Stebime pasaulį

Didėja rūkančių moterų mirtingumas

Vieno neseniai atlikto tyrinėjimo rezultatai, išspausdinti žurnale The Canadian Journal of Public Health, parodė, kad rūkančių Kanados moterų mirčių padaugėjo nuo 9009 1985 metais iki 13541 1991 metais. Tyrinėjimo duomenimis, jeigu tokia tendencija išliks, iki 2010 metų nuo rūkymo mirs daugiau moterų negu vyrų. Kaip rašoma laikraštyje The Toronto Star, apytikriai paskaičiuota, kad 1991 metais nuo rūkymo mirė 41408 žmonės (27867 vyrai ir 13541 moteris). Pasak Amerikos Kovos su vėžiu organizacijos daktaro Maiklo Tuno, tarp septintojo ir devintojo dešimtmečių Jungtinėse Valstijose šešis kartus padaugėjo rūkančių moterų mirčių nuo plaučių vėžio. Tyrinėtojai priėjo prie išvados, jog „cigarečių rūkymas lieka pačia didžiausia ir vienintele pašalinama priešlaikinių mirčių priežastimi Jungtinėse Valstijose“, — pranešama Toronto (Kanada) laikraštyje The Globe and Mail.

Narkotikai Vokietijos mokyklose

Daugiau kaip 3000 besimokančiųjų stebėjimas šiaurinėje Vokietijos dalyje parodė, kad mokyklose plačiai vartojamos narkotinės medžiagos. Pagal savaitinį naujienų žurnalą Focus, beveik pusė 17-mečių mokinių yra nelegaliai vartoję narkotikus ir daugiau kaip trečdalis vartoja juos šiuo metu. Profesorius Peiteris Štrukas paaiškino, kad „daugelyje Hamburgo vidurinių mokyklų yra 16—17-mečių mokinių, kurie nuolat vartoja tonizuojančius ar raminamuosius vaistus“. Tačiau kodėl narkotikai vartojami taip plačiai? Profesorius Klausas Hiurelmanas nurodė tris priežastis, dėl kurių jaunuoliai vartoja narkotikus: nuobodulys, jausmas, kad jie nepakankamai pripažįstami, ir bendraamžių spaudimas.

Nepaprasti keliautojai

Klajojantysis albatrosas per 72 dienas nuskrido 26000 kilometrų, o ilgasnukis ruonis per tris mėnesius nuplaukė 5000 kilometrų. Gamtosaugos mokslininkai sužinojo apie šiuos ištvermės reikalaujančius žygius pritvirtinę prie pasirinktų albatrosų ir ruonių mažyčius radijo siųstuvus, kad galėtų sekti juos per palydovą. Vienu kelionės etapu albatrosas per keturias dienas nuskrido beveik 3000 kilometrų virš Ramiojo vandenyno pietinės dalies. Ruonis per dieną nuplaukdavo net 100 kilometrų tarp Škotijos ir Farerų salų bei pademonstravo stebėtiną sugebėjimą tiksliai surasti kelią atviroje jūroje, kaip pažymima Londono laikraštyje The Times. Kas juos paskatino leistis į tokias tolimas keliones? Kaip sakoma pranešime, maisto paieškos.

„Bedvasė pasaulinė organizacija“

„Praeitą savaitę vadovai iš visų žemynų susibūrė trims dienoms Jungtinių Tautų 50-mečio jubiliejaus proga sakyti iškilmingų kalbų apie pasaulio būklę“, — spalio mėnesį buvo pranešta laikraštyje The New York Times. Tačiau daugeliui tų „iškilmingų kalbų“, matyt, trūko vieno svarbaus elemento — sąžiningumo. „Kaip ir visi kiti politikai, — sakoma laikraštyje Times, — jie žadėjo tai, ko neįvykdys, ir kritikavo kitus už jų trūkumus.“ Laikraštyje buvo pacituoti aštuonių valstybių vadovų žodžiai, prieštaraujantys jų šalių darbams, ir padaryta išvada, kad iš esmės jų pagrindinė mintis yra tokia: „Pasauli, nekreipk dėmesio į tai, ką darau; klausykis, ką sakau.“ Nenuostabu, kad žurnalas U.S.News & World Report pavadino Jungtines Tautas „bedvase pasauline organizacija“.

„Karštos“ naminės bitės

Kaip pranešama žurnale Science News, japoniškosios naminės bitės ginasi nuo didžiosios širšės antpuolio nužudydamos ją savo kūno karščiu. Pastebėjusios atskridusią širšę, bitės įvilioja priešę į lizdą, kur šimtai bičių darbininkių ją apspinta, sudarydamos aplink ją kamuolį. Tada „bitės pradeda virpėti ir maždaug 20-čiai minučių kamuolio temperatūrą pakelia iki mirtinų 47° C“, — pažymima žurnale. Kadangi japoniškosios naminės bitės gali ištverti temperatūrą iki 50° C, ši procedūra joms nekenkia. Tačiau ne visos širšės įkliūva į bičių spąstus. Kadangi „20—30 širšių gali per 3 valandas išžudyti 30000 bičių spiečių“, didžiosios širšės gali įveikti bites masine ataka. „Tokiais atvejais, — sakoma žurnale News, — jos užima lizdą ir susirenka bičių lervas bei lėliukes.“

Kryžius — smurto simbolis?

