Virsmas — ar tai, ką matome, yra tikra?
GAUTA IŠ ATSIBUSKITE! KORESPONDENTO CENTRINĖS AFRIKOS RESPUBLIKOJE
MIRĖ burtininkas. Bet daugeliui susirinkusiųjų prie jo namų atrodė, kad jis tik pakeitė savo pavidalą. Mirties akimirką pasirodė didžiulis pitonas ir išslinko pro jo namo duris! Kai kam tai buvo tik sutapimas. Tačiau kitiems — įtikinamas įrodymas, kad burtininkas pavirto pitonu — persimainė!
Daugelyje Afrikos vietovių nuomonė, kad žmogus gali persimainyti arba būti paverstas gyvūnu, yra giliai įsišaknijusi. Daug kas yra įsitikinę, kad kerėtojai turi galią įgauti leopardų bei pitonų išvaizdą. Taip pat plačiai paplitusi baimė, kad jie ir kitus gali paversti gyvūnais. Vakarų Afrikoje manoma, jog burtininkai, norėdami pakenkti, siuntinėja žmonių dvasias per paukščius bei kitus gyvūnus. Centrinėje Afrikoje kai kurie neužmuša dramblio arba žalčio bijodami, kad mirę giminaičiai galbūt yra paversti vienu šių gyvūnų.
Nors kai kuriems skaitytojams panašūs įsitikinimai gali pasirodyti keisti, daugelis afrikiečių mano, kad yra liudytojų, mačiusių virsmą savo akimis. Jų teigimu, daugybės protingų žmonių smulkiai nupasakotos istorijos vargu ar galėtų būti atsitiktinumas.
Taip pat tiesa, kad panašių įsitikinimų randama visame pasaulyje. Pavyzdžiui, Japonijoje tikima, kad žmones gali apsėsti lapės, šunys bei barsukai. Europos tautosakoje irgi yra pasakojimų apie žmones, kurie naktį pavirsta į žmogžudiškus vilkolakius. Kitose pasaulio dalyse yra pasakų apie tigrus, šernus, krokodilus ir net katinus, kurie gali pasiversti tai žmogumi, tai gyvūnu.
Ar pagrįsta Šventuoju Raštu?
Kai kas netgi teigia, kad pats Raštas patvirtina tikėjimą antgamtiniu virsmu. Kaip įrodymas dažnai minimi keturi Biblijos pasakojimai. Pirmajame Jėzus išvarė demonus iš dviejų vyrų ir po to demonai įėjo į kiaulių kaimenę (Mato 8:28-33). Antrajame, užrašytame Skaičių knygoje 22:26-35, Balaamo asilė prabilo į jį. Trečiajame, galbūt žinomiausiame iš tų pasakojimų, gyvatė kalbėjo Ievai Edeno sode (Pradžios 3:1-5, Brb red.).
Tačiau atidžiai panagrinėjus šiuos pasakojimus matyti, kad jie tikrai nėra virsmo pavyzdžiai. Štai atvejis, kai demonai užvaldė kiaules. Biblijoje nėra sakoma, kad šios kiaulės buvo žmonės, paversti gyvuliais. Ne, pasakojama, jog, prieš apsėdant jas demonams, „ganėsi didelė kaimenė kiaulių“ (Mato 8:30). Į kiaules įėjo Šėtono demonai — ne žmonių dvasios.
O kaip su Balaamo asile ir gyvate Edene? Pirmuoju atveju Biblijoje pabrėžtinai sakoma, jog „Viešpats [„Jehova“, NW] atvėrė asilės nasrus“, ir ji prakalbo (Skaičių 22:28). Tai nebuvo gyvuliu paverstas žmogus. O dėl gyvatės Edene, tai Biblija su „senąja gyvate“ tapatina piktąją dvasią, pavadintą Šėtonu Velniu (Apreiškimas 12:9). Per gyvatę kalbėjo Šėtonas ir „savo gudrumu suvedžiojo Ievą“ (2 Korintiečiams 11:3). Taip, abu — tiek Balaamo asilė, tiek gyvatė — buvo gyvūnai ir prieš prabildami, ir bekalbėdami, ir po to.
Ketvirtasis dažnai minimas pasakojimas atkreipia dėmesį į išdidų Babilono karalių Nebukadnecarą. Biblijoje sakoma, kad Dievas pažemino Nebukadnecarą. Jo „širdis buvo pasidariusi panaši į žvėrių; jo buveinė buvo tarp laukinių asilų; jis ėdė šieną kaip jautis ir jo kūnas buvo vilgomas dangaus rasos, iki jis pažino, kad Aukščiausias turi valdžios žmonių karalystei“ (Danieliaus 5:21). Per septynerius savo beprotystės metus Nebukadnecaras atrodė bei elgėsi kaip gyvūnas. Pagal Danieliaus knygos 4:33 (Brb red.) aprašymą, „jo plaukai užaugo kaip erelių plunksnos ir nagai — kaip paukščių“. Tačiau iš tiesų karalius niekada neužsiaugino plunksnų ar nagų. Jis liko žmogumi!
