Mūsų pašonėje — delfinas

GAUTA IŠ ATSIBUSKITE! KORESPONDENTO AUSTRALIJOJE

JAM patinka šilti, seklūs tropikų vandenys — druskingi ir gėli, drumzlini ir skaidrūs. Jo gyvenamieji plotai driekiasi nuo Bengalijos įlankos (prie Indijos) ligi šiaurinių Australijos krantų ir apima Malajų salyną.

Tačiau nedaugelis žmonių, ypač australų, kurių šiaurinėse pakrantėse laikosi bene daugiausia šių gyvūnų pasaulyje, yra matę Iravadžio delfiną ar net girdėję apie jį. Keista? Ir taip, ir ne.

XIX amžiuje zoologas Džonas Andersonas išvydo šiuos melsvai pilkšvus delfinus apvalainomis besnapėmis galvomis besibūriuojančius Iravadžio upėje, Mianmare (anuomet Birma). Jis praminė juos Iravadžio delfinais.

Kodėl retai matomi

Iravadžiams gerai karštoje ir drėgnoje aplinkoje: pakrantėse, upių žiotyse bei pačiose upėse. Daugiausia jie gyvena ten, kur purvas, mangrovės, džiunglės, debesys moskitų, o vietomis ir krokodilai — tokios vietos nevilioja žmonių.

Tų vietovių vanduo paprastai būna tamsus, taigi delfinas pasimato tik trumpam išnirdamas pakvėpuoti. Netgi tada jis vos šmėsteli virš vandens. Pasirodo truputis nugaros, o jo nugaros pelekas mažas, palyginti su kitų delfinų.

Tačiau kai kur Iravadžio delfinai ne toks retas reginys. Žvejai ir upeiviai, dirbą Iravadžio upėje Mianmare bei kitose Azijos upėse, įeinančiose į šio delfino valdas, dažnai mato šiuos padarus medžiojančius ir šokčiojančius prieš srovę, net švirkščiančius vandens čiurkšles iš burnos kaip fontanus ar tvenkinių statulėles.

Australijos vandenyse iravadžiai aptinkami palei vakarų, šiaurės bei rytų krantus. Paprastai jie matomi būriais po mažiau nei 6, bet kartais ir po 15. Priešingai negu giminaičiai Azijoje, Australijos delfinai nebuvo pastebėti mėgdžiojantys fontanus.

Ar tai delfinas?

Iravadžiai gyvena netoli sausumos ir yra lėti plaukikai, palyginti su vikresniais žydrųjų vandenų pusbroliais. Tačiau mokslininkams nelengva juos tyrinėti. Priežastis ta, kad jų valdos nesvetingos. Vis dėlto gyvi iravadžiai tiriami Džaja Ankolo okeanariume Džakartoje (Indonezija).

Kadangi apie iravadžius nedaug težinoma, dar visai neseniai biologai nebuvo tikri, ar jie dera prie banginių bei delfinų šeimos medžio. Akivaizdu, jie turi daug bendra su delfinais. Tačiau savo forma — ne spalva (jie būna balsvi ar net mėlynai pilkšvi) — jie labai primena nedidelį baltąjį banginį. Netgi jų neįprastai lankstus kaklas labiau panašus į baltojo banginio. Tad kas jie: pusiaujo baltieji banginiai ar tikri delfinai?

Vienas būdas išsiaiškinti — tai, vaizdžiai tariant, padėti jų anatomines bei genetines ypatybes ant svarstyklių ir pažiūrėti, kurion pusėn jos krypsta. Pasirodo, įrodymai nusveria delfino „lėkštę“.

Truputis, kurį žinome

Tik gimę iravadžių mažyliai būna beveik metro ilgio ir sveria apie 12 kilogramų. Patinai užauga maždaug 2,75 metro, o patelės vos vos mažesnės. Jie pragyvena 28 metus.

 Mėginiai, paimti iš negyvų iravadžių skrandžio, rodo, jog jie minta galvakojais, krevetėmis ir žuvimis — ypač dugninėmis. Kai kurie mokslininkai spėlioja, kad Azijos delfinų keistas įprotis švirkšti vandenį iš burnos galbūt padeda žuvauti drumstuose vandenyse.

Kaip ir kiti delfinai, iravadžiai savotiškai spragsi. Tropikų Kvinslando muziejaus darbuotojas dr. Piteris Arnoldas Atsibuskite! korespondentui sakė, kad, „Džaja Ankolo okeanariume atliktų tyrimų duomenimis, Iravadžio delfinai iš savo spragsėjimų aido nustato, kur auka, — kaip ir kiti delfinai“.

Ar jie išliks?

Mokslininkai nenumano, kiek iravadžių esama pasaulyje. Bet vis labiau rūpinamasi, kad jiems kyla grėsmė išnykti. Pietryčių Azijoje vienur jų mažėja, o kitur jau visai nebeliko.

Dažniausia priežastis yra miško ruošos darbai, per kuriuos upėse atsiranda teršalų ir sąnašų. Australijoje didžioji iravadžių teritorijos dalis tebėra santykinai negyvenama žmonių. Bet patrauklesnėse rytinės pakrantės vietose urbanizacija ir turizmas jau daro nemažą žalą. Vieni iravadžiai prigeria žvejybiniuose tinkluose, kiti — ryklių tinkluose, išstatytuose prie paplūdimių plaukikams apsaugoti. Iravadžių mažėja ir dėl to, kad jų maisto atsargos išžvejojamos.

Tačiau grėsmingiausia ko gero tai, jog vis daugiau teršalų patenka į upes ir jų žiotis. Vieni iš kenksmingiausių — aplinkoje lieką sintetiniai organiniai junginiai, pavyzdžiui, polichloruotieji bifenilai. Jų esama elektroninėse detalėse, dažuose, tepaluose, medžio bei metalo grunte ir kituose gaminiuose.

Laimei, Australijos gamtosaugos agentūros dokumente The Action Plan for Australian Cetaceans (Kas numatoma daryti Australijos banginių būrio labui) sakoma: „Nemaža Kvinslando teritorijos dalis, kurioje gyvena [Iravadžio delfinai], priklauso Didžiojo barjerinio rifo jūrų parkui; todėl yra gera galimybė prižiūrėti [iravadžius] Kvinslando vandenyse.“

Norint žengti dar vieną žingsnį link geresnės priežiūros, agentūra rekomenduoja iravadžiams, kaip ir kupročiui, pietiniam banginiui bei afalinai, teikti pirmenybę visuomenės švietimo programose. Iravadžio delfinui ir mums tai išeitų į gera.

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 17 puslapyje]

Nuotraukos: maloniai leidus dr. Tony Preen