Kaip būti sveikam?

GYDYMAS yra dažna pokalbių tema. Atrodo, kad beveik kiekvienas draugas ar kaimynas turi mėgstamą priemonę nuo visų galimų ligų. Žinoma, paskata gydytis pačiam gali būti tikrai labai didelė. Tačiau yra žmonių, kurie „eina pas daktarą tik kritišku atveju, — sako viena Brazilijos gydytoja. — Nors ir gydosi patys, žaizdos jų odoje kartais neužgyja mėnesiais. Kai galiausiai kreipiasi pagalbos, jiems nustatomas koks nors vėžys, kurį reikėjo gydyti pačioje pradžioje“.

Ankstyva diagnozė dažnai išgelbsti gyvybę, o delsimas gali brangiai kainuoti. „Vienai 30-metei moteriai ilgai nesibaigė mėnesinės ir vis skaudėjo pilvo apačią. Ji nuolat gėrė skausmą malšinančius bei priešuždegiminius vaistus ir skausmas sumažėjo, — pasakoja chirurgas. — Bet po trijų dienų staiga prasidėjo kraujoplūdis ir ją skubiai atgabeno į ligoninę. Nustatęs negimdinį nėštumą, ją tuoj pat operavau. Ji vos išvengė mirties!“

Kita jauna moteris iš San Paulo tarėsi serganti mažakraujyste, bet iš tikrųjų kentėjo nuo chroniško inkstų nepakankamumo. Dėl ilgo nesigydymo teko persodinti inkstą. Jos gydytoja sako: „Ligonis dažnai nesiryžta kreiptis į gydymo įstaigą, gydosi pats ar prašo nespecialistų pagalbos, ir taip susigadina sveikatą.“

Žinoma, mes neturime ignoruoti kūno siunčiamų signalų. Tačiau kaip neužsikrėsti domėjimosi naujais vaistais ar savigydos manija? Sveikata — tai „būti sveikam kūnu, protu ir dvasia“ arba „nejausti fizinės negalės ar skausmo“. Šiandien pripažįstama, kad daugumos ligų daugiau ar mažiau galima išvengti. Anot dr. Luiso Tomo, „mes nesame neprotingai sulipdyti; mūsų organizmas nepaprastai stiprus, tvirtas, gyvybingas“. Taigi užuot ‛ieškoję ligų ir mirtinai nerimavę dėl savo sveikatos’, geriau padėkime savo kūnui: jis turi stebuklingų savybių išgyti pats. Žinoma, gali padėti ir nusimanantis gydytojas ar medicinos specialistas.

Kada kreiptis į gydytoją

Vienas Brazilijos gydytojas pataria kreiptis pagalbos tada, kai „karštis, galvos skausmas, vėmimas ar skausmas pilvo, krūtinės ar dubens srityje nepraeina išgėrus vaistų ir vis kartojasi be aiškios priežasties, arba kai skausmas ūmus ar labai stiprus“. Kito specialisto teigimu, medikų pagalbos reikia ir tada, jei nežinome, kaip šalinti ligos simptomus, ar jaučiame, jog jie kitokie negu anksčiau. Jis priduria: „Susirgus vaikui, užuot gydę jį patys, tėvai paprastai verčiau kviečia gydytoją.“

Bet ar visada reikia vaistų? Ar jie neveiks priešingai? Galbūt sudirgins skrandį, pakenks kepenims ar inkstams? O kaip dėl jų sąveikos su kitais vaistais? „Nedaugelis pacientų sugeba ramiai ar bent jau supratingai žiūrėti į savo problemas“, — sakoma The New Encyclopædia Britannica. Tačiau sąžiningas gydytojas padeda suprasti, kad visi vaistai gali kenkti ir kad tik mažuma jų neturi šalutinio poveikio. Nusipirkęs vaistų, instrukcijoje perskaityk nurodymus apie galimą šalutinį poveikį! Net be recepto parduodami vaistai kenkia ar būna pavojingi gyvybei, jei vartojami netinkamai ar perdozuojami.