Mintis apie antgamtinį virsmą yra visiškai priešinga Biblijos mokymams. Viena priežastis — Biblija rodo, kad žmogus neturi atskiros sielos, galinčios apsigyventi gyvūne. Tiksliau sakant, pats žmogus yra „gyva siela“! (Pradžios 2:7, Brb red.) Be to, virsmas priešingas natūraliai Jehovos Dievo sukurtų dalykų tvarkai. Gyvūnai buvo sukurti daugintis ‛pagal savo rūšį’ (Pradžios 1:24, 25). Dėl Dievo nustatytų genetinių apribojimų neįmanoma tarpusavyje poruotis bei daugintis skirtingų rūšių gyvūnams. Dar didesnė praraja žioji tarp gyvūnų ir žmogaus, sukurto ‛pagal Dievo atvaizdą’ (Pradžios 1:26). Dievas tikrai nesityčiotų iš savo paties dėsnių ir nesuteiktų žmonėms galios pasiversti nemąstančiais gyvūnais.
Tiesa, virsmą galima stebėti gamtoje. Vikšrai tampa drugeliais ir buožgalviai — varlėmis. Tačiau atidžiai stebint išaiškėja, kad tai ne „rūšių“ pasikeitimo pavyzdžiai, o tiesiog tos pačios „rūšies“ vystymosi stadijos. Pasiekę brandą, jie dauginsis ‛pagal savo rūšis’.
Ne visuomet tikra tai, ką matome
Kaip tuomet paaiškinti liudytojų tvirtinimus esą mačius antgamtinį virsmą? Be abejo, tai tik dar vienas pavyzdys ‛šėtono įvairių galingų darbų, netikrų ženklų ir stebuklų ir visokių nedorų apgaulių tiems, kurie eina į pražūtį’ (2 Tesalonikiečiams 2:9, 10).
Demonai, panašiai kaip visi chuliganai, nori, kad žmonės patikėtų juos turinčius daugiau galios nei iš tikrųjų. Jie rodo įtikinamus „ženklus“, kurie yra ne kas kita kaip vagių bei sukčių apgavystė.
Mums primenama apie sukčius kortininkus, dažnai besilankančius Afrikos turgavietėse. Apgaulingu kortavimu jie begėdiškai suvilioja kai kurias namų šeimininkes išleisti sunkiai uždirbtus pinigus. Jie parodo moteriai tris kortas, dvi raudonas, vieną — juodą, ir sako, kad ji gali padvigubinti savo pinigus, tereikia ištraukti juodąją kortą. Ši nesiryžta lošti, kol nepamato ko nors kito tariamai laiminčio šį lengvą lošimą. Vargu ar ji suvokia, kad tas vadinamasis laimėtojas bendradarbiauja su sukčiumi. Moteris stato savo sumą ir nenuleidžia akių nuo juodosios, kai kortos yra maišomos. Bet jos gėdai ir pasibaisėjimui, ištrauktoji korta pasirodo besanti raudona. Ji — savo pačios gobšumo bei sumanaus apgaviko rankų miklumo auka — išleidžia pinigus, skirtus šeimos maistui! Moteris per vėlai sužino, kad ne visuomet tai, ką matome, yra tikra.
Panašiai Šėtonas bei jo demonai patiria malonumą, klaidindami žmones, kad jie manytų galį pavirsti gyvūnais. Šėtonas — apgavysčių meistras. Juk jis buvo tas, kuris pamelavo patį pirmąjį kartą, sakydamas Ievai: „Visai judu nenumirsite; ... būsite kaip dievai“ (Pradžios 3:4, 5). Šis melas išsiplėtojo į daugybę įvairiausių mokymų, tokių kaip sielos nemirtingumas, pragaro ugnis bei virsmas, ir taip žmonės laikomi baimėje. Todėl Afrikoje kai kurie linkę mokėti pernelyg didelę kainą už „skiepus“, nes mano taip išsisaugosią nepaversti gyvūnais. Iš tikrųjų tokie žmonės yra pavergti „demonų mokslų“ ir sulaikomi nuo Dievo valios vykdymo (1 Timotiejui 4:1; Jokūbo 4:7).
Tikrasis pasikeitimas
Galbūt tu visada tikėjai virsmu ar net jo bijojai. Jei taip, atkreipk dėmesį į Biblijos žodžius iš Laiško romiečiams 12:2 (Brb red.). Originalo tekste vartojama tam tikra graikų kalbos žodžio me·ta·mor·foʹo forma. Skaitome: „Pasikeiskite [me·ta·mor·fūʹsthe], atnaujindami savo protą.“ Tai nurodo galimą pasikeitimą — visišką asmenybės pasikeitimą!
Tie, kurie nori įtikti Dievui, turi taip pasikeisti, nes Biblija ragina: ‛Nusivilkite senąjį žmogų su jo darbais ir apsivilkite nauju, kuris atnaujinamas tobulam pažinimui pagal savo Kūrėjo paveikslą’ (Kolosiečiams 3:9, 10).
Kaip tu gali pasikeisti? Įgydamas tikslų pažinimą iš Biblijos. Tas pažinimas gali paskatinti tave atsisakyti turimų minčių bei pažiūrų. Bet, kaip sakė Jėzus, „jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus“ (Jono 8:32). Taip, tu gali išsilaisvinti nuo melo ir virsmo baimės.
[Iliustracija 15 puslapyje]
Ne visuomet tai, ką „mato“ akys, yra tikrovė
[Iliustracijos šaltinio nuoroda 13 puslapyje]
Burtininkas: Courtesy Africana Museum, Johannesburg