Sargybos bokšto INTERNETINĖ BIBLIOTEKA
Sargybos bokšto
INTERNETINĖ BIBLIOTEKA
lietuvių
  • BIBLIJA
  • LEIDINIAI
  • SUEIGOS
  • g98 9/8 p. 10–11
  • Chirurgija be kraujo — pripažįstama jos nauda

Susijusios vaizdo medžiagos nėra.

Vaizdo siužeto įkelti nepavyko.

  • Chirurgija be kraujo — pripažįstama jos nauda
  • Atsibuskite! 1998
  • Paantraštės
  • Panašūs
  • Veiksminga ir saugu
  • „Aukso standartas“
  • Didėjantis poreikis gydyti bei operuoti be kraujo perpylimo
    Atsibuskite! 2000
  • Reikšminga Maskvos konferencija bekraujės chirurgijos klausimais
    Atsibuskite! 1999
  • Kitos geros galimybės
    Kaip kraujas gali išgelbėti tavo gyvybę?
  • Geriausias gydymas — koks?
    Mūsų Karalystės tarnyba 2007
Daugiau
Atsibuskite! 1998
g98 9/8 p. 10–11

Chirurgija be kraujo — pripažįstama jos nauda

ANGLIJOS karališkasis chirurgų koledžas 1996 metais išleido brošiūrą „Jehovos Liudytojų chirurginio gydymo kodeksas“. Šioje brošiūroje chirurgai pažymi: „Dėl kraujo perpylimo pavojaus pageidaujama išnagrinėti visas įmanomas alternatyvias priemones.“

AMERIKOS ligoninių asociacijos leidinyje AHA NEWS irgi buvo pranešta, kodėl pripažįstama chirurgijos be kraujo nauda. „Tai, kas iš pradžių buvo tik religinis įsitikinimas, išsirutuliojo į pirmenybinę mediciną ir pažangią technologiją, — pažymėta savaitraštyje. — Terapija ir chirurgija be kraujo, atsiradusios iš dalies dėl Jehovos Liudytojų tikėjimo, dabar taikomos ne tik vienos dvasinės bendrijos poreikiams, bet persikėlė į visos šalies operacines.“

Kodėl daugelis gydytojų remia chirurgiją be kraujo, buvo nušviesta 1997 metų rudenį žurnalo Time priede. „Vienintelė priežastis AIDS baimė“, — skelbė straipsnis. Jame atskirai pranešta apie darbą, atliekamą Inglvudo ligoninės Niu Džersio terapijos ir chirurgijos be kraujo institute (Inglvudas, Niu Džersio valstija).

Time pažymėjo: „Institutas pirmauja tarp daugiau kaip 50 JAV ligoninių, kurios dabar taiko chirurgiją be kraujo. Visiškai nenaudodamos donorų kraujo, jos siūlo įvairiausias chirurgines procedūras (kurių metu paprastai būtų perpilamas kraujas), bei gydymo metodus, padedančius žymiai sumažinti nukraujavimą arba net išvengti jo.“

Veiksminga ir saugu

Žurnale Time vieno straipsnio įžangoje pasakojama apie Henrį Džeksoną, kurį ištiko didelis vidinis kraujavimas; dėl to nutekėjo 90 procentų jo kraujo, o hemoglobino lygis nukrito iki gyvybei pavojingos ribos — 1,7 gramo decilitre. Iš kitos Niu Džersio ligoninės, negydžiusios jo be kraujo perpylimo, Džeksonas buvo perkeltas į Inglvudo ligoninę.

Inglvudo ligoninėje dr. Aria Šanderio prižiūrimam Džeksonui buvo duodami „stiprūs geležies priedai bei vitaminai, taip pat ‛didelės dozės’ kraują stiprinančio vaisto — sintetinio eritropoetino, kuris sužadina kaulų čiulpus gaminti raudonuosius kraujo kūnelius. Galiausiai jam buvo paskirti intraveniniai skysčiai, skatinantys menką apytaką“.

Time pranešimu, po kelių dienų „paskambino ankstesnės ligoninės gydytojai norėdami sužinoti, ar Džeksonas mirė. Su atviru pasitenkinimu Šanderis pasakė jiems: ‛Jis ne tik nemirė, bet ir gerai jaučiasi, yra ruošiamas išleisti ir netrukus galės užsiimti savo įprasta veikla.’“

Interviu televizijai 1997 metų lapkričio 28 dieną dr. Edvinas Daičas, Niuarko (Niu Džersis) universitetinės ligoninės gydymo be kraujo programos direktorius, paaiškino, kaip buvo tiriama chirurgija be kraujo: „Jehovos Liudytojai... labai stengėsi rasti žmonių, sutinkančių operuoti be kraujo. Kai kurie šių tyrimų rezultatai parodė, jog jie jautėsi geriau nei buvo tikėtasi, palyginti su žmonėmis, gavusiais kraujo.“

