Žmogaus teisės visiems — visuotinė tikrovė!

PATYRUSIOS žmogaus teisių juristės buvo paklausta: „Kokia yra esminė žmogaus teisių pažeidinėjimo priežastis?“ „Godumas, — atsakė ji. — Politinės bei ekonominės galios troškimas.“ Godumas kyla žmogaus prote, tad žmogaus teisių pažeidimai iš esmės atspindi mąstyseną. Kita priežastis — nacionalizmas. Filosofija „mano šalis geriausia“ skatina pažeidinėti žmogaus teises. Tad, pasak Nyderlandų teisės bei ekonomikos profesoriaus Jano Berkauerio, žmogaus teisės taps tikrove tik ‛jeigu bus įsteigta pasaulio vyriausybė, galinti imtis įgyvendinamų priemonių’.

Kitaip tariant, kad visame pasaulyje žmogaus teisės taptų tikrove, turi įvykti bent du dalykai: mąstysenos ir vyriausybės pasikeitimas. Ar tai tikrai tikėtina?

Dvejopa pokyčio priežastis

JT Žmogaus teisių švietimo dešimtmečiui įpusėjant, viena tarptautinė nevyriausybinė švietimo programa jau daugelį dešimtmečių sėkmingai keičia milijonų žmonių mąstyseną. Tad tie žmonės dabar kilniai elgiasi su savo artimu. Šią programą Jehovos Liudytojai įgyvendina daugiau kaip 230-yje šalių. Kodėl ji veiksminga?

Pirma, ši pasaulinė biblinė švietimo programa padeda žmonėms geriau suprasti žmogaus teisių kilmę. Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje teigiama, kad žmogus turi teises, nes yra protinga dorovinė esybė.

Sugebėjimą protauti bei sąžinės jausmą žmogus turėjo gauti iš aukštesnio šaltinio. (Žiūrėk rėmelį „Žmogaus teisių šaltinis“ 13 puslapyje.) Šio aukštesnio šaltinio, Dievo, pripažinimas yra svari priežastis gerbti savo artimą. Tada tu kilniai elgsiesi su kitais ne vien skatinamas sąžinės, bet, dar svarbiau, gerbdamas bei mylėdamas savo Kūrėją jausiesi privaląs pagarbiai elgtis su jo kūriniais. Šį dvejopą požiūrį išreiškė Jėzus Kristus: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu“ ir „mylėk savo artimą kaip save patį“ (Mato 22:37-39). Asmuo, didžiai gerbiantis Kūrėją, niekuomet nepažeidinės savo artimo teisių, nes jos paveldėtos iš Dievo. Žmogaus teisių pažeidėjas yra paveldo grobikas.

Naudingas išsilavinimas

Ar ši Jehovos Liudytojų biblinio švietimo programa efektyviai šalina žmogaus teisių pažeidimus? Geriausias atsakymas į šį klausimą bus šios programos rezultatų apžvalga, nes Jėzus pasakė, kad „išmintis pasiteisina savo darbais“ (Mato 11:19).

Ant sienos Jungtinių Tautų aikštėje Niujorke yra gerai žinomas įrašas: „Jie perkals savo kardus į noragus. Savo ietis — į pjautuvus: tauta nebekels kardo prieš tautą. Jie nebesimokys kariauti.“ Šia citata iš biblinės Izaijo knygos 2 skyriaus, 4 eilutės, pagal „Karaliaus Jokūbo vertimą“, Jungtinės Tautos nurodo pagrindinį būdą sumažinti masišką žmogaus teisių pažeidinėjimą — nutraukti karus. Juk, anot vieno JT leidinio, karas yra ‛žmogaus teisių antitezė’.

Jehovos Liudytojų mokymo programa neapsiriboja šių Izaijo žodžių įrašymu kokioje nors sienoje. Jie „įrašomi“ žmonių širdyse. (Palygink Žydams 8:10.) Kaip? Programa panaikina rasines bei etnines užtvaras ir griauna nacionalizmo sienas mokydama biblinio požiūrio į rases: tėra vienintelė rasė — žmonių rasė (Apaštalų darbai 17:26). Tie, kurie pradeda mokytis pagal šią programą, ugdosi troškimą ‛būti sekėjais Dievo’, Biblijoje apibūdinamo tokiais žodžiais: „[Jis] nėra šališkas. Jam brangus kiekvienos tautos žmogus, kuris jo bijo ir teisingai gyvena“ (Efeziečiams 5:1; Apaštalų darbai 10:34, 35).

