės darbuotojai, gauna pensiją, ir jam paskiriamas prižiūrėtojas, kuris privalo pasirūpinti, kad dramblys būtų tinkamai prižiūrimas ir maitinamas. Darbingo amžiaus dramblių patelės turi privilegiją gauti vienerių metų motinystės atostogas ir tuo metu ilsisi zoologijos sode, o paskui grįžta prie svarbių darbų — velka rąstus, suvaro laukinius dramblius į užtvarus bei juos dresiruoja, patruliuoja nacionaliniuose parkuose ir saugomuose miškų plotuose.

Visuotinės kalbos link?

„Vienoje centrinės Azijos šalyje, kur retai kalbama Vakarų kalbomis“, aštuonmetis berniukas pasakė tėvui turįs išmokti anglų kalbą. Tėvas pasiteiravo, kodėl. „Todėl, tėti, kad kompiuteris kalba angliškai.“ Kaip pažymima žurnale Asiaweek, šis pasakojimas „pailiustruoja tai, ką daugelis laiko informacijos tinklo greitojo kanalo užmaskuotu pašaliniu poveikiu..., galimybe pagreitinti ir taip jau spartų perėjimą prie dominuojančios visuotinės kalbos — t. y. anglų“. Žurnale priduriama: „Tai nėra perėjimas prie pasaulinės brolybės. Tiesiog tai praktiška. Norint dalyvauti elektroniniame pokalbyje per ‛Internetą’, reikia bendros žodinės išraiškos.“ Kodėl būtent anglų kalba? Kadangi „ir asmeniniai kompiuteriai, ir ‛Internetas’ atsirado Jungtinėse Valstijose. Šiuo metu apie 80% neautonominės informacijos yra angliška“. Kitos kalbos nevartojamos bent jau dėl to, kad jas sunku pritaikyti prie anglų kalbos pagrindu sudarytos klaviatūros. „Už tai reikės brangiai mokėti“, — sakoma žurnale Asiaweek. „Kalbininkai numato, jog pusė iš maždaug 6000 kalbų, kuriomis kalbama šiuo metu, iki kito šimtmečio pabaigos, o galbūt net per artimiausius 20 metų, jau bus nebevartojamos.“