Dr. Daičas pridūrė: „Kraujas gali susilpninti imuninę sistemą ir sukelti pooperacinę infekciją; jis gali būti pavojingas žmogui, kuriam kartojasi vėžys; taigi nors kraujas tam tikromis aplinkybėmis būdavo naudingas, jis turi ir nepageidaujamų savybių.“ Apie chirurgiją be kraujo dr. Daičas pasakė: „Taikant ją paciento savijauta tikrai būna geresnė ir esama mažiau komplikacijų; be to, tai pigiau kainuoja. Tad ji iš tiesų naudinga visais atvejais.“

Taigi, Time žodžiais, „vis daugiau pacientų reikalauja saugesnio ir veiksmingesnio gydymo negu kraujo perpylimas“. Žurnale dar sakoma: „Pagal paskaičiavimus, 25% JAV daromų kraujo perpylimų yra nebūtini. Taip pat esama požymių, kad pacientams nepriimtinas toks aukštas hemoglobino lygis kaip anksčiau buvo manyta ir kad ypač jauni žmonės turi įgimtą kraujo atsargą. ... [Šanderis] įsitikinęs, jog atsisakyti kraujo yra protinga ir daugumos pacientų labiau mėgstama išeitis.“

Perpylus kraują didžiausias pavojus yra susirgti kokia nors liga, tačiau esama ir kitų pavojų. „Konservuotas kraujas, užšaldytas ir laikytas, nebegali taip kaip šviežias pernešti deguonies, — paaiškino dr. Šanderis. — Mes tik pradedame suprasti, ką iš tiesų reiškia perpylimas.“

„Aukso standartas“

„Galiausiai, — baigia Time, — reikia pagalvoti ir apie kainą: maždaug 500 dolerių už kiekvieną perpylimą ir papildomos administracinės išlaidos; bendra suma kasmet sudaro 1—2 milijardus dolerių; tai daugiau nei pakankama paskata apsvarstyti alternatyvas.“ Kylanti kraujo perpylimų kaina dabar, atrodo, yra pagrįsta priežastis, kodėl chirurgija be kraujo taip išpopuliarėjo.

Terapijos ir chirurgijos be kraujo centro direktorė Šeron Vernon, dirbanti Klivlendo (Ohajas) šv. Vincento labdaros ligoninėje, apie pacientų gydymą nenaudojant kraujo pasakė: „Toks gydymas darosi vis įprastesnis, nes gydytojai pripažįsta jį aukso standartu ekonomiškomis sąlygomis. Mes patyrėme, kad net draudimo kompanijos, paprastai nepalaikančios ryšių su mumis, siunčia pas mus žmones, nes taip sutaupo pinigus.“

Chirurgija be kraujo neabejotinai įgyja pripažinimą tarp medikų ir tam yra daug priežasčių.

[Rėmelis 11 puslapyje]

Neseni teismo sprendimai

Du reikšmingi teismo sprendimai buvo priimti 1997 metų lapkritį ir gruodį Ilinojaus valstijoje (JAV). Pirmuoju atveju Jehovos Liudytojai Merei Džons buvo sumokėta 150000 dolerių, nes 1993 metais jai buvo perpilti du vienetai kraujo, nors ji aiškiai priešinosi tokiam gydymui. Tai didžiausia kada nors Liudytojų prisiteista suma už emocinę žalą dėl nepageidaujamo kraujo perpylimo.

Antruoju atveju nėščiai Liudytojai Darlenai Braun dėl jos 34 savaičių kūdikio buvo prievarta perpiltas kraujas. 1997 metų gruodžio 31 dieną Ilinojaus apeliacinis teismas nusprendė, kad „kraujo perpylimas yra agresyvi medicinos procedūra, pažeidžianti pilnateisį suaugusio žmogaus kūno neliečiamumą“. Apeliacinio teismo išvadoje buvo pasakyta, jog „vadovaudamiesi šios valstijos įstatymu, ... mes negalime teisėtai priversti nėščios moters sutikti su invazine medicinos procedūra“.

1998 metų vasario 9-ąją Tokijo Aukščiausiasis Teismas atšaukė žemesniojo teismo sprendimą, kuriuo buvo išteisintas vienas gydytojas, 1992 metais operacijos metu perpylęs kraują Misaei Takedai. Aukščiausiasis Teismas paskelbė, kad „reikia gerbti paciento teisę pasirinkti gydymą. Kraujo perpylimas padarytas neteisėtai“. Misaei Takedai buvo priteista 550000 jenų (16800 litų) kompensacija.

    Leidiniai lietuvių kalba (1974–2026)
    Atsijungti
    Prisijungti
    • lietuvių
    • Bendrinti
    • Parinktys
    • Copyright © 2026 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Naudojimosi svetaine sąlygos
    • Privatumo politika
    • Privatumo nustatymai
    • JW.ORG
    • Prisijungti
    Bendrinti