Kaip pranešama laikraštyje The Dallas Morning News, kai kurie teologai abejoja, ar kryžius yra tinkamas krikščionybės simbolis, nes jis asocijuojasi su smurtu. Teologai skatina naudoti Jėzaus gyvenimo, o ne mirties simbolius. Kryžius „skatina garbinti mirtį, — pasakė teologė Katerina Keler iš teologijos mokyklos Madisono universitete, Niu Džersyje, JAV. — Niekas nenorėtų, kad pagrindiniu tikėjimo simboliu būtų elektros kėdė arba kartuvės, tačiau mes naudotume būtent šias priemones, jeigu vyriausybė šiandien įvykdytų mirties bausmę Jėzui“.

Gelbėja vandens blusos

Kaip pranešama Londono laikraštyje Independent, menka vandens blusa gali išspręsti šalies vandens kelių užterštumo problemą. Tai parodo šiuo metu įgyvendinamas atnaujinimo projektas. Pirma Ormsbio ežere (Norfolkas, Anglija) biologai išgaudė 9,5 tonos žuvies, kuri maitinasi vandens blusomis. Dėl to blusos galėjo veistis ir sunaikinti dumblius, teršusius ežerą. Tada iš „miegančių“ sėklų po vandeniu sudygo kiti augalai ir sugrįžo paukščiai, tokie kaip laukiai ir gulbės. Galiausiai bus vėl įveistos žuvys ir manoma, kad ekologinė sistema per penkerius metus vėl taps normali. Europos gamtosaugininkai su susidomėjimu stebi darbo rezultatus.

Nuodėmės klausimo vengimas

„Kas gi atsitiko nuodėmei? — klausiama žurnale Newsweek. — Keliančio nerimą asmeninės nuodėmės jausmo šiuolaikinėje smagioje Amerikos religijoje beveik nebeliko.“ Parapijiečiai „nenori girdėti pamokslų, kurie gali užgauti jų savigarbą“, ir katalikams „reguliari išpažintis kunigui tapo praeities ritualu“. Besivaržantys dvasininkai bijo atstumti savo kaimenes. Daugelis jų, „kaip įprasta, smerkia tokius ‛nuolatinius’ blogus visuomenės darbus kaip rasizmas [ir] moterų žeminimas, — sakoma straipsnyje. — Tačiau apie asmeniškesnius dalykus, tokius kaip skyrybos, išdidumas, godumas ir per didelė asmeninė savimeilė jie kalba keistai prislopusiu balsu“.

Brangakmenių „atspaudai“

Britanijos moterys turi iš viso 39 milijonus deimantinių papuošalų, kurių apytikrė vertė yra 17,5 milijardo dolerių, ir kiekvienais metais pavagiama papuošalų už 450 milijonų dolerių. Daugumos taip prarastų papuošalų surasti neįmanoma. Brangieji metalai, kuriuose inkrustuoti deimantai, greitai išlydomi. Po to brangakmeniai perinkrustuojami. Tačiau dabar juvelyrai galės įvesti į vieno centrinio kompiuterio atmintį unikalius kiekvieno brangakmenio defektus. Tie „atspaudai“ aptinkami nedidelio tankumo lazerio spinduliu, kuris suranda kiekvieno brangakmenio defektus — vienodų brangakmenių nebūna. Vienintelis būdas vagims apeiti saugumo sistemą yra iš naujo nušlifuoti brangakmenius, o tai brangi procedūra, sumažinanti jų vertę, kaip praneša Londono laikraštis The Sunday Times.

Fejerverkų pavojingumas

Oficialiais duomenimis, „JAV greitosios pagalbos punktuose kasmet gydoma 12000 žmonių, sužeistų fejerverkais“, — sakoma Savaitinėje ataskaitoje apie susirgimų ir mirčių atvejus (Morbidity and Mortality Weekly Report, [MMWR]). Šioje 1990—1994 metų ataskaitoje, kurią sudarė Vartojamų prekių saugumo komisija, apytikriai paskaičiuota, kad 20 procentų visų sužeidimų, susijusių su fejerverkais, yra akių sužeidimai. Kaip sakoma ataskaitoje MMWR, tie sužeidimai „dažnai būna pavojingi ir gali visam laikui sumažinti regos aštrumą arba dėl jų galima apakti“. Taip pat verta dėmesio tai, kad stebėjusieji fejerverkus, pasirodo, patyrė daugiau akių sužeidimų negu tie, kurie juos paleido.

„Uždelsto veikimo bomba“

Kaip pranešama žurnale Focus, maždaug 45 procentai pasaulio gyventojų šiuo metu gyvena miestuose, ir apytikriai paskaičiuota, kad 2000-aisiais jau pusė žmonių bus miesto gyventojai. Didžiojoje dalyje šiaurės Europos, Italijoje ir rytinėje Jungtinių Valstijų dalyje yra gan didelis gyventojų tankumas, o kai kuriose Egipto, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos dalyse yra keletas labai tankiai apgyvendintų miestų, nors šiaip tos teritorijos yra kaimo tipo. Bet šiuo metu iš palydovų gaunamos nuotraukos parodo, kad tik 3—4 procentus žemės ploto užima miestai. Tačiau kadangi 61 milijonas žmonių, daugiausia besivystančiose šalyse, kasmet persikelia į miestus, gyventojų tankumas tose miesto tipo teritorijose didėja, nes „miestai negali didėti taip sparčiai kaip jų gyventojų skaičius, — pažymima žurnale Focus ir priduriama: — tokia padėtis yra uždelsto veikimo bomba“.