Taip pažindami Bibliją milijonai žmonių jau ‛nebesimoko kariauti’. Mąstysenos bei širdies pokytis įvyksta. Ir jis tęsiasi. (Žiūrėk rėmelį „Mokytis taikos“ 14 puslapyje.) Šiuo metu kasdien vidutiniškai daugiau kaip 1000 žmonių baigia pagrindinį studijų kursą su Jehovos Liudytojais ir papildo šių pasaulinių taikos pajėgų gretas.

Ar šis mąstysenos pokytis bei apsisprendimas gerbti žmogaus teises atsisakant kariauti yra tvirtas? Labai. Pavyzdžiui, Liudytojų pagarba žmogaus teisėms buvo kraštutinai išmėginta Antrojo pasaulinio karo metais, ypač nacistinėje Vokietijoje. Istorikas Brajanas Denas pareiškė: „Jehovos Liudytojai buvo nesutaikomi su nacizmu. Didžiausią nacių priešiškumą kėlė jų politinis neutralitetas. Tai reiškė, jog nė vienas tikintysis neims ginklo“ (The Churches’ Response to the Holocaust). Knygoje A History of Christianity Paulius Džonsonas pasakė: „Daugelis buvo nuteisti mirti už atsisakymą atlikti karinę tarnybą..., arba žuvo Dachau ar pamišėlių namuose.“ Šiaip ar taip, jie laikėsi tvirtai. Sociologė Ana Pavelčinska pavadino Liudytojus „mažyte nenuilstamo pasipriešinimo salele terorizuojamoje šalyje“.

Tik įsivaizduok, kaip įspūdingai iš karto sumažėtų žmogaus teisių pažeidimų visame pasaulyje, jeigu visi žmonės šiandien užimtų tokią poziciją ir ‛nebesimokytų kariauti’!

Pasaulio vyriausybė — ‛utopija’?

‛Pakeisti mąstyseną yra sunki užduotis, tačiau sudaryti pasaulio vyriausybę — utopija’, — pareiškė viena JT darbuotoja. Ir iš tiesų tai, kad tautos nenori atiduoti savo suvereniteto Jungtinėms Tautoms ar kokiai kitai organizacijai, patvirtina šią išvadą. Tačiau atmetantieji pasaulio vyriausybės idėją, pasak profesoriaus Berkauerio, „yra moraliai įpareigoti nurodyti kitą priemonę pasaulio problemoms spręsti. Bet kitokių sprendimų nėra“. Tiksliau pasakius, žmogiškų sprendimų. Tačiau yra kitas, ne žmonių, sprendimas. Koks gi?

Paaiškindama, kad Kūrėjas įdiegė žmonėms savybes, kuriomis pagrįstos jų teisės, Biblija taip pat praneša, jog jis yra pasaulio vyriausybės, užtikrinančios tas teises, steigėjas. Ši dangiškoji vyriausybė nėra matoma, tačiau tikrai esanti. Milijonai žmonių, galbūt nesąmoningai, netgi meldžia šios pasaulio vyriausybės sakydami vadinamąją Viešpaties maldą: „Teateinie tavo karalystė, teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje“ (Mato 6:10). Dievo paskirtas tos Karalystės vyriausybės Vadovas yra Taikos Kunigaikštis Jėzus Kristus (Izaijo 9:6).

Ši pasaulio vyriausybė sėkmingai sukurs tikrai tvirtą teisinę pasaulio žmonių visuomenę ir pašalins karus. Biblijoje pranašaujama: „Jis [Kūrėjas] sustabdo karus iki žemės kraštui, sutrupina lankus, sulaužo ietis ir sudegina ugnimi skydus“ (Psalmių 45:10).

Ar greitai tai įvyks pasauliniu mastu? Biblijos studijų programoje, kurią įgyvendina Jehovos Liudytojai, pateikiamas patenkinantis atsakymas į šį klausimą. Mes skatiname tave susipažinti su šia programa.a Jeigu tau rūpi žmogaus teisės, nenusivilsi.

[Išnaša]

[Rėmelis 13 puslapyje]

Žmogaus teisių šaltinis

Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 1-ajame straipsnyje sakoma, kad „visi žmonės gimsta laisvi, vienodai verti ir turėdami lygias teises“. Taigi žmogaus teisės prilygintos prigimtinėms teisėms, kurias tėvai perduoda vaikams, kaip ir upė neša vandenį gyvenantiesiems jos pakrantėse. Iš kur išteka ta žmogaus teisių upė?