Laikraštyje The Boston Globe Ričardas Noksas pataria būti atsargiems: „Stenfordo universiteto tyrinėtojų duomenimis, milijonai žmonių, sergančių artritu ir kasdien vartojančių skausmą malšinančius vaistus, gali netikėtai ir net mirtinai nukraujuoti.“ Jis priduria: „Tyrinėtojai, be kita ko, perspėja, kad skausmą malšinantys vaistai, vartojami kartu su priešrūgštiniais ar mėgstamomis rūgštį mažinančiomis piliulėmis, neapsaugo nuo sunkių skrandžio komplikacijų, o tik padidina pavojų.“

Na, o kaip dėl paprastos savigydos? Brazilijos gydytojas Ribeiras Pretas teigia: „Aš manau, kad visiems būtų naudinga turėti mažą namų vaistinėlę... Bet ir šie medikamentai turėtų būti vartojami protingai bei apgalvotai.“ (Žiūrėk rėmelį 7 puslapyje.) Sveikiau gyventi padeda ir elementarus sanitarinis švietimas. Tačiau žmonių sąlygos nevienodos, todėl Atsibuskite! nerekomenduoja konkrečių vaistų, gydymo ar gamtinių priemonių.

Kaip tau džiaugtis gera sveikata?

„Geriausi gydytojai pasaulyje yra daktaras Dieta, daktaras Ramybė ir daktaras Juokas“, — teigė XVIII amžiaus rašytojas Džonatanas Sviftas. Iš tiesų nuosaiki mityba, tinkamas poilsis bei pasitenkinimas yra svarbūs tvirtos sveikatos elementai. Ką besiūlytų gudri reklama, geros sveikatos nenusipirksime vien vaistais. „Bereikalingas ir net rizikingas farmacinių preparatų vartojimas“ silpnina imuninę sistemą (Dicionário Terapêutico Guanabara).

Tačiau jei suvokiame esą atsakingi už tai, kaip gyvename, ir vengiame narkotikų, rūkymo, pasigėrimo bei didelės įtampos, tikrai džiaugsimės geresne sveikata. 60-metė Marian, ilgą laiką tarnaujanti misioniere Brazilijoje, sako: „Visada buvau palyginti sveika, nes gyvenu kukliai ir valgau įvairų naudingą maistą.“ Ji paaiškina: „Paprastai keliuosi anksti, taigi privalau anksti gulti.“ Sveikos nuovokos bei naudingų įpročių sumenkinti negalima, tačiau reguliariai tikrintis sveikatą ir bendradarbiauti su patyrusiu šeimos gydytoju taip pat labai svarbu.

Nors ir nori būti sveika, Marian išlaiko pusiausvyrą: ji žiūri savo sveikatos, bet pernelyg dėl to nesirūpina. Ji sako: „Prieš nuspręsdama, kaip gydysiuos, meldžiu Jehovos vadovavimo, kad turėčiau ilgalaikę naudą ir neeikvočiau per daug laiko bei lėšų savo sveikatai gerinti.“ Ji priduria: „Kadangi judėti itin svarbu, prašau Dievo pagalbos supratingai išnaudoti laiką bei jėgas, — pernelyg netausoti savęs, bet kartu ir neviršyti savo galimybių ribos.“

Norėdami būti tikrai laimingi, turime galvoti apie ateitį. Net jeigu dabar esame palyginti sveiki, ligos, skausmas, kančios ir galiausiai mirtis neišnyksta. Ar yra nors kokia viltis, kad kada nors džiaugsimės tobula sveikata?

