Stebime pasaulį

Kaip atsilaikyti prieš skriaudikus mokykloje

Pastaruoju metu aikštėn iškilo chuliganizmas mokyklose, tad Japonijos Švietimo ministerija apklausė 9420 vaikų, jų tėvų bei mokytojų. Iš gautų duomenų matyti, kad per 70 procentų nukentėjusių pradinės ir jaunesniųjų vidurinės mokyklos mokinių tėvų arba nenutuokia, kad yra tokia problema, arba rimtai neatsižvelgia į vaikų nusiskundimus. Daugelis aukų baiminasi keršto, todėl nieko neprasitaria mokytojams. Bet apklausa parodė, kad kai mokytojas rimtai imasi spręsti problemą, keršijama tik 2 procentams aukų ir maždaug 40 procentų nukentėjusių mokinių nebeskriaudžiami. Osakos Miesto universiteto profesorius Jodžis Morita pažymėjo: „Aš visiškai įsitikinęs, kad priekabių nebebus ieškoma, jei nuskriaustieji skųsis mokytojams, o mokytojai imsis atitinkamų veiksmų.“

Paukščių mylėtojai kelia grėsmę savo numylėtiniams?

Kaip pranešama Londono laikraštyje Sunday Times, soduose palikdami paukščiams lesalo, sparnuočių mylėtojai galbūt pridaro daugiau žalos negu naudos. Pastaruoju metu dešimtys tūkstančių mylimų Britanijos sodo paukštelių nusinuodijo lesalu, kuriame buvo salmonelės bakterijų, parazitų ir kitų neatpažintų mikroorganizmų. Džeimsas Kirkvudas, vyriausiasis Londono zoologijos sodo veterinaras, nerimauja, kad vienur kitur gali visiškai išnykti tam tikros rūšys. Gyvybingosios bakterijos ir parazitai daugelį dienų išsilaiko lesyklėlėse arba ant žemės paliekamose išmatose. Oksfordo universiteto profesorius Krisas Parinsas perspėja: ypač pavojingi apipeliję riešutai. „Valdžia draudžia užkrėstus riešutus pardavinėti žmonėms, bet leidžia jais lesinti paukščius, — pažymi jis ir priduria: — jais nužudoma daugybė paukščių.“

Jaukūs bluselių namai

Atšiauriu žiemos oru anksčiau išgaišdavo visos blusos. Bet laikai keičiasi, — pažymima Britanijos žurnale New Scientist. „Per pastarąjį dešimtmetį padaugėjo katinių blusų“, — sako Džonas Monderis, Kembridžo Medicininės entomologijos centro darbuotojas. Šiuolaikiai namai yra jauki slėptuvė ir toms blusoms, kurios gyvena šunų kailyje. Anksčiau, atšalus orui, sumažėdavo santykinis oro drėgnumas — blusų lervoms tai suduodavo mirtiną smūgį. „Dabar, — pasak Monderio, — daugelis namų taip menkai vėdinami, kad oras juose lieka santykinai drėgnas, ir net ilgas speigas nenudaigos blusų.“

Būk linksmas — būsi sveikesnis!

„Juokaudami žmonės darosi pakantesni, greit susitaiko su nesėkme ir lieka fiziškai bei psichiškai sveiki“, — teigia San Paulo universiteto profesorė Suli Damerdžian. Anot pranešimo Brazilijos laikraštyje O Estado de S. Paulo, deramai juokauti išmokstama — kaip kad skaityti ir rašyti. Aišku, paniurėliui prireiktų šiek tiek pakeisti savo mąstyseną. Psichologijos profesorė Rakel Rodriges Kerbavi aiškina: „Kas mano galėsiąs šypsotis tik tada, kai pasauly viešpataus teisingumas, tas bus irzlus amžinai. Juk visur yra neteisybė.“ Tame pranešime pažymima, jog geraširdžiai žmonės netgi būdami labai užimti mielai bendrauja su draugais. Jie vertina tokius mažmožius kaip „pasiplepėjimas, saldainis ar penkios minutės geros muzikos“. Tačiau Damerdžian įspėja: „Sveiko humoro nederėtų painioti su lengvabūdiškumu ir vulgarumu.“

Ką vaikai mėgsta ir ko ne

Ką daryti vaikams labiausiai nepatinka? Milano (Italija) universiteto profesorius Gustavas Pjatropolis Šarmetas apklausė nuo 6 iki 11 metų amžiaus vaikus; dauguma atsakė: „Sėdėti namuose ir žiūrėti televizorių“ arba „pasilikti su mama ir daryti namų darbus“. Visų nemaloniausia jiems, kaip sakoma laikraštyje La Repubblica, — „užklasinė veikla“, tai yra bėgti iš šokių užsiėmimo į anglų kalbos, paskui — į fortepijono pamoką ir taip toliau. „Sėdėti vienui vienam“ irgi paprastai nemėgstama. Kita vertus, 49 procentai berniukų nori, kad tėvai „leistų vaikams žaisti kieme“, o mergaitės pageidauja, kad tėvams „būtų malonu žaisti su savo vaikais“. Iš esmės jos sako: ‛Žaisdama su manimi, mama iš tikrųjų turi žaisti. Jeigu jai neįdomu, tas iš karto matyti; tada ir man neįdomu.’