Pagal Visuotinę deklaraciją, žmonės turi teises, nes yra „apdovanoti protu ir sąžine“. Viename JT leidinyje paaiškinta: „Žmogus yra protinga dorovinė būtybė, skirtinga nuo kitų kūrinių žemėje, taigi yra apdovanotas tam tikromis teisėmis bei laisvėmis, kurių neturi kiti kūriniai“ (kursyvas mūsų). Todėl sakoma, kad protas ir sąžinė yra žmogaus teisių pagrindas. Jeigu taip, tai žmogaus proto bei sąžinės šaltinis yra ir žmogaus teisių šaltinis.

Žmogaus teisių aktyvistams, tikintiems biologine evoliucija, teiginys, jog žmogaus teisės susijusios su protu bei sąžine, yra galvosūkis. Evoliucinėje knygoje Life Ascending pripažįstama: „Mus glumina klausimas, kaip [evoliucijos] procesas... galėjo pagimdyti tokias savybes kaip meilė grožiui ir tiesai, užuojauta, laisvė ir, svarbiausia, žmogaus dvasios turtai.“ Ir tai teisinga. Juk tvirtinti, kad žmogaus sugebėjimas protauti bei sąžinės jausmas kilo iš žemesnių už žmogų protėvių, kurie patys neprotavo ir neturėjo sąžinės, tai tas pats kaip teigti, jog upė išteka iš bevandenio šulinio.

Kadangi žmogaus sugebėjimo protauti bei sąžinės jausmo šaltinis negali būti žemesnis už žmogų, tas šaltinis turėjo būti aukštesnis už jį. Tik žmonės turi savybes, siejamas su žmogaus teisėmis — supratimą ir sąžinę, nes Biblijoje aiškinama, jog, skirtingai nuo gyvūnų, jie sukurti pagal Dievo „paveikslą“ (Pradžios 1:27). Todėl, kaip pažymima knygoje Human Rights—Essays on Justification and Applications, į klausimą, kodėl žmonės turi moralines teises, galima pagrįstai atsakyti: „Jie turi įgimtą vertę ar kilnumą, arba yra... Dievo vaikai.“

[Rėmelis/iliustracijos 14 puslapyje]

Mokytis taikos

Prieš keletą metų, kai karas draskė Balkanus, Branko tarnavo ginkluotu sargybiniu vienoje klinikoje kroatams priklausančioje Bosnijos teritorijoje.b Vienas klinikos gydytojas studijavo Bibliją su Jehovos Liudytojais ir kartą naktį papasakojo Branko, ką sužinojo studijuodamas. Tai, ką Branko sužinojo, paskatino jį atsisakyti ginklo. Kiek vėliau, išsikėlęs į kitą Europos šalį, Branko apsilankė Jehovos Liudytojų sueigoje, kur susitiko Slobodaną.

Slobodanas taip pat atvyko iš Bosnijos. Jis anksčiau dalyvavo tame pačiame kare kaip ir Branko, tik palaikė priešingą pusę. Slobodanas kovojo su serbais prieš kroatus. Kai juodu susitiko, Slobodanas jau buvo Jehovos Liudytojas ir pasiūlė Branko, savo buvusiam priešui, Biblijos studijas. Bestudijuojant Branko meilė Kūrėjui Jehovai stiprėjo. Netrukus jis nusprendė tapti Jehovos Liudytoju.c

Slobodanas irgi tapo Liudytoju padedamas buvusio priešo. Kaip? Na, kai jis paliko karo lauką Bosnijoje, pas jį apsilankė Mujo, taip pat atvykęs iš Bosnijos, tačiau nuo mažens mokytas religijos, visiškai kitokios nei Slobodano. Dabar jis jau buvo Jehovos Liudytojas. Nors anksčiau jie buvo priešai, Slobodanas priėmė Mujo pasiūlymą studijuoti su juo Bibliją ir vėliau tapo Jehovos Liudytoju.

Kas paskatino šiuos vyrus įveikti įsišaknijusią etninę neapykantą ir iš priešų pasidaryti draugais? Studijuodami Bibliją, jie išsiugdė meilę Jehovai. Nuo tada jie nori būti ‛Dievo mokomi mylėti vienas kitą’ (1 Tesalonikiečiams 4:9). Profesorius Voicechas Modzelevskis apie Jehovos Liudytojus apskritai pasakė: „Pagrindinis jų taikių pažiūrų veiksnys — noras jau dabar laikytis Biblijoje atskleistų principų.“

[Išnašos]

[Iliustracijos 11 puslapyje]

Ar mąstysena ir vyriausybė kada nors pasikeis?

[Šaltinio nuoroda]

U.S. National Archives photo

[Iliustracijos 12, 13 puslapiuose]

Biblinis švietimas teigiamai keičia mąstyseną