[Rėmelis 6 puslapyje]

Nuosaikiai rūpintis savimi — naudinga

Tavo sveikata labai priklauso nuo to, ką valgai ir ką geri. Jei bandysi važiuoti automobiliu praskiedęs degalus vandeniu ar įdėjęs į juos cukraus, greit sugadinsi motorą. Taip ir su tavo sveikata: valgydamas bevertį maistą ir gerdamas nenaudingus skysčius, tu galiausiai susirgsi. Kompiuterių pasaulyje tai vadinama GIGO (angl.) — pažodžiui, „šiukšles įdėsi, šiukšles išimsi“.

Dr. Melani Mincer, šeimos medicinos profesorė, aiškina: „Pacientai būna trejopi: vieni tariasi su gydytojais dėl paprastų, namuose lengvai išsprendžiamų problemų, kiti tinkamai naudojasi sveikatos apsauga, o treti neina pas gydytojus net tada, kai būtina. Pirmieji dažniausiai trukdo gydytojų bei savo laiką ir leidžia pinigus. Tretieji, delsdami kreiptis į gydytojus, rizikuoja prarasti gyvybę. Gydytojai pageidautų daugiau antrosios grupės asmenų.“

„Gerą sveikatą lemia septyni veiksniai: valgyk ir gerk tai, kas naudinga, reguliariai mankštinkis, nerūkyk, normaliai pailsėk, venk įtampos, būk visiems draugiškas ir imkis atsargumo priemonių ligos ar nelaimės pavojui sumažinti“ (med. dr. Ana Saimons, Bobė Haselbring ir Maiklas Kastlemanas, Before You Call the Doctor—Safe, Effective Self-Care for Over 300 Medical Problems).

[Rėmelis 7 puslapyje]

Namų vaistinėlė

„Paskaičiuota, kad į maždaug 90 procentų simptomų — įvairaus pobūdžio skausmus, sumušimus bei kitokias negales ar ligos požymius — šiaip sveiki žmonės paprastai nekreipia dėmesio ir apie tai niekam nesako. ... Dažniausiai gelbsti koks nors efektyvus vaistas, pavyzdžiui, nuo galvos skausmo — dvi aspirino tabletės.“

„Turint namų vaistinėlę, namie gydytis nesunku. Taip išvengiama bereikalingo ir brangaus lankymosi pas gydytoją ar klinikoje“ (Žinynas Complete Home Medical Guide, Kolumbijos universiteto gydytojų ir chirurgų koledžas).

Tas pats žinynas rekomenduoja vaistinėlėje turėti tvarstomųjų priemonių: popieriaus ar audinio juostelių, sterilių tamponų, vatos gumulėlių, tvarsčių, įvairių tepalų bei kremų, spiritinio tirpalo išoriniam naudojimui, žirkles, termometrą bei kitų reikalingų dalykų.

Iš medikamentų patariama turėti piliulių karščiui ir skausmui mažinti, antirūgštinių vaistų, sirupo nuo kosulio, kokių nors antialerginių ar nosies gleivinės uždegimą mažinančių lašų, švelnių vidurius laisvinančių bei viduriavimą stabdančių priemonių.

[Rėmelis 8 puslapyje]

Perspėjamasis žodis

„Be recepto parduodami medikamentai (BRPM), nors įsigyjami laisvai, yra tikri vaistai. Kaip ir gydytojų prirašyti vaistai, jie kartais nevartotini drauge su kitais medikamentais arba su tam tikros rūšies maistu bei alkoholiu. Kaip ir kiti vaistai, jie gali užmaskuoti rimtesnes ligas arba prie jų tiesiog priprantama. Be to, kartais vis tiek būtina kreiptis į gydytoją.

Šiaip ar taip, dauguma šių vaistų nekenkia ir yra veiksmingi... Jie atlieka savo paskirtį ir padeda pasveikti“ (Using Medicines Wisely).

[Iliustracijos 7 puslapyje]

Prisimink, kad visiškai nekenksmingos žolės ar vaisto nėra

1. Pardavėjo vaistinėlė

2. Vaistais prekiaujama po atviru dangumi

3. Dėžutės su vaistažolėmis