Kardinolas patarė imtis Liudytojų veiklos

Neseniai mirė 91 metų amžiaus Belgijos kardinolas Saunensas — katalikų ekumeninio ir charizmatinio judėjimų propaguotojas. Belgijos laikraštis Het Belang van Limburg pareiškė, kad nors Saunensas daug pasiekė, jo gyvenimo svajonė neišsipildė. Pasak jo įpėdinio, kardinolo Danilso, Saunensas „visuomet troško, kad krikščionys būtų veiklesni. Jis... svarstė, ar tik neturėtume vaikščioti nuo durų prie durų, kaip kad Jehovos Liudytojai. Ir galiausiai jis nustatė, kad tai visai neblogas metodas. Dažnai girdėdavome jį sakant: ‛Tikras krikščionis esi tik tada, jei ką nors kitą padarei krikščionimi.’“

Vaikai prievartauja vaikus

Kaip pranešama Johanesburgo laikraštyje Saturday Star, tūkstančius vaikų Pietų Afrikoje prievartauja kiti vaikai. Efantė Šurink, Žmogaus mokslinių tyrimų tarybos narė, prievartą iš dalies paaiškina tuo, kad žiauriai elgiamasi su pačiais jaunaisiais nusikaltėliais. Vaikų konsultantė, Traumatologinės smurto ir susitaikymo tyrimų centro klinikos darbuotoja Merilina Donaldson pritaria: „Yra tiek daug... namų, kur vaikai šiurpiai kenčia nuo šeimos narių, ir dažnai jų pačių aukomis tampa giminaičiai.“ Ji mano, kad dėl prievartos labai kaltas ir nuobodulys bei tėvų aplaidumas. „Kai tėvai dirba, vaikų niekas negina, — pažymi ji, — taigi jie priklauso nuo skriaudėjų malonės.“ Donaldson paminėjo dar kitą pavojų: ji mato vis daugiau ir daugiau „nuo 6 iki 10 metų amžiaus vaikų, kurie į Centrą ateina lytiškai užsikrėtę AIDS“.

Kailiuoti povandeniniai laivai

Žurnale New Scientist rašoma, jog Švedijos karinis jūrų laivynas naudojasi povandeninių mikrofonų tinklu — klausomasi, ar nepasigirs vandens burbuliavimas, sukeliamas besisukančių povandeninių laivų sraigtų. Valdžios komisija ištyrė 6000 pranešimų apie „povandeninę svetimšalių veiklą“, kurią užfiksavo mikrofonų sistema ar pastebėjo piliečiai; tik šešiais atvejais rasta tvirtų įrodymų, jog būta povandeninių laivų. Daugybę kartų sąmyšį sukėlė „pašėlęs mataškavimas letenėlėmis“, — sakoma pranešime. Atrodo, audinės ir ūdros skleidžia tokį garsą, tarsi suktųsi povandeninio laivo sraigtai, ir taip jos išmuša iš vėžių pasiklausymo sistemos operatorius.

Vandenyno valymas

Netgi sausą dieną į Los Andželo (Kalifornija) pakrantės vandenis iš gatvių suteka dešimtys milijonų litrų nešvaraus kritulių vandens su šiukšlėmis. Lietingą dieną gali subėgti milijardai litrų tokio vandens! Miesto valdžia skyrė lėšų programai, numatytai gyventojus informuoti, jog visa, kas išmetama, išpilama arba iššluojama į gatves, lietaus kanalizacija keliauja tiesiai į vandenyną — ir tai nė kiek neapdirbama! Be viso kito, patenka ir tepalo bei kitų skysčių iš automobilių, nupjautos žolės ir nugenėtų šakelių, šiukšlių ir gyvulėlių išmatų. Kad nebūtų pažeista gretimos Santa Monikos įlankos gamtinė pusiausvyra, gyventojų prašoma: šiukštu nešiukšlinkite gatvėje; verčiau šaligatvius šluokite, o ne plaukite žarna; išvalykite, ką pridaro jūsų gyvūnai; žiūrėkite, kad iš automobilio nelašėtų; variklio tepalas tebūnie perdirbamas. Laikraštyje The Wall Street Journal pranešama, kad žmonėms, besimaudantiems šalia lietaus kanalizacijos ištakų, grėsmė sukarščiuoti, pradėti vemti, pasigauti kvėpavimo takų užkratą ar pajusti ausų skausmą yra 50 procentų didesnė negu tiems, kurie laikosi bent 360-čia metrų atokiau.

Alkoholis nėštumo metu

„Nauji tyrimai patvirtino, kad nėštumo metu vartojant alkoholį yra didesnė tikimybė kūdikiui susirgti leukoze“, — pranešama Kanados laikraštyje The Medical Post. Ištirti 302 leukoze sergantys mažyliai, kurie nustatant ligą buvo 18 mėnesių ar jaunesni; ištirta ir kita 558 kūdikių grupė. Vaikams, kurių mamos gėrė alkoholį nuo ketvirto iki devinto nėštumo mėnesio, tikimybė susirgti ūmine mieloblastine leukoze beveik dešimt kartų didesnė negu tiems, kurių mamos negėrė. Sakoma, jog naujojo tyrimo rezultatai neprieštarauja ankstesniems duomenims apie alkoholį geriančias būsimąsias mamas ir didesnę tikimybę jų kūdikiams susirgti